Lietuvos bankas
Kategorija
Serija
Tema
Tikslinė auditorija
Metai
Iš viso rezultatų 123
Nr. 18
2022-05-12

Kapitalo rinkos plėtros priemonių planas

  • Santrauka

    Siekdamas paskatinti Lietuvos kapitalo rinkos stabilią ir konkurencingą plėtrą, naujų investuotojų pritraukimą ir esamų investuotojų aktyvumą bei naujų finansinių produktų kūrimą, taip pat sudaryti geresnes sąlygas šalies ūkio subjektams naudotis esamomis finansų rinkos priemonėmis ir pasiekti kitose valstybėse naudojamas finansavimo priemones, Lietuvos bankas parengė kapitalo rinkos plėtros priemonių planą, kuriame atsižvelgiama ne tik į rinkos dalyvių bei investuotojų pasiūlymus ir nurodomas problemas, bet ir į Lietuvos banko nustatytas problemas ir pasiūlymus, kaip šias problemas galima būtų išspręsti.

Nr. 17
2022-04-22

Produktų priežiūros ir valdymo praktikos draudimo rinkoje analizė

  • Santrauka

    Lietuvos bankas, siekdamas susipažinti su Lietuvoje veikiančių draudimo įmonių sprendimais, skirtais draudimo produktų priežiūros ir valdymo (DPPV) bei sąžiningos elgsenos su vartotojais reikalavimams įgyvendinti, ir besiklostančia praktika šioje srityje, atliko DPPV praktikos Lietuvos draudimo rinkoje analizę.

Nr. 16
2022-04-19

Draudėjų reikalavimų ir poreikių vertinimo platinant draudimo produktus e. kanalu praktikos analizė

  • Santrauka

    Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į e. kanalo plėtimąsi ir siekdamas laiku suvaldyti vartotojui, įsigyjančiam draudimo produktą tokiu kanalu, galinčias kilti rizikas, atliko teminę analizę, kuria siekta įvertinti draudėjų reikalavimų ir poreikių nustatymo platinant draudimo produktus e. kanalu kokybę ir susipažinti su šioje srityje vyraujančia praktika.

     

Nr. 42
2022-04-12

Būsto ir kredito disbalansų vertinimas dviejų rinkų nepusiausvirumo modeliu

  • Santrauka

    Gyvenamojo būsto kainos ir kreditas Covid-19 pandemijos metu auga seniai neregėtu tempu. Vis dėlto nėra aišku, kokia šio augimo dalis gali būti pagrįsta fundamentaliaisiais veiksniais. Šiame straipsnyje pateikiamas naujas struktūrinis dviejų rinkų nepusiausvirumo modelis, kuris yra naudojamas analizuojant Lietuvos būsto ir kredito būstui įsigyti rinkų dinamiką. Naudodami modelio įverčius, išskiriame istorinius veiksnius, kurie lėmė šių rinkų paklausos ir pasiūlos, kainų ir kiekio kintamųjų dinamiką, taip pat įvertiname jungtinį būsto kainų ir kredito disbalansų lygį. Modelio rezultatai parodo, kad 2021 m. Lietuvos būsto ir kredito būstui įsigyti rinkos buvo pamažu kaistančios: būsto kainos vienu metu buvo pervertintos iki 16 proc., o kredito srautas buvo iki 20 proc. didesnis už kreditavimo lygį, paaiškinamą fundamentaliaisiais veiksniais. Svarbu paminėti, kad šie įverčiai yra tik vieno, straipsnyje nagrinėjamo, modelio rezultatai, kiti modeliai rodo kur kas mažesnį disbalansų lygį.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

     

Nr. 15
2022-03-16

Nuolatinės kliento dalykinių santykių ir operacijų (sandorių) stebėsenos apžvalga

  • Santrauka

    Lietuvos bankas, atlikdamas rizikos vertinimu pagrįstą priežiūrą, pastebi, kad FRD kyla klausimų, susijusių su stebėsenos įgyvendinimu praktikoje. Šioje apžvalgoje trumpai apžvelgiamas stebėsenos organizavimo ir įgyvendinimo tikslas, stebėsenos modelio (sistemos) ir sprendimų nustatymas ir jų sąveika, atskirų stebėsenos sprendimų, įskaitant stebėsenos scenarijus, pritaikymas pagal FRD verslo modelį ir turimą klientų portfelį, stebėsenos sprendimų, įskaitant automatinius scenarijus, periodinė peržiūra ir testavimas. Šioje apžvalgoje siekiama trumpai pristatyti ir galimus stebėsenos sprendimus didesnės PPTF rizikos atvejais, automatinės stebėsenos sistemos sugeneruotų įspėjimų (angl. alerts) peržiūros ir išsamesnių vidaus tyrimų vykdymo proceso geriausią patirtį bei praktinių netinkamai vykdytų vidaus tyrimų pavyzdžių.

