Įžanginis žodis

Dalintis:

Šalies ūkis 2021 m. sėkmingai atrėmė COVID-19 pandemijos sukeltus iššūkius, prisitaikė prie naujų veiklos sąlygų, tačiau spartų atsigavimą sustabdė Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Sukrėtęs pasaulį, jis reikšmingai veikia ir pasaulio ekonomiką per tarptautinę prekybą, energijos išteklių ir kitų žaliavų kainų šuolius, finansų sektorių, valiutų rinkas, investuotojų bei vartotojų lūkesčius.

Karas sukėlė didžiulį neapibrėžtumą, todėl atidžiai stebime ir vertiname padėtį. Prireikus operatyviai reaguojame įgyvendindami finansinio stabilumo ir siūlydami galimas ūkio stabilizavimo priemones, kurios padėtų išvengti sąstingio ir užtikrintų tolesnį ekonomikos augimą. Lietuvos bankas, reaguodamas į kaistančią būsto rinką, nustatė didesnę sektorinio sisteminės rizikos rezervo normą būsto paskolų portfeliui ir taiko griežtesnius pradinio įnašo reikalavimus antrai ir paskesnei būsto paskolai. Taip pat vertinome prekybos ryšius su žemynine Kinija ir Baltarusija bei galimą poveikį šiems ryšiams nutrūkus, analizavome konkurenciją finansų sektoriuje, išsakėme poziciją dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Pristatėme visuomenei ir siūlymus dėl galimų antiinfliacinių priemonių bei jau siūlomų priemonių vertinimą. Tai tik keli mūsų darbų pavyzdžiai. Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad Lietuvos banku, kaip kompetencijos centru ekonomikos ir finansų klausimais, pasitiki daugiau nei 70 proc. apklaustųjų.

Pastarųjų metų išbandymai patvirtino, kad Lietuvos verslas išmoko praeities pamokas: prekių bei paslaugų eksportas į Rusiją ir Baltarusiją jau kurį laiką sudarė santykinai nedidelę dalį. Deja, bet dėl karo iš dalies sumažėjo (tikimės, kad tai – laikina) ir eksportas į Ukrainą. Vertiname, kad tuo atveju, jei eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą (kraštutiniu atveju) būtų sustabdytas visiškai, Lietuvos ekonomika 2022–2024 m. augtų iki 3 proc. punktų lėčiau. Ekonomines karo Ukrainoje pasekmes neišvengiamai patirs kitos mūsų eksporto partnerės. Tai mažins bendrą užsienio paklausą, blogins eksporto perspektyvas. Naftos ir gamtinių dujų brangimas ir toliau bus vienas svarbiausių infliaciją skatinančių veiksnių, todėl neabejotinai darys poveikį ekonomikai bei gyventojų perkamajai galiai.

ECB reaguoja į didėjančią infliaciją priimdamas pinigų politikos sprendimus, kurie atveria kitų – greitesnių – sprendimų galimybes. Čia labai svarbi patirtis, kurią įgijome susidūrę su COVID-19 pandemijos sukeltais iššūkiais, kartu su Eurosistema, kuriai priklauso ir Lietuvos bankas, įgyvendindami specialiąją pandeminę pirkimo programą ir kitas pinigų politikos priemones. Vien pernai Lietuvos bankas į šalies finansų sistemą per turto pirkimo programas įliejo 1,6 mlrd. Eur. Dėl to Lietuvos Vyriausybė leisdama obligacijas nuo 2020 m. kovo mėn. iki praėjusių metų pabaigos sutaupė daugiau nei 30 mln. Eur. Per visą obligacijų galiojimo laikotarpį ši suma viršys 600 mln. Eur.

