Lietuvos bankas
Kategorija
Serija
Tema
Tikslinė auditorija
Metai
Iš viso rezultatų 62
Nr. 40
2021-10-18

Ko neparodo tradicinis nedarbo lygio rodiklis vertinant COVID-19 pandemijos poveikį Lietuvoje

  • Santrauka

    Šiame straipsnyje pateikiami empiriniai duomenys apie COVID-19 poveikį nedarbui ir nevisiškam užimtumui Lietuvoje. Remdamiesi Darbo jėgos tyrimu, pagrindžiame nedarbo lygio raidą, vartodami platesnes apibrėžtis, apimančias ne visu pajėgumu dirbančius asmenis ir darbo ieškančius asmenis. Iš gautų rezultatų matyti, kad, palyginti su ankstesniais nuosmukiais, COVID-19 darė mažesnį poveikį Lietuvos darbo rinkai. Be to, palyginti su kitomis euro zonos šalimis, Lietuvai gana gerai sekėsi. Tačiau iš duomenų matyti, kad 2020 m. labai padaugėjo netipinių darbuotojų ir išaugo nevisiškas užimtumas, o dėl pandemijos kilęs nuosmukis labiausiai paveikė moteris, jaunus darbuotojus ir kaimo vietovėse gyvenančius asmenis.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

     

Nr. 39
2021-10-11

Tampame į duomenis orientuota organizacija: gidas po Lietuvos banko duomenų valdymo iniciatyvas

  • Santrauka

    Visame pasaulyje centriniai bankai susiduria su plačia poreikių ir iššūkių, susijusių su duomenimis, įvairove, kuri verčia iš esmės svarstyti pamatines reformas duomenų valdymo srityje. Lietuvos bankas jau keletą metų teikia prioritetą pažangiems duomenų valdymo sprendimams ir šiuo atžvilgiu siekia būti tarp žengiančiųjų priekyje. Siekdamas tapti į duomenis orientuota organizacija, Lietuvos bankas inicijavo Duomenų valdymo brandos didinimo programą DAMAMA, kuri numato įgyvendinti pakeitimus duomenų valdysenos sąrangos, ataskaitinių duomenų surinkimo, duomenų sandėliavimo ir analizės srityse. Šiame straipsnyje supažindinama su Lietuvos banko duomenų valdymo strategine vizija, naujausiomis iniciatyvomis bei sprendžiamais iššūkiais ir pristatomi Europos mastu vykstantys pokyčiai šioje srityje.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

     

Nr. 38
2021-07-22

Lietuvos eksporto konkurencingumas: ne kainos veiksniai

  • Santrauka

    Užsienio prekyba sudaro svarbią Lietuvos ekonomikos dalį, o spartus eksporto augimas šalyje yra dažnas reiškinys net stipriai augant darbo užmokesčiui. Augant Lietuvos eksportui, didėja ir Lietuvos eksporto rinkos dalys. Tai rodo, kad Lietuvos prekės ir paslaugos yra konkurencingos tarptautinėje rinkoje. Lietuvos eksporto konkurencingumas gali būti dvejopas: pagrįstas kaina bei sąnaudomis arba pagrįstas kitais, ne kainų, veiksniais. Šiame straipsnyje apžvelgiami du eksporto konkurencingumo skaičiavimo būdai. Vertinant eksporto konkurencingumą pirmuoju būdu, pagal standartinę eksporto lygtį, sudaromos regresijos, kuriose eksporto augimas yra priklausomasis kintamasis, o paklausa bei realieji efektyvieji valiutos kursai (atspindintys kainų ir sąnaudų įtaką) – nepriklausomieji kintamieji. Nepaaiškinama dispersija (t. y. atsitiktinis dydis) vertinama kaip ne kainų veiksniai, lemiantys eksporto augimą. Eksporto konkurencingumą vertinant antruoju būdu, detaliau nagrinėjamas prekių eksportas, kuris suskirstomas į keturias konkurencingumo grupes. Rezultatai leidžia teigti, kad Lietuvos eksporto konkurencingumas 2001–2019 m. iš esmės buvo nulemtas kitų nei kaina ar sąnaudos veiksnių. Kitaip tariant, eksportuotojų patiriamų darbo sąnaudų augimas nėra esminis veiksnys, lemiantis Lietuvos eksporto konkurencingumą.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Nr. 37
2021-05-24

Bendros Ekonominės ir pinigų sąjungos skolos pasiūlymai: nuo „Next Generation EU“ iki Euroobligacijų

  • Santrauka

    Europos Sąjungos „Next Generation EU“ programa – reikšmingas žingsnis į priekį tiek ekonominių krizių valdymo srityje, tiek apskritai „gilinant“ Ekonominę ir pinigų sąjungą (EPS), kadangi paketas numato bendros skolos emisiją ir fiskalinius pervedimus tarp šalių narių. Šiame straipsnyje „Next Generation EU“ analizuojama lyginamajame kontekste kartu su kitais pagrindiniais bendros EPS skolos pasiūlymais, pateikiant analizės rezultatų suvestinę. Straipsnyje prieinama išvados, kad susitarimas dėl atsigavimo fondo neužpildo pagrindinių dabartinės EPS institucinės architektūros spragų, atsiveriančių visų pirma dėl bendros saugaus turto priemonės nebuvimo. Bendrų Euroobligacijų su solidariomis garantijomis emisija prisidėtų prie geresnės Ekonominės ir pinigų sąjungos atitikties Optimalios valiutos erdvės kriterijams ir padėtų sprendžiant vidinių euro zonos makroekonominių disbalansų keliamus iššūkius. Bendrų Euroobligacijų garantijų struktūra, veikianti kaip valstybių narių valdžios sektoriaus skolos draudimo mechanizmas, leistų bendrai skolai reikšmingai sustiprinti euro zonos makroekonominį ir rinkų stabilumą, finansų sektorių ar tarptautinį euro vaidmenį. Kartu Euroobligacijos kurtų neigiamas paskatas valstybėms narėms didinti išlaidas ir keltų susijusias politines ir teisines rizikas. Apskritai Euroobligacijų emisija visų pirma pareikalautų precedento neturinčio valstybių narių tarpusavio pasitikėjimo lygio.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.


    Straipsnis anglų kalba

     

Nr. 10
2021-03-31

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų priežiūrai skirtų duomenų teikimo optimizavimo, taikant sąskaitos informacijos paslaugą, galimybių studija

  • Santrauka

    Pagrindinis šios galimybių studijos tikslas – išanalizuoti galimybę naudojantis SIP paslauga įgyvendinti priežiūrai skirtų duomenų valdymo optimizavimą, stebint, kaip EPĮ ir MĮ laikosi klientų lėšų apsaugos reikalavimų.
    Rengiant studiją buvo skirtas dėmesys esamo ir dabar FRPT MRPS taikomo klientų lėšų apsaugos priežiūros proceso analizei, aprašyta SIP paslauga SIP teikėjo požiūriu, atlikta kredito įstaigų ir SIPT apklausa, įvertintos teisinės bei IT galimybės, pateiktos išvados. 
    Šioje galimybių studijoje pateikiamos išvados bei rekomendacijos dėl Lietuvos banko tolesnių veiksmų siekiant, kad tiek Lietuvos bankas, tiek FRD būtų tinkamai pasirengę pritaikyti SIP paslaugą taip, kad būtų gaunami, apdorojami ir analizuojami priežiūrai reikalingi duomenys.

Nr. 36
2021-02-11

Finansų rinkos dalyvių atliekamų visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų apžvalga

  • Santrauka

    Apžvalgoje pateikiamos pagrindinės įžvalgos dėl finansų rinkos dalyvių atliekamų visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų. Apžvalga pagrįsta išvadomis, gautomis Lietuvos bankui vykdant finansų rinkos dalyvių priežiūrą, bei 20 finansų rinkos dalyvių (bankų, elektroninių pinigų įstaigų, mokėjimo įstaigų) rizikos vertinimų analize, taip pat pateikiama analizės metu pastebėtos gerosios praktikos ir atvejų, kuriais rizikos vertinimas turėtų būti tobulintinas, pavyzdžių.

    Visą straipsnį rasite.

Nr. 9
2021-02-11

Finansų rinkos dalyvių atliekamų visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų apžvalga

  • Santrauka

    Apžvalgoje pateikiamos pagrindinės įžvalgos dėl finansų rinkos dalyvių atliekamų visos veiklos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimų. Apžvalga pagrįsta išvadomis, gautomis Lietuvos bankui vykdant finansų rinkos dalyvių priežiūrą, bei 20 finansų rinkos dalyvių (bankų, elektroninių pinigų įstaigų, mokėjimo įstaigų) rizikos vertinimų analize, taip pat pateikiama analizės metu pastebėtos gerosios praktikos ir atvejų, kuriais rizikos vertinimas turėtų būti tobulintinas, pavyzdžių.

Nr. 35
2021-02-10

Lietuvos investicijų paveikslas

  • Santrauka

    Šiame teminiame straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos investicijų paveikslas: apžvelgiama Lietuvos investicijų struktūra ir jos pokyčiai, įvertinamas Lietuvos ekonominės struktūros poveikis investicijų rodikliams, atskleidžiami pagrindiniai Lietuvos investicijų raidą lemiantys veiksniai, parodoma sąveika tarp valdžios sektoriaus ir privačiųjų investicijų, įvertinamas užsienio kapitalo poveikis šalies ekonominei raidai. Straipsnyje parodoma, kad Lietuvos investicijų ir pridėtinės vertės santykis nesiekia ES vidurkio, o tai iš dalies galima sieti su mažu svarbiausių ekonominių veiklų investavimo intensyvumu. Taip pat nustatyta, kad esminį poveikį Lietuvos investicijų raidai darė paklausos kintamieji – užsienio paklausa ir privatusis vartojimas. Valdžios sektoriaus investicijų analizė atskleidė, kad jos labiau papildo verslo investicijas, nei jas išstumia. Lietuvos viešosios infrastruktūros lygis yra artimas išsivysčiusių šalių rodikliui, tad naujos investicijos daugiausia turėtų būti kreipiamos esamai infrastruktūrai palaikyti. Pagal pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) lygį Lietuva atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Prie TUI pritraukimo labiausiai prisidėjusios kvalifikuotos darbo jėgos atsargos vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu gali išsekti. Užsienio kapitalo atėjimo potencialą sustiprintų COVID-19 išryškinti regionalizacijos procesai ir vertės grandinių trumpinimas, didesnės apimties skaitmenizacija ir automatizacija. Šiame teminiame straipsnyje atskleidžiama Lietuvos investicijų paveikslo dinamika ir parodomas dabartinis jo variantas, o paveikslo ateitis priklausys nuo atskirų politikos formuotojų veiksmų ir ribotų privačiųjų ir viešųjų išteklių nukreipimo tinkama kryptimi.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Nr. 8
2020-11-03

Lietuvos pensijų fondų investicijų į biržoje prekiaujamus fondus analizė

  • Santrauka

    Straipsnyje apžvelgiamos aktualijos, susijusios su pasyvaus investavimo produktu, biržoje prekiaujamais fondais (ETF), nagrinėjama Lietuvoje veikiančių pensijų fondų investicijų į ETF padėtis, aptariamos galimos šių investicijų rizikos. Taip pat išsamiai apžvelgiamas visų pensijų kaupimo bendrovių valdomas turtas 2017–2020 m. birželio mėn., investicijų į ETF struktūra bei ryškėjančios tendencijos. Paliečiamos mokesčių bei socialiai atsakingų investicijų temos, analizuojama koncentracijos rizika.

    Pateikiama autorės nuomonė gali nesutapti su oficialia Lietuvos banko pozicija.

Nr. 34
2020-10-21

Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso laikymosi apžvalga

  • Santrauka

    Bendrovių valdysenos tikslas – kurti patikimą, skaidrią ir atskaitingą aplinką bei prisidėti prie ilgalaikio akcininkų dalyvavimo skatinimo, bendrovių finansinio stabilumo bei verslo vientisumo užtikrinimo, taip prisidedant prie spartesnio ekonomikos augimo bei didesnio visuomenės įsitraukimo.

    Tinkamas bendrovės akcininkų informavimas apie jų teises ir efektyvus nuosavybės teisių įgyvendinimas yra esminiai bendrovių valdysenos aspektai. Siekiant tai užtikrinti, visi akcininkai turi turėti vienodas teises ir galimybes gauti visą informaciją, kuria remiantis galėtų priimti pagrįstus sprendimus. Tai pabrėžia tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) Bendrovių valdysenos principuose, analizėse ir kituose dokumentuose, tiek ir Europos Sąjungos institucijos, priimdamos įvairaus lygmens teisės aktus.

    Efektyvi bendrovės valdysena yra vienas kertinių veiksnių, lemiančių investicijų pritraukimą, jų išlaikymą bei bendrovės konkurencingumo didinimą. Nuo bendrovės valdysenos kokybės priklauso investuotojų ir akcininkų pasitikėjimas pačia bendrove ir net bendrovės vertė.

    Lietuvos bankas šioje apžvalgoje siekia įvertinti, kaip bendrovės atskleidžia informaciją apie Nasdaq Vilnius listinguojamų bendrovių valdysenos kodekso (toliau – BVK) principuose išdėstytų rekomendacijų laikymąsi. 2017 m., Lietuvos stojimo į EBPO metu, buvo atlikti itin svarbūs Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai, susiję su priežiūros funkcijos užtikrinimu akcinėse bendrovėse, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, šių bendrovių sudaromų kolegialių organų nepriklausomumo užtikrinimu, sandoriams su susijusia šalimi reikalavimų įtvirtinimu bei jų viešinimu, įtvirtinta akcininko teisė iš anksto pateikti bendrovei klausimų ir kt. Tai didžiąja dalimi lėmė ir tai, kad 2019 m. sausio 15 d. buvo priimta nauja BVK redakcija bei jos laikymosi forma.

    Šioje apžvalgoje vertinama 26 bendrovių, kurių akcijos yra įtrauktos į prekybą AB Nasdaq Vilnius Oficialiajame ir Papildomajame sąrašuose, atskleidžiama informacija. Šių bendrovių veiklos sritis, specifika dažnai lemia ir bendrovės valdysenos ypatumus (organų struktūrą, jų sudėtį ir pan.). Vertinant BVK ataskaitos formoje pačių bendrovių pateikiamus atsakymus dėl rekomendacijų laikymosi, matyti, kad, jų vertinimu, rekomendacijų yra laikomasi itin gerai (išskyrus 5 ir 7 principus, kurių laikymosi kiekybiniai rodikliai yra žemesni).


     

Nr. 7
2020-09-10

Tarpusavio skolinimo platformos operatorių veiklos apžvalga

Nr. 33
2020-09-07

Euro įvedimo poveikio Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius narystės euro zonoje metus vertinimas

  • Santrauka

    Straipsnyje kiekybiškai įvertintas euro įvedimo poveikis Lietuvos ekonomikai per pirmuosius penkerius narystės euro zonoje metus (2015–2019). Įvertinus euro įvedimo poveikį šalies palūkanų lygiui ir realiajam eksportui, šie du įverčiai panaudoti poveikiui Lietuvos makroekonominiams rodikliams įvertinti, taikant LTDSGE modelį ir pasitelkiant 2013 m. Lietuvos banko tyrime naudotas modelio impulso–atsako funkcijas. Euro įvedimo poveikis Lietuvos makroekonominiams rodikliams papildomai įvertintas ir ekonometriniu sintetinės kontrolės metodu. Straipsnyje atlikti vertinimai patvirtinta Lietuvos banko 2013 m. tyrimo pagrindinę išvadą, kad euro įvedimo ilgalaikė nauda gerokai viršijo išlaidas, kurių didelė dalis yra trumpalaikės arba vertintinos kaip naudingos investicijos.

    JEL klasifikacija: E17, E52, F33, F45.

    Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

     

1 2 3 4 ... 6 Pirmyn