    Apžvalgoje remiamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, tarptautinių organizacijų, kitų priežiūros institucijų ir Lietuvos bankui vykdant priežiūros funkcijas pastebėta finansų įstaigų geriausia patirtimi.

     

Nr. 14
2022-02-11

Sukčiavimo ir neteisėtų finansinių paslaugų teikimo rizika ir prevencija

  • Santrauka

    2021 m. visame pasaulyje, taip pat Lietuvoje bei Europoje buvo stebimas sukčiavimo, o ypač investicinio, atvejų suintensyvėjimas. Tai sietina tiek su pandemija (didėjo žmonių santaupos, todėl jie ieškojo būdų jas investuoti, žmonės vis daugiau laiko praleidžia namuose prie kompiuterių), tiek su vis didesniu veiklos perkėlimu į elektroninę erdvę ir lengvu paslaugų prieinamumu. Remiantis Lietuvos banko informacija ir gautais skundais dėl galimo sukčiavimo, 2021 m., palyginti su 2020 m., sukčiavimo atvejų skaičius didėjo daugiau nei 3 kartus. Taip pat Lietuvos bankas pastebi, kad neretai sukčiavimo atvejai ir schemos būna glaudžiai susiję ir su įmonių vykdomu neteisėtu finansinių (investicinių) paslaugų teikimu, t. y. paslaugų teikimu neturint tam finansų rinką reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos licencijos ar leidimo. Šioje apžvalgoje Lietuvos bankos siekia apžvelgti pagrindines sukčiavimo, ypač, investicinio sukčiavimo, ir neteisėto finansinių paslaugų teikimo rizikas ir galimas prevencijos priemones.

     

Nr. 13
2022-01-14

Lietuvos pensijų fondų investicijų į obligacijas analizė

  • Santrauka

    Siekiant geresnio visuomenės finansinio raštingumo bei suvokimo, kur yra nukreipiamos daugelio Lietuvos gyventojų PF kaupiamos lėšos, atlikta PF investicijų į obligacijas analizė. Ši analizė taip pat turėtų padėti PF dalyviams palyginti skirtingų PKB investavimo strategijas, taip pat atskleisti pensijų kaupimo dalyviams daugiau išsamesnės informacijos apie jų kaupiamo turto struktūrą. Be to, atskirų PF turto struktūros ir panašios analizės prisideda prie kokybiškos PF priežiūros ir padeda įvardyti bei nagrinėti galimai kylančią skirtingų investicijų riziką.

    Šioje analizėje tirtas visų PKB valdytas turtas 2017–2021 m. birželio mėn., tiesioginių investicijų į obligacijas struktūra, ryškėjančios tendencijos bei pateiktos įžvalgos. Paliesta socialiai atsakingų investicijų tema: skaitytojas supažindinamas su žaliųjų obligacijų sąvoka.

     

Nr. 12
2021-12-28

Dėl rizikos mažinimo (angl. de-risking) politikos taikymo ir galimos įtakos finansinei atskirčiai

  • Santrauka

    Analizėje pateikiami rezultatai dėl Lietuvos banko atliktos dokumentinės analizės, kurios tikslas buvo įvertinti, ar Lietuvos banko prižiūrimų mokėjimo paslaugų teikėjų sugriežtintos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės ir rizikos mažinimo (angl. de-risking) politikos taikymas nemažina mokėjimo paslaugų prieinamumo teisėtai veikiančioms atskiroms vartotojų grupėms.  

Nr. 11
2021-12-15

Smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo galimybių tyrimas

  • Santrauka

    Jungtiniu Lietuvos banko ir Konkurencijos tarybos tyrimu siekta įvertinti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) 2018–2019 m. turėtas prieigos prie finansavimo šaltinių Lietuvoje galimybes, išsiaiškinti jas ribojančius veiksnius ir, priklausomai nuo rezultatų ir išvadų, pasiūlyti priemones ar kryptis, kaip būtų galima prisidėti prie kredito prieinamumo SVV įmonėms didinimo.

    Atlikta analizė rėmėsi Lietuvos ir Europos bei tarptautinių institucijų renkamais duomenimis ir apžvalgomis, specialiai atliktomis tikslinėmis SVV įmonių ir finansų įstaigų apklausomis, pokalbiais su rinkos dalyviais ir institucijomis, taip pat šio tyrimo tikslais atliktais kiekybiniais vertinimais, juose naudojant įmonių lygio ir paskolos lygio mikroduomenis.

    Tyrimu identifikuoti trumpalaikiai veiksniai, lėmę SVV įmonių finansavimo pokyčius 2018–2019 m., bei ilgalaikiai finansavimo galimybes ribojantys trukdžiai. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, pasiūlytos rekomendacijos, kurių įgyvendinimas galėtų prisidėti prie SVV finansavimo galimybių didinimo.