Padidėjusios energijos išteklių kainos akivaizdžiai parodo, kad privalome nedelsdami investuoti į atsinaujinančiąją energetiką – taip mažintume priklausomybę ir nuo taršaus iškastinio kuro, ir nuo nepatikimų išorinių energijos tiekėjų. Klimatui draugiškos investicijos ne tik padėtų spręsti klimato kaitos problemas, bet ir kurti šalies ekonomikai pridėtinę vertę. Su klimato kaita susijusių rizikų valdymas yra vienas iš Lietuvos banko 2022–2025 m. strateginių tikslų. Mes įvertinome, kokį CO2 pėdsaką paliekame (palyginti su 2020 m., jis sumažėjo triskart), ir paskelbėme ataskaitą. Mažinsime poveikį aplinkai ir toliau, pavyzdžiui, naudojame žaliąją elektros energiją. Pagal bendrus Eurosistemos sutartus klimato kaitos ir atsakingojo investavimo principus pertvarkysime ir finansinio turto investicijų portfelį. Jau atlikome pirmąsias 60 mln. Eur vertės investicijas į akcijas pagal tvaraus investavimo principus. Tai leis toliau mažinti poveikį klimato kaitai.

Šiemet finansų rinka gali susidurti su netiesioginiais Rusijos karo prieš Ukrainą iššūkiais: Lietuvos įmonių, turinčių ar turėjusių verslo santykių su paveiktomis šalimis, kredito rizika, kylančiomis žaliavų, maisto, energijos kainomis, galimais mokėjimų sutrikimais dėl tarptautinių sankcijų Rusijai, kibernetinio saugumo grėsme, galimais pokyčiais NT rinkoje. Pastarieji metai įtikinamai įrodė, kad Lietuvos finansų sistema yra atspari ir pasirengusi galimiems netikėtumams ar šokams. Šiuo metu bankų likvidumo rodiklis yra keturis kartus geresnis, nei reikalaujama. Bankų sektoriaus kapitalizacijos lygis yra vienas aukščiausių ES ir jų mokumui nekiltų grėsmės net ir didelio ekonomikos sukrėtimo atveju. Nuolat vertiname, kaip finansų įstaigos yra pasirengusios įvairiems galimiems scenarijams, kaip atnaujina veiklos tęstinumo planus, kaip valdo pinigų plovimo, kibernetinio saugumo ir kitą riziką.

2021 m. augo ir Lietuvoje veikiančių bankų, ir kredito unijų, ir draudimo sektoriai – jie visi dirbo pelningai. Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pajamos iš licencinės veiklos padidėjo 3,5, o mokėjimo operacijų suma – 3,8 karto. Sutelktinio finansavimo platformų sektoriuje sandorių skaičius ir jų vertė išaugo beveik 3 kartus.

2021 m. reikšmingai išaugo kredito įstaigų skolinimas ir gyventojams, ir verslui. Pavyzdžiui, bankai įmonėms paskolino beveik 20, kredito unijos – beveik 50 proc. daugiau. Aktyviau skolinta ir per šių metų pirmus mėnesius. Tikimės, kad naujų galimybių mūsų verslui suteiks ir sutelktinio finansavimo sektorius, kuriam dėl teisinio reguliavimo pokyčių atsiveria galimybė konkuruoti ES rinkoje. Tai turėtų paskatinti šio sektoriaus augimą, stiprinti konkurenciją tarpusavyje ir su kitais finansų rinkos dalyviais. Kita vertus, tikimės, kad į Lietuvą ateis naujų dalyvių ir kartu atsiras daugiau investicinių galimybių vartotojams bei skolinimosi ar finansavimosi galimybių smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Kartu su Konkurencijos taryba atlikome tyrimą dėl smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo galimybių, paskelbėme rekomendacijas ir konkrečias priemones. Tarp jų – siekti efektyvesnės valstybės pagalbos, mažinti smulkiojo ir vidutinio verslo administracinę naštą, padėti įmonėms atrasti alternatyvius finansavimo šaltinius, stiprinti jų finansinę atskaitomybę.2022 m., bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, tęsiameprioritetinių rekomendacijų krypčių įgyvendinimo darbus. Taip pat atlikome tyrimą dėl rizikos mažinimo politikos (angl. de-risking) taikymo – juo siekėme įvertinti, ar bankai, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos bei kiti licencijuoti finansų rinkos dalyviai nepiktnaudžiauja PPTFP priemonėmis ir nemažina mokėjimo paslaugų prieinamumo teisėtai veikiančioms atskiroms vartotojų grupėms. Atsižvelgę į tyrimo rezultatus, paskelbėme viešąją konsultaciją su pasiūlymais dėl priemonių, kurios spręstų tyrimo metu paaiškėjusias problemas.

