Apžvalgos ir leidiniai

Šiame teminiame straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos investicijų paveikslas: apžvelgiama Lietuvos investicijų struktūra ir jos pokyčiai, įvertinamas Lietuvos ekonominės struktūros poveikis investicijų rodikliams, atskleidžiami pagrindiniai Lietuvos investicijų raidą lemiantys veiksniai, parodoma sąveika tarp valdžios sektoriaus ir privačiųjų investicijų, įvertinamas užsienio kapitalo poveikis šalies ekonominei raidai. Straipsnyje parodoma, kad Lietuvos investicijų ir pridėtinės vertės santykis nesiekia ES vidurkio, o tai iš dalies galima sieti su mažu svarbiausių ekonominių veiklų investavimo intensyvumu. Taip pat nustatyta, kad esminį poveikį Lietuvos investicijų raidai darė paklausos kintamieji – užsienio paklausa ir privatusis vartojimas. Valdžios sektoriaus investicijų analizė atskleidė, kad jos labiau papildo verslo investicijas, nei jas išstumia. Lietuvos viešosios infrastruktūros lygis yra artimas išsivysčiusių šalių rodikliui, tad naujos investicijos daugiausia turėtų būti kreipiamos esamai infrastruktūrai palaikyti. Pagal pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų (TUI) lygį Lietuva atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių. Prie TUI pritraukimo labiausiai prisidėjusios kvalifikuotos darbo jėgos atsargos vidutiniu ar ilguoju laikotarpiu gali išsekti. Užsienio kapitalo atėjimo potencialą sustiprintų COVID-19 išryškinti regionalizacijos procesai ir vertės grandinių trumpinimas, didesnės apimties skaitmenizacija ir automatizacija. Šiame teminiame straipsnyje atskleidžiama Lietuvos investicijų paveikslo dinamika ir parodomas dabartinis jo variantas, o paveikslo ateitis priklausys nuo atskirų politikos formuotojų veiksmų ir ribotų privačiųjų ir viešųjų išteklių nukreipimo tinkama kryptimi.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos ekonominės konvergencijos procesas: apžvelgiama konvergencijos samprata, raidos etapai ir kitų valstybių konvergencijos sėkmės istorijos, jų kontekste bandoma įvertinti Lietuvos konvergencijos raidą ir jos tvarumą. Analizuojama neoklasikiniu požiūriu svarbiausių ekonomikos augimo ir konvergencijos veiksnių – darbo, kapitalo ir technologinės pažangos – įtaka Lietuvos konvergencijos spartai. Straipsnyje parodoma, kad po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos ekonominė konvergencija Vakarų valstybių ekonominės gerovės link vyko labai sparčiai, tačiau pastaruoju metu šis procesas susiduria su rimtais iššūkiais, kurie bus aktualūs ir ateityje. Straipsnyje teigiama, kad pokriziniu laikotarpiu darbo veiksnys reikšmingai prisidėjo prie ūkio raidos, tačiau ateityje šis veiksnys slopins šalies konvergencijos tempą. Sudarytos demografinės prognozės rodo, kad artimiausioje ateityje Lietuva toliau susidurs su reikšmingu visuomenės senėjimu ir darbo jėgos mažėjimu. Dėl to straipsnyje įvairiais pjūviais – kiekybės, kokybės, ekonominio ciklo, regioninio pasiskirstymo, technologinės pažangos, automatizacijos ir kt. – nagrinėjamos pagrindinės Lietuvos darbo rinkos rizikos ir pateikiamos gairės, galinčios sušvelninti neigiamą senėjančios visuomenės bei mažėjančios darbo jėgos poveikį tolesnei Lietuvos ekonominei konvergencijai.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.
 

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

JEL klasifikacija: E32, E44, F36.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

JEL klasifikacija: E43, E52, E58, F42.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

JEL klasifikacija: F32, F31, C33.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

JEL klasifikacija: E32, E44, F36.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Naujausiuose debatuose apie augimo priežastis reikia atsižvelgti į du skirtingus aspektus: paslaugų eksporto svarbą ir paties eksporto išmanymą. Šiame straipsnyje mes nagrinėjame eksporto padėtį Lietuvoje, išskirdami šiuolaikinių/aukštųjų technologijų sektorius, ypatingą dėmesį skirdami paslaugoms. Nustatėme, kad aukštųjų technologijų prekių eksporto dalis visame eksporte procentais paskutinį dešimtmetį apskritai padidėjo – nuo mažiau negu 4 % viso prekių eksporto iki daugiau negu 10 %. Tačiau blogiausiu krizės laikotarpiu (2009 m.) tik šiuolaikinių paslaugų eksporto augimas buvo teigiamas. Kalbant apie paslaugų užsienio paklausą, ypač šiuolaikinių paslaugų, per paskutinį dešimtmetį ji smarkiai pasikeitė. Šiuo metu pagrindinė šiuolaikinių paslaugų partnerė yra Vokietija, o pagrindinė visų paslaugų, kaip ir visų prekių, eksporto šalis yra Rusija. Kalbant apie visas prekes, kitos, ne ES šalys buvo svarbesnės 2004 m., negu mūsų dienomis. Šiuolaikinių paslaugų eksportui svarbiausios tampa ne ES šalys. Be to, mes pateikiame paprastą ekonometrinį modelį, kuriame nagrinėjame realiojo efektyviojo kurso (REK, keliais būdais pakoreguoto) poveikį skirtingai realiojo eksporto rūšiai ir pagal prekybos apimtis (pagal paslaugų ir prekių prekybą) įvertintą užsienio paklausą, remdamiesi realiojo BVP arba BPV (bendrosios pridėtinės vertės) duomenimis. Atrodo, kad šiuolaikinių paslaugų eksporto negalima paaiškinti konkurencingumo ar paklausos veiksniais. Mūsų modeliuose lemiamas veiksnys yra eksportas ankstesniu laikotarpiu. Šiuolaikinių paslaugų rezultatas yra gana geras visose specifikacijose ir taikant skirtingus realiuosius efektyviuosius kursus. Išimtys susijusios su modeliu su BVP užsienio paklausa, įvertinta pagal mažiausių kvadratų modelį (MKM), kuriame tam tikrą reikšmę šiuolaikinių paslaugų eksportui, atrodo, turi ir užsienio paklausa. Tačiau visų paslaugų ir tradicinių paslaugų eksportui užsienio paklausa turi reikšmės dažniau ir taikant skirtingus realiuosius efektyviuosius kursus, ypač taikant bendresnę užsienio paklausos priemonę, pagrįstą realiuoju BVP. Prekių ir paslaugų eksporto REK yra svarbesnis, jeigu jis koreguojamas pagal VKI tiek BVP, tiek BPV pagrįsta užsienio paklausa, ir dažniausiai trumpuoju laikotarpiu.

JEL klasifikacija: F14, F43, C22.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.