Nr. 41
2021-11-16

Nasdaq Vilnius bendrovių, įtrauktų į vertybinių popierių prekybos sąrašus, nefinansinės informacijos atskleidimo apžvalga

  • Santrauka

    Nefinansinės informacijos (NFI) atskleidimo tikslas – kurti patikimą, skaidrią bei atskaitingą aplinką ir prisidėti prie ilgalaikio tvaraus verslo užtikrinimo. Tuo prisidedant ir prie spartesnio ekonomikos augimo bei didesnio visuomenės įsitraukimo.

    Pastaraisiais metais, esant sparčiai klimato kaitai, žmonių gyvenimo pokyčiams, ekologijos ir tvarumo temos tampa vis aktualesnės, jaučiamas visų institucijų susirūpinimas, o investuotojai ieško investicijų į švaresnę ir skaidresnę aplinką – net ir tuo atveju, jeigu tai sumažina jų grąžą.

    Tvarumo veiksnių – aplinkos, socialinių ir valdysenos (angl. environmental, social and governance, ESG) – vertinimas ir tobulinimas yra neatskiriama kiekvienos bendrovės veiklos dalis. Pamažu ESG principai tampa privalomi. Bendrovės, kurios laikosi ESG principų, gauna visokeriopą naudą – jie svarbūs visoms suinteresuotosioms šalims: darbuotojams, klientams, tiekėjams, investuotojams ir kt. Lietuvos bankas šioje apžvalgoje siekia įvertinti, kaip bendrovės atskleidžia informaciją socialinės atsakomybės ataskaitose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (LR) įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir LR įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymu, didelės viešojo intereso įmonės arba viešojo intereso įmonės – didelės įmonių grupės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500, į metinį pranešimą turi įtraukti arba atskirai parengti socialinės atsakomybės ataskaitą.

    Papildomai buvo įvertinta ir kaip bendrovės atsižvelgė į Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos (ESMA) paskelbtas 2020 m. ataskaitų prioritetines sritis, susijusias su NFI ir alternatyvių veiklos rodiklių (AVR), susijusių su COVID-19 pandemija, atskleidimu.

    Šioje apžvalgoje vertinamas 21 bendrovės, kurių akcijos ar obligacijos yra įtrauktos į prekybą AB Nasdaq Vilnius reguliuojamos rinkos sąrašus, informacijos atskleidimas metiniuose pranešimuose ir socialinės atsakomybės ataskaitose, jei tokios buvo parengtos atskirai. Šių bendrovių veiklos sritis ir specifika neretai lemia ir atskleidimų ypatumus (pateikiamus rodiklius, rizikas, jų sprendimo būdus ir pan.). Dauguma bendrovių nurodė, kokiomis Europos Sąjungos (ES) ar tarptautinėmis sistemomis ar metodikomis vadovavosi. Bendrovės teigia, kad, jų vertinimu, jos atitinka tvaraus verslo rekomendacijas ir jų laikosi.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

     

     

Nr. 40
2021-10-18

Ko neparodo tradicinis nedarbo lygio rodiklis vertinant COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvoje

  • Santrauka

    Šiame straipsnyje pateikiami empiriniai duomenys apie COVID-19 poveikį nedarbui ir nevisiškam užimtumui Lietuvoje. Remdamiesi Darbo jėgos tyrimu, pagrindžiame nedarbo lygio raidą, vartodami platesnes apibrėžtis, apimančias ne visu pajėgumu dirbančius asmenis ir darbo ieškančius asmenis. Iš gautų rezultatų matyti, kad, palyginti su ankstesniais nuosmukiais, COVID-19 darė mažesnį poveikį Lietuvos darbo rinkai. Be to, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuvai gana gerai sekėsi. Tačiau iš duomenų matyti, kad 2020 m. labai padaugėjo netipinių darbuotojų ir išaugo nevisiškas užimtumas, o dėl pandemijos kilęs nuosmukis labiausiai paveikė moteris, jaunus darbuotojus ir kaimo vietovėse gyvenančius asmenis.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

     

Nr. 39
2021-10-11

Tampame į duomenis orientuota organizacija: gidas po Lietuvos banko duomenų valdymo iniciatyvas

  • Santrauka

    Visame pasaulyje centriniai bankai susiduria su plačia poreikių ir iššūkių, susijusių su duomenimis, įvairove, kuri verčia iš esmės svarstyti pamatines reformas duomenų valdymo srityje. Lietuvos bankas jau keletą metų teikia prioritetą pažangiems duomenų valdymo sprendimams ir šiuo atžvilgiu siekia būti tarp žengiančiųjų priekyje. Siekdamas tapti į duomenis orientuota organizacija, Lietuvos bankas inicijavo Duomenų valdymo brandos didinimo programą DAMAMA, kuri numato įgyvendinti pakeitimus duomenų valdysenos sąrangos, ataskaitinių duomenų surinkimo, duomenų sandėliavimo ir analizės srityse. Šiame straipsnyje supažindinama su Lietuvos banko duomenų valdymo strategine vizija, naujausiomis iniciatyvomis bei sprendžiamais iššūkiais ir pristatomi Europos mastu vykstantys pokyčiai šioje srityje.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

     

1 2 3 4 ... 11 Pirmyn