Apžvalgos ir leidiniai

Naujausiuose debatuose apie augimo priežastis reikia atsižvelgti į du skirtingus aspektus: paslaugų eksporto svarbą ir paties eksporto išmanymą. Šiame straipsnyje mes nagrinėjame eksporto padėtį Lietuvoje, išskirdami šiuolaikinių/aukštųjų technologijų sektorius, ypatingą dėmesį skirdami paslaugoms. Nustatėme, kad aukštųjų technologijų prekių eksporto dalis visame eksporte procentais paskutinį dešimtmetį apskritai padidėjo – nuo mažiau negu 4 % viso prekių eksporto iki daugiau negu 10 %. Tačiau blogiausiu krizės laikotarpiu (2009 m.) tik šiuolaikinių paslaugų eksporto augimas buvo teigiamas. Kalbant apie paslaugų užsienio paklausą, ypač šiuolaikinių paslaugų, per paskutinį dešimtmetį ji smarkiai pasikeitė. Šiuo metu pagrindinė šiuolaikinių paslaugų partnerė yra Vokietija, o pagrindinė visų paslaugų, kaip ir visų prekių, eksporto šalis yra Rusija. Kalbant apie visas prekes, kitos, ne ES šalys buvo svarbesnės 2004 m., negu mūsų dienomis. Šiuolaikinių paslaugų eksportui svarbiausios tampa ne ES šalys. Be to, mes pateikiame paprastą ekonometrinį modelį, kuriame nagrinėjame realiojo efektyviojo kurso (REK, keliais būdais pakoreguoto) poveikį skirtingai realiojo eksporto rūšiai ir pagal prekybos apimtis (pagal paslaugų ir prekių prekybą) įvertintą užsienio paklausą, remdamiesi realiojo BVP arba BPV (bendrosios pridėtinės vertės) duomenimis. Atrodo, kad šiuolaikinių paslaugų eksporto negalima paaiškinti konkurencingumo ar paklausos veiksniais. Mūsų modeliuose lemiamas veiksnys yra eksportas ankstesniu laikotarpiu. Šiuolaikinių paslaugų rezultatas yra gana geras visose specifikacijose ir taikant skirtingus realiuosius efektyviuosius kursus. Išimtys susijusios su modeliu su BVP užsienio paklausa, įvertinta pagal mažiausių kvadratų modelį (MKM), kuriame tam tikrą reikšmę šiuolaikinių paslaugų eksportui, atrodo, turi ir užsienio paklausa. Tačiau visų paslaugų ir tradicinių paslaugų eksportui užsienio paklausa turi reikšmės dažniau ir taikant skirtingus realiuosius efektyviuosius kursus, ypač taikant bendresnę užsienio paklausos priemonę, pagrįstą realiuoju BVP. Prekių ir paslaugų eksporto REK yra svarbesnis, jeigu jis koreguojamas pagal VKI tiek BVP, tiek BPV pagrįsta užsienio paklausa, ir dažniausiai trumpuoju laikotarpiu.

JEL klasifikacija: F14, F43, C22.

Šiame tyrime išreikšti požiūriai ir vertinimai yra asmeninė autoriaus(-ių) nuomonė, nebūtinai atitinkanti oficialią Lietuvos banko poziciją.