Siekdami pagerinti verslo prieigą prie finansinių išteklių, 2022 m. pradžioje inicijavome ir su Lietuvos kapitalo rinkos plėtra susijusius kompleksinius sprendimus, kurie palengvintų įmonių galimybes pritraukti ilgalaikį finansavimą ir taip prisidėtų prie aukštos pridėtinės vertės ekonomikos stiprinimo, o šalies gyventojams didintų taupymo ir investavimo priemonių įvairovę.

Nors pastaraisiais metais finansų rinkoms būdingas itin aukštas neapibrėžtumo ir kintamumo lygis, net ir tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis Lietuvos bankas sėkmingai valdo investicijų portfelį ir iš 2021 m. uždirbto pelno į valstybės biudžetą pervedė 20,38 mln. Eur. Tai – didžiausia nuo 2012 m. Lietuvos banko pervedama suma į valstybės biudžetą.

Paslaugų skaitmeninimas toliau skatina atsiskaitymus negrynaisiais pinigais – išskirtinai šį mokėjimo būdą, turėdami galimybę, renkasi trečdalis gyventojų. Daugiau nei 80 proc. prekybos bei maitinimo paslaugas teikiančių mažų ir vidutinių įmonių, taip pat ir regionuose, jau sudaro galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Tiesa, vis dar yra sričių, kur tokių galimybių pasigendama, todėl ieškome sprendimų padidinti vietų, kuriose galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, skaičių. Mūsų apklausos duomenimis, vien grynaisiais pinigais atsiskaito beveik penktadalis gyventojų. Todėl ėmėmės  konkrečių priemonių, kad ir toliau būtų gerinama gyventojų prieiga prie grynųjų pinigų, kad jų išsigryninimo vietų būtų daugiau. Pirmomis Rusijos agresijos prieš Ukrainą dienomis buvo padidėjusi grynųjų pinigų paklausa. Operatyviai tenkindami paklausą ir aktyviai komunikuodami, šį iššūkį kartu su finansų rinkos dalyviais efektyviai išsprendėme per trumpą laiką.

Kaip į pažangą orientuota organizacija, kuriame kompleksinę Duomenų valdymo brandos didinimo programą DAMAMA. Ją pasitelkdami planuojame įgyvendinti pakeitimus duomenų valdysenos sąrangos, ataskaitinių duomenų surinkimo, duomenų sandėliavimo ir analizės srityse. Ši iniciatyva Lietuvos bankui pelnė pergalę „Central Banking“ prestižinių apdovanojimų duomenų valdymo iniciatyvos kategorijoje.

Tęsiame ir eksperimentus – patirtį, įgytą kuriant pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN, Lietuvos bankas pritaikė tarptautiniams skaitmeninio euro galimybių tyrimams.

Kasdieniame darbe, vadovaudamiesi Lietuvos banko vertybėmis (vertė visuomenei, atsakomybė ir nuolatinė pažanga), esame susitelkę į Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos klausimus, mūsų širdys yra su Ukrainos žmonėmis. Lietuvos bankas palaiko nuolatinį ryšį su Ukrainos centriniu banku, siekiame kuo galėdami padėti kolegoms ir visiems Ukrainos žmonėms, įskaitant karo pabėgėlius. Ėmėmės lyderystės ir sukūrėme virtualų informacijos centrą mūsų interneto svetainėje. Jame žmonėms, atvykusiems iš Ukrainos, teikiame išsamią informaciją apie finansines paslaugas jų kalba, kartu su finansų rinkos dalyviais rūpinamės, kad jie gautų visas reikalingas ir socialiai atsakingai teikiamas paslaugas. 

Lietuvos bankas ėmėsi priežiūros priemonių, kad užkirstų kelią su Rusija siejamoms finansų bendrovėms ir asmenims naudotis Lietuvos finansų rinka, bandymams apeiti taikomas sankcijas. Ypač daug dėmesio skiriama pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, sankcijų įgyvendinimo klausimams. Stiprindami pajėgumus, 2021 m. gegužės mėn. kartu su Finansų ministerija ir aštuoniais komerciniais bankais įsteigėme Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą. Jis dalijasi ekspertine informacija, atlieka vertinimus ir analizes, kartu su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis rengia mokymus, gaires, rekomendacijas, metodikas ir teisėkūros iniciatyvas, stiprindamas atsparumą PPTF rizikai.

Išsamiau apie Lietuvos banko veiklą 2021 m. kviečiame skaityti šiame leidinyje.

 

Gediminas Šimkus
Lietuvos banko valdybos pirmininkas

 

---

1.Ekonomikos ir finansų apžvalga

---

1.1.Realioji ekonomika

·2021 m. Lietuvos ekonomika paaugo 4,8 proc.

·Prie spartaus ekonomikos augimo reikšmingai prisidėjo vidaus paklausa – ypač namų ūkių vartojimas.

·Po reikšmingo kryčio 2020 m. investicijos sparčiai atsigavo.

·2021 m. didžiąją užsienio prekybos augimo dalį nulėmė prekių prekyba, o paslaugų prekyba augo vangiai.

2021 m. pradžioje antrasis karantinas nesustabdė Lietuvos ekonomikos plėtros – ji padidėjo 4,8 proc. Tiek pirmąjį, tiek antrąjį ketvirčiais fiksuotas ekonomikos augimas parodė, kad Lietuvos įmonės sugebėjo tinkamai pasirengti antrajai pandemijos bangai, ypač atsižvelgiant į tai, kad bene visą pirmąjį ketvirtį dalies ekonomikos sektorių veikla buvo apribota, buvo taikomi gyventojų judėjimo ribojimai. Tai kartu su valdžios sektoriaus parama verslui ir namų ūkiams, sėkminga eksportuotojų veikla ir santykinai maža ekonomikos priklausomybe nuo labiausiai apribotų ir paveiktų ekonominių veiklų – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos – buvo svarbiausi veiksniai, leidę ekonomikai augti. Dėl tokios ekonomikos raidos privačių įmonių bei namų ūkių finansinė padėtis reikšmingai nepablogėjo ir sudarė palankias sąlygas ekonomikos plėtrai antrąjį pusmetį. Tačiau dėl užsitęsusių sutrikimų tarptautinėse tiekimo grandinėse, darbuotojų trūkumo, padidėjusio infliacinio spaudimo ir su geopolitiniais konfliktais susijusių iššūkių, prislopinusių Lietuvos ekonomikos plėtrą, augimas 2021 m. antrąjį pusmetį buvo mažesnis, nei tikėtasi.

Didėjančios disponuojamosios pajamos, mažinami COVID-19 plitimo apribojimai ir gerėjantys lūkesčiai skatino namų ūkių vartojimą. Daugiausia prie tokios namų ūkių disponuojamųjų pajamų raidos prisidėjo sparčiai kilęs darbo užmokestis (2021 m. vidutinis metinis bruto darbo užmokestis paaugo 9,8 %), paskatintas tiek minimaliosios mėnesinės algos, tiek valdžios sektoriaus darbo užmokesčio didinimo, ir dėl gerėjančios ekonominės situacijos didėjusios namų ūkių nuosavybės ir kitos mišriosios pajamos. Prie namų ūkių padidėjusio vartojimo prisidėjo ir dėl panaikintų pandemijos plitimo suvaržymų reikšmingai didėjęs paslaugų vartojimas, kuriam papildomą impulsą suteikė ir perteklinio taupymo mažėjimas. Tiesa, dar sparčiau namų ūkių vartojimui augti neleido paūmėjęs infliacinis spaudimas, kurio mastas, Lietuvos banko vertinimu, 2021 m. antrąjį pusmetį iš esmės atitiko namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimo tempą.

