-
Santrauka
Naudojant 31 Europos valstybės apklausų mikroduomenis, vertinamos darbuotojų srautų tarp užimtumo, nedarbo ir nedalyvavimo darbo rinkoje tikimybės pagal amžių, t. y. darbuotojo gyvenimo ciklo kontekste. Įvertintos perėjimo tikimybės vėliau pasitelkiamos aiškinant bendrą Lietuvos ir Europos užimtumo lygių skirtumą. Parodyta, kad svarbiausias veiksnys, lemiantis vyrų ir moterų užimtumo lygio skirtumus Lietuvoje ir Europoje, yra pasitraukimo iš darbo rinkos tikimybė; kitas svarbus veiksnys, darantis didelę neigiamą įtaką Lietuvos užimtumo lygiui ir didinantis atotrūkį tarp Lietuvos ir Europos valstybių vidurkio, – demografinė padėtis. Rezultatai turi svarbią reikšmę ekonominei politikai, aptariamai analizės pabaigoje.
JEL klasifikacija: E02, E24, J21, J64, J82.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
Straipsnis anglų kalba
Darbuotojų srautai Lietuvos darbo rinkoje gyvenimo ciklo kontekste
Lietuvos ekonominės konvergencijos ir darbo rinkos iššūkiai
-
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos ekonominės konvergencijos procesas: apžvelgiama konvergencijos samprata, raidos etapai ir kitų valstybių konvergencijos sėkmės istorijos, jų kontekste bandoma įvertinti Lietuvos konvergencijos raidą ir jos tvarumą. Analizuojama neoklasikiniu požiūriu svarbiausių ekonomikos augimo ir konvergencijos veiksnių – darbo, kapitalo ir technologinės pažangos – įtaka Lietuvos konvergencijos spartai. Straipsnyje parodoma, kad po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ekonominė konvergencija Vakarų valstybių ekonominės gerovės link vyko labai sparčiai, tačiau pastaruoju metu šis procesas susiduria su rimtais iššūkiais, kurie bus aktualūs ir ateityje. Straipsnyje teigiama, kad pokriziniu laikotarpiu darbo veiksnys reikšmingai prisidėjo prie ūkio raidos, tačiau ateityje šis veiksnys slopins šalies konvergencijos tempą. Sudarytos demografinės prognozės rodo, kad artimiausioje ateityje Lietuva toliau susidurs su reikšmingu visuomenės senėjimu ir darbo jėgos mažėjimu. Dėl to straipsnyje įvairiais pjūviais – kiekybės, kokybės, ekonominio ciklo, regioninio pasiskirstymo, technologinės pažangos, automatizacijos ir kt. – nagrinėjamos pagrindinės Lietuvos darbo rinkos rizikos ir pateikiamos gairės, galinčios sušvelninti neigiamą senėjančios visuomenės bei mažėjančios darbo jėgos poveikį tolesnei Lietuvos ekonominei konvergencijai.
Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.