Piktnaudžiavimas rinka bendrąja prasme gali būti apibūdintas kaip tam tikras neteisėtas ir nesąžiningas elgesys finansų rinkose. Plačiąja prasme piktnaudžiavimas rinka gali pasireikšti pasinaudojimu viešai neatskleista informacija (VNI), manipuliavimu rinka ar bet kokiu kitu elgesiu, kas pažeidžia skaidrų ir efektyvų finansų rinkų veikimą. Šiame tyrime analizuojamas vienas rimčiausių pažeidimų finansų rinkose – pasinaudojimas VNI – gali būti apibrėžiamas kaip ekonominio elgesio forma: VNI žinantys asmenys, patys sudarydami sandorius arba atskleisdami konfidencialią informaciją tretiesiems asmenims, siekia gauti naudos iš jiems žinomos VNI. Ta nauda gali būti pelnas iš akcijų kainų pokyčių arba galimybė išvengti nuostolių. Kai prekyba vyksta investuotojams naudojantis VNI, pažeidžiamas rinkos vientisumas, skaidrumas ir stabilumas, susidaro asimetrinė informacija ir dėl nesąžiningų prekiautojų uždirbamo didesnio pelno su mažesne rizika didėja investuotojų nelygybė. Dėl šių priežasčių ilgainiui bliūkšta pasitikėjimas vertybinių popierių rinka, smunka likvidumas ir mažėja šios rinkos efektyvumas.
Pagrindiniai pasinaudojimo VNI požymiai yra šie: prekiautojų skubėjimas atlikti tam tikrus veiksmus, neįprasti pavedimai, prekiautojų abejingumas kainai, kuria būtų vykdomas pavedimas, suaktyvėjusi emitento vadovų ir pagrindinių akcininkų prekyba, apyvartos ir kainos pokyčiai prieš esminį įvykį, neįprasti finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų darbuotojų sandoriai ir reikšmingai pasikeitusi prekiautojo investavimo elgsena. Viena iš indikacijų dėl naudojimosi VNI yra ir reikšmingas akcijos kainos kilimas ar kritimas arba apyvartos reikšmingas išaugimas prieš bendrovei paskelbiant apie svarbų esminį įvykį. Pavyzdžiui, jei asmuo turi svarbios konfidencialios informacijos, kurią paskelbus akcijų kaina gerokai pakiltų, jis pradeda pirkti didelį kiekį akcijų ir taip bendrovės akcijų kaina pakyla dar prieš bendrovei paskelbiant naujieną.
Šio tyrimo tikslas – ištirti AB NASDAQ OMX Vilnius biržoje prekiaujamų akcijų rinkos skaidrumą, jį galima suprasti kaip prekybos, kurioje nėra piktnaudžiaujama rinka, mastą. Tyrimo esmė – nustatyti reikšmingus kainų ir apyvartų pokyčius prieš svarbius esminius įvykius, nes kainų ir (ar) apyvartų reikšmingi pokyčiai prieš naujieną signalizuoja, kad galimai buvo pasinaudota VNI, o tai yra viena iš piktnaudžiavimo rinka formų.
Atliekant tyrimą buvo remiamasi kitų valstybių, ypač Jungtinės Karalystės, priežiūros institucijų tyrimų metodais.

Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į gyvybės draudimo produktų įvairovę rinkoje, atliko fiziniams asmenims siūlomų universalaus kaupiamojo gyvybės draudimo produktų su garantuotomis palūkanomis analizę, siekdamas supažindinti su šių produktų samprata, privalumais ir trūkumais, taip pat standartinių prielaidų pagrindu atskleisti bei palyginti šiems produktams taikomų garantuotų palūkanų ir mokesčių dydžius, įvertinti jų įtaką sukauptam kapitalui. Rengiant šią medžiagą naudoti draudimo įmonių pateikti duomenys.

Lietuvos bankas atliko Lietuvos strateginio siekio – euro įvedimo 2015 m. prisijungiant prie euro zonos – galimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinį vertinimą ir parengė šio vertinimo apžvalgą. Joje pateikiamas euro įvedimo galimos ekonominės naudos kiekybinis vertinimas, taip pat vertinama, kokio dydžio galėtų būti su euro įvedimu susijusios sąnaudos ir papildomos Lietuvos finansinės įmokos bei įsipareigojimai tarptautinėms institucijoms.
Kiekybinio tyrimo rezultatai rodo, kad teigiamas euro įvedimo poveikis būtų ilgalaikis ir gerokai viršytų trumpalaikio pobūdžio sąnaudas bei papildomų Lietuvos finansinių įmokų dydį. Tačiau tam, kad šalis kuo geriau pasinaudotų priklausymo euro zonai privalumais, reikėtų, kad ūkis sumažėsiančių palūkanų normų laikotarpį efektyviai panaudotų konkurencingumui padidinti, o kryptinga ekonominė politika užtikrintų fiskalinį tvarumą ir makroekonominį stabilumą. Svarbu pabrėžti, kad euro įvedimo galimas teigiamas poveikis įvertintas konservatyviai, atsižvelgiant į Lietuvoje 2013 m., t. y. santykinai ramiu laikotarpiu, susiklosčiusius palyginti nedidelius palūkanų normų skirtumus tarp atitinkamų finansinių sandorių litais ir eurais (paskolų, indėlių, skolos vertybinių popierių ir kt.). Tačiau euro įvedimo nauda taptų dar didesnė palūkanų normų nestabilumo laikotarpiais – priklausymas euro zonai kartu su tinkama šalies ekonomine politika leistų išvengti tokių palūkanų normų šuolių, kokie buvo Lietuvoje 2008–2009 m.