Po reikšmingo kryčio 2020 m. investicijos sparčiai atsigavo. Prasidėjus pandemijai sumenkusi užsienio paklausa ir neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos raidos lėmė nemenką investicijų krytį 2020 m. Tačiau jau 2020 m. antrąjį pusmetį investicijos pradėjo atsigauti. Iš pradžių jas daugiausia skatino valdžios sektorius, o nuo 2021 m. pradžios daugiau investuoti pradėjo ir privatusis sektorius. Labiausiai privačiojo sektoriaus investicijas skatino atsigaunanti užsienio paklausa, gerėjantys verslo lūkesčiai, gera įmonių finansinė padėtis ir į aukštumas pakilęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis. Šie veiksniai labiausiai prisidėjo prie investicijų į gamybos priemones augimo. Statybos sektoriaus investicijos 2021 m. sumenko. Tokią pastarojo sektoriaus raidą daugiausia lėmė 2021 m. antrąjį pusmetį reikšmingai sumažėjusi inžinerinių statinių statybos apimtis, tikėtina, dėl stipriai sulėtėjusio valdžios sektoriaus investicinių projektų įgyvendinimo, reikšmingai išaugus investicinių projektų sąmatoms. Po metus trukusio augimo gyvenamojo būsto statybos apimtis nuo 2021 m. vidurio taip pat pradėjo mažėti. Tokiai statybos sektoriaus raidai įtakos turi darbuotojų, statybos įrenginių ir medžiagų trūkumas. Kaip matyti iš verslo įmonių apklausų, statybos įmonių, nurodžiusių darbo jėgos trūkumą kaip veiklą ribojantį veiksnį, dalis padidėjo iki didžiausio lygio (2021 m. ketvirtąjį ketvirtį – 41 %) nuo pasaulinės finansų krizės laikų, o statybos įmonių, patiriančių gamybos įrenginių arba medžiagų trūkumą, dalis – iki didžiausio lygio (2021 m. ketvirtąjį ketvirtį – 20 %) nuo duomenų skelbimo pradžios.

2021 m. Lietuvos eksporto ir importo apimtis augo, o antrąjį pusmetį jų augimo tempai susilygino. Prie ikipandeminės tendencijos grįžusi išorės paklausos raida ir per metus padidėjusios investicijos leido ir toliau didinti eksporto apimtį, o padidėjusi rizika dėl geopolitinių veiksnių (kylančios kainos ir neapibrėžtumas dėl ateities skatino apsirūpinti prekėmis ir žaliavomis iš anksto) bei per pandemiją sumažėjusios įmonių atsargos teigiamai veikė importą. Didžioji dalis užsienio prekybos augimo buvo nulemta prekių prekybos – užsienio rinkose ir toliau geriausi yra Lietuvos chemijos pramonės gaminių eksporto rodikliai, tačiau reikšmingą teigiamą poveikį augimui turėjo ir mineralinių bei energetikos produktų eksportas. Paslaugų prekyba augo vangiai. Tai labiausiai sietina su nedidėjančiu transporto paslaugų eksportu, nusvėrusiu sparčiausiai augusį kitų verslo bei telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų eksportą. Tikėtina, kad vangi transporto paslaugų eksporto raida sietina su šiais metais įsigaliosiančiais ir naujais mobilumo paketo reikalavimais.

Dalintis:

---

1.2.Kainų raida

·Atsigaunant tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikai, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje 2021 m. sudarė 4,6 proc.

·Metinės infliacijos didėjimą daugiausia lėmė išorės veiksniai – pasaulyje pakilusios energijos išteklių ir kitų žaliavų kainos bei susiformavę pasauliniai tiekimo trikdžiai.

·Išorės veiksniai didžiausią įtaką turėjo pramonės prekių, degalų ir administruojamosioms (elektros, dujų bei šilumos) kainoms.

·Degalų ir tepalų kainų augimas, kuris sudarė 18,2 proc., lėmė 1,0 proc. punkto bendrosios infliacijos.

·Daugiausia vidaus veiksnių nulemtos paslaugų kainos kilo spartesniu – 4,3 proc. – vidutiniu metiniu tempu, palyginti su 2020 m.

Dalintis:

Atsigaunant tiek Lietuvos, tiek pasaulio ekonomikai, vidutinė metinė infliacija Lietuvoje išaugo ir sudarė 4,6 proc. Kainų augