Apžvalgos ir leidiniai

Naudojant 31 Europos valstybės apklausų mikroduomenis, vertinamos darbuotojų srautų tarp užimtumo, nedarbo ir nedalyvavimo darbo rinkoje tikimybės pagal amžių, t. y. darbuotojo gyvenimo ciklo kontekste. Įvertintos perėjimo tikimybės vėliau pasitelkiamos aiškinant bendrą Lietuvos ir Europos užimtumo lygių skirtumą. Parodyta, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumus Lietuvoje ir Europoje, yra pasitraukimo iš darbo rinkos tikimybė; kitas svarbus veiksnys, darantis didelę neigiamą įtaką Lietuvos užimtumo lygiui ir didinantis atotrūkį tarp Lietuvos ir Europos valstybių vidurkio, – demografinė padėtis. Rezultatai turi svarbią reikšmę ekonominei politikai, aptariamai analizės pabaigoje.

JEL klasifikacija: E02, E24, J21, J64, J82.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos ekonominės konvergencijos procesas: apžvelgiama konvergencijos samprata, raidos etapai ir kitų valstybių konvergencijos sėkmės istorijos, jų kontekste bandoma įvertinti Lietuvos konvergencijos raidą ir jos tvarumą. Analizuojama neoklasikiniu požiūriu svarbiausių ekonomikos augimo ir konvergencijos veiksnių – darbo, kapitalo ir technologinės pažangos – įtaka Lietuvos konvergencijos spartai. Straipsnyje parodoma, kad po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ekonominė konvergencija Vakarų valstybių ekonominės gerovės link vyko labai sparčiai, tačiau pastaruoju metu šis procesas susiduria su rimtais iššūkiais, kurie bus aktualūs ir ateityje. Straipsnyje teigiama, kad pokriziniu laikotarpiu darbo veiksnys reikšmingai prisidėjo prie ūkio raidos, tačiau ateityje šis veiksnys slopins šalies konvergencijos tempą. Sudarytos demografinės prognozės rodo, kad artimiausioje ateityje Lietuva toliau susidurs su reikšmingu visuomenės senėjimu ir darbo jėgos mažėjimu. Dėl to straipsnyje įvairiais pjūviais – kiekybės, kokybės, ekonominio ciklo, regioninio pasiskirstymo, technologinės pažangos, automatizacijos ir kt. – nagrinėjamos pagrindinės Lietuvos darbo rinkos rizikos ir pateikiamos gairės, galinčios sušvelninti neigiamą senėjančios visuomenės bei mažėjančios darbo jėgos poveikį tolesnei Lietuvos ekonominei konvergencijai.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
 

Nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymu Lietuvos bankas įpareigojamas vykdyti makroprudencinę politiką, kuria siekiama prisidėti prie finansų sistemos stabilumo apsaugos, įskaitant finansų sistemos atsparumo stiprinimą ir sisteminės rizikos susidarymo mažinimą, taip siekiant užtikrinti tvarų finansų sektoriaus įnašą į ekonomikos augimą. Vadovaudamasis šiuo įstatymu, Lietuvos bankas 2015 m. kovo 12 d. patvirtino Makroprudencinės politikos strategiją. Joje nustatomi pagrindinis ir tarpiniai makroprudencinės politikos tikslai bei priemonės šiems tikslams pasiekti. Strategijoje taip pat numatoma makroprudencinės politikos sprendimų priėmimo ir viešinimo bei Lietuvos banko bendradarbiavimo su kitomis institucijomis tvarka. 2019 m. sausio 21 d. Lietuvos bankas patvirtino Makroprudencinės politikos strategijos pakeitimus. Šiame teminiame straipsnyje išsamiau paaiškinami makroprudencinės politikos funkcijų įgyvendinimo ir sprendimų priėmimo pagrindiniai principai.

Naujai išleistame Lietuvos banko ekspertų straipsnyje „Skaitmeninės centrinių bankų valiutos: diskusijų verpetuose“ apžvelgta centrinių bankų skaitmeninių valiutų samprata ir tipologija, skirtingų pasaulio centrinių bankų iniciatyvos, aptartas galimas skaitmeninių valiutų poveikis pinigų politikai ir finansiniam stabilumui.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

JEL klasifikacija: C22, C32, C53, E37, R30.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

Šiame straipsnyje nagrinėjama, kokį poveikį centrinių bankų veiklai gali turėti privačios virtualiosios valiutos ir centrinių bankų skaitmeninės valiutos (angl. central bank digital currencies, sutr. CBDC). Straipsnyje diskutuojama apie pinigų istorijos epizodus, kurių metu bankų sektoriui iškilę iššūkiai ir jų sprendimo alternatyvos buvo stebėtinai panašūs į tuos, su kuriais susiduria šiuolaikiniai centriniai ir komerciniai bankai. Viena iš straipsnio išvadų yra ta, kad privačios virtualiosios valiutos, kaip ir ankstesnės privačios pinigų sistemos, yra nepajėgios panaikinti valstybės reguliuojamų pinigų sistemos, bet skatina ją tobulinti. Svarstymai, ar centriniai bankai turėtų išleisti CBDC, kelia klausimų, į kuriuos centrinių bankų pirmtakai XIX a. atsakė atsiskirdami nuo komercinės bankininkystės. Dvi didžiausios visuotinai prieinamų CBDC problemos – bankų indėlininkų bėgimo į centrinį banką rizika ir centrinio banko įsitraukimas į ūkio kreditavimą – tebėra bet kokios žinomos CBDC schemos atveju, nors mastas gali skirtis. Viltys padedant CBDC padidinti pinigų politikos veiksmingumą atrodo gerokai perdėtos. Centriniai bankai, reaguodami į skaitmenizacijos iššūkius, turėtų suderinti tris tikslus – suteikti visuomenei saugių atsiskaitymų galimybę, nevaržyti privačių inovacijų ir užtikrinti finansinį stabilumą. Siekiant visų šių tikslų, neatrodo, kad CBDC yra geriausias pasirinkimas, nors gali būti svarstoma kaip laikina priemonė tose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, kuriose vis dar didelė visuomenės dalis negauna visaverčių bankinių paslaugų.

JEL klasifikacija: E51, E58, N20.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba