Apžvalgos ir leidiniai

Europos Centrinis Bankas nuo 2015 m. vykdo Turto pirkimo programą, sudarytą iš viešojo sektoriaus vertybinių popierių (VSPP), trečiosios padengtų obligacijų, turtu užtikrintų vertybinių popierių ir bendrovių sektoriaus obligacijų pirkimo programų. Gryniesiems pirkimams pasibaigus, nuo 2019 m. vykdomos tik nupirktų vertybinių popierių reinvesticijos. VSPP dalyvauja Lietuvos bankas, pirkdamas Lietuvos Respublikos vidaus ir išorės rinkoje išleistus skolos VP ir Europos institucijų skolos VP. Lietuvos bankas, siekdamas skaidresnių ir efektyvesnių pirkimų, LRVVP perka taikydamas atvirkštinius aukcionus. Straipsnyje pinigų politikos operacijų kontekste pristatomi atvirkštiniai aukcionai ir pateikiama Lietuvos banko pirkimų taikant atvirkštinius aukcionus sąranga, taip pat nagrinėjami Lietuvos banko LRVVP pirkimai, vykdyti nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2018 m. birželio mėn. 

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

Šiame straipsnyje yra apibendrinami 2018 m. birželio 28 d. priimti mokesčių, socialinio draudimo ir pensijų kaupimo sistemos pakeitimai ir pateikiamas jų poveikio pagrindiniams makroekonominiams rodikliams bei valdžios sektoriaus finansų padėčiai vertinimas vidutiniu laikotarpiu. Pastarajai įvertinti svarbus ir formuojamas 2019 m. nacionalinio biudžeto (NB) projektas, įtraukiantis ne tik minėtus pakeitimus, bet ir kitus biudžeto pajamų ir išlaidų pokyčius. Todėl straipsnyje pateikiamas ir 2019 m. NB projekto apibendrintas vertinimas, atsižvelgiant į poveikį kainų raidai bei fiskalinės politikos krypčiai.  
Iš įvairių makroekonominių rodiklių matyti, kad Lietuvos ekonominis aktyvumas šiuo metu viršija potencialųjį lygį, o padidėjęs gamybos atotrūkis sudaro sąlygas formuotis disbalansams. Pastarieji šiuo metu labiausiai pastebimi darbo rinkoje ir turi įtakos sparčiam darbo užmokesčio kilimui, gerokai viršijančiam darbo našumo plėtrą. Tikėtina, kad darbo rinkos disbalansai artimiausiu metu neišnyks, todėl produkcijos atotrūkis nuo potencialo bus reikšmingai teigiamas. Tokioje ekonomikos ciklo fazėje paprastai rekomenduotina papildomai ekonomikos augimo fiskalinės politikos priemonėmis neskatinti, t. y. vengti prociklinės fiskalinės politikos vykdymo. 2018 m. birželio 28 d. patvirtinti mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimai laikytini prociklinės fiskalinės politikos išraiška. Pakeitimai blogins vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balansą 0,4–0,6 proc. BVP ir turės poveikį Lietuvos ekonomikai: 2019–2021 m. realusis BVP augs 0,6 proc. p. sparčiau, o infliacija bus 0,5 proc. p. didesnė, palyginti su scenarijumi, jeigu šie pakeitimai nebūtų daromi.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

Nagrinėjant infliaciją Lietuvoje, išskiriami ilgalaikiai veiksniai, lemiantys infliacijos tendencijas ilguoju laikotarpiu, būtent Eurosistemos pinigų politika ir šalies ekonomikos konvergencija. Eurosistemos tikslas yra palaikyti kainų stabilumą, apibrėžiamą kaip mažesnė nei 2 proc., bet artima šiam lygiui metinė vidutinio laikotarpio infliacija euro zonoje. Tačiau VRE valstybės išsiskiria tuo, kad jose infliacijos tempas gali būti maždaug 1–3 proc. p. didesnis nei ES senbuvėse dėl ekonominės konvergencijos. Tam įtakos turi ne tik dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje, skatinantis kainų ir atlyginimų ES vienodėjimą, bet ir mažiau išsivysčiusių ES šalių santykinai spartesnis ekonominis augimas. Pastarasis veiksnys lemia VRE šalių pajamų lygio artėjimą prie labiau išsivysčiusių ES šalių pajamų lygio ir suteikia infliacijai papildomą stimulą.
Lietuvos infliacijos raidą analizuojamuoju laikotarpiu lėmė ir kiti veiksniai, sukeliantys infliacijos svyravimus trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu: šalies ir užsienio ekonomikos aktyvumas, tarptautinės žaliavų kainos, administraciniai sprendimai ir kt. Šie veiksniai itin paspartino kainų augimą 2017 m. Maisto produktų ir gėrimų kainų augimas 2013–2017 m. vidutiniškai siekė apie 2,2 proc., o 2017 m. jis sudarė 5,5 proc. Tai lėmė ne tik maisto žaliavų kainų augimas, bet ir gerokai išaugę akcizai alkoholiniams gėrimams. Paslaugų kainų augimas 2013–2017 m. vidutiniškai siekė apie 3 proc., o 2017 m. jis padidėjo iki 5,5 proc. Didesnį paslaugų kainų augimą 2017 m. paaiškina padėtis darbo rinkoje – vyraujanti įtampa dėl darbo jėgos trūkumo, didinamai veikusi darbo užmokestį, ir pastebimai pakelta MMA. Nors pramonės prekių kainų augimo ilgalaikis vidurkis artimas 0, pastaruoju metu pagerėjusi tarptautinė aplinka ir sparčiai didėjančios vienetinės darbo sąnaudos pramonės prekių kainas skatino augti. Galiausiai visų infliacijos komponenčių raidą netiesiogiai paveikė naftos kainų raida ne tik trumpuoju, bet ir vidutiniu laikotarpiu.
Ekonomikos ciklo ir infliacijos valdymą padėtų pagerinti anticiklinės fiskalinės politikos vykdymas. Kadangi euro zonos šalims taikoma bendra Eurosistemos pinigų politika, mažinti vidaus ekonominių veiksnių sukeliamus infliacijos nukrypimus nuo ilgalaikės tendencijos padėtų tvari fiskalinė politika. Vykdant fiskalinę politiką šalies ūkio pakilimo laikotarpiu, ekonomika neturėtų būti dar labiau skatinama (pvz., mažinant mokesčius ar didinant išlaidas), o ciklinio pakilimo laikotarpiu surinktą valdžios sektoriaus pajamų perviršį vertėtų atsidėti ateičiai ir naudotis juo nuosmukio laikotarpiu, taip palaikant vidaus paklausą.
Kai infliacijos svyravimai yra nepalankūs vartotojams, t. y. pajamos auga lėčiau ar panašiu tempu kaip kainos, reikėtų užtikrinti mažiausias pajamas gaunančių gyventojų perkamosios galios palaikymą. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu mažiausias pajamas gaunančius piliečius augančios ekonomikos nauda gali pasiekti per vėlai arba būti nepakankama. Todėl palaikyti mažiausias pajamas gaunančių šalies gyventojų perkamąją galią galima vykdant struktūrines reformas, pvz., nuodugniai pertvarkant mokesčių sistemą. Tokia pertvarka turėtų būti susieta su perskirstomos per valdžios sektorių BVP dalies didinimu. Siekiant didesnio BVP perskirstymo, reikšmingi pakeitimai mokesčių sistemoje neturėtų būti atliekami izoliuotai, t. y. kartu būtina vykdyti ir pensijų sistemos pertvarką.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Straipsnis anglų kalba

Nagrinėjant valdžios sektoriaus finansų tvarumo rodiklių įverčius, matyti, kad Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu vertinamas prasčiau nei toks Latvijos ar Estijos rodiklis. Prastesnį vertinimą lemia didesnis su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų, kurių didžiausią dalį sudaro pensijų išmokos, poveikis. Vis dėlto į ankstesnius valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimus nebuvo įtraukti 2016 m. patvirtinti Lietuvos valstybinio socialinio draudimo sistemos pakeitimai, įsigaliojantys 2017–2018 m. Įtraukus juos, senatvės pensijų išlaidų raida Lietuvoje tampa panaši į raidą kitose Baltijos šalyse, taigi ir fiskalinio tvarumo vertinimas, atsižvelgus į šiuos pokyčius, turėtų supanašėti.
Senatvės pensijų išlaidų ir BVP santykio raidą ilguoju laikotarpiu lemia valstybių pasirinktas pensijų sistemos modelis, demografiniai bei makroekonominiai veiksniai. Visose Baltijos šalyse su visuomenės senėjimu susiję demografiniai pokyčiai senatvės pensijų išlaidoms darys didinamąjį poveikį. Tačiau jį ilguoju laikotarpiu atsvers mažėjantis pensijų sistemos dosnumas, ilginamas pensinis amžius, didėjantis užimtumo lygis. Tai lems, kad senatvės pensijų išlaidų ir BVP santykis visose Baltijos šalyse iki 2060 m. sumažės.
Nors vertinant formaliu požiūriu – pagal finansinius srautus – visų Baltijos šalių pensijų sistemos ilguoju laikotarpiu gali atrodyti tvarios (iki 2060 m. pensijų išlaidų ir BVP santykis sumažės), nemažų abejonių kyla dėl pagrindinio tvarumą užtikrinančio veiksnio, t. y. mažėjančio vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykio. Jis rodo reikšmingai mažėsiantį pensijų sistemos dosnumą ir nepakankamą senatvės pensijų adekvatumą. Valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimas, neatsižvelgiant į pensijų sistemos adekvatumą, būtų pernelyg siauras ir ribotas, nes ypač maža vidutinė pensija, palyginti su vidutiniu darbo užmokesčiu, gali neigiamai paveikti paskatas dalyvauti socialinio draudimo sistemoje, todėl gali būti imamasi kitokių priemonių pensijoms didinti, o tai keltų riziką ir fiskaliniam tvarumui. Jei pasitvirtintų dėl politinės rizikos labiausiai tikėtinas nekintančios, palyginti su dabartine, senatvės pensijų pakeitimo normos scenarijus, valdžios sektoriaus finansų tvarumas Lietuvoje greičiausiai būtų prastesnis, nei matyti iš EK pateikiamo tvarumo įverčio, o tai rodytų būtinybę imtis fiskalinį ir socialinį tvarumą užtikrinančių priemonių.
Alternatyvūs Lietuvos pensijų išlaidų ir BVP santykio raidos scenarijai rodo, kad tam tikros priemonės leistų bent iš dalies atsverti visuomenės senėjimo poveikį. Visi nagrinėjami demografiniai scenarijai rodo, kad visuomenė Lietuvoje ilguoju laikotarpiu neišvengiamai senės, t. y. vyresnio amžiaus gyventojų grupė bus vis didesnė, palyginti su darbingo amžiaus gyventojų grupe. Tai skatins vis didesnę biudžeto pajamų dalį skirti senatvės pensijoms ir neigiamai veiks pirmosios pakopos pensijų pakeitimo normas. Tokios priemonės, kaip darbo rinkos aktyvumo didinimas, užimtumo skatinimas ir pensinio amžiaus ilginimas, galėtų padidinti Lietuvos pensijų sistemos tvarumą ilguoju laikotarpiu.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

JEL klasifikacija: E22, F31, G12, O30, O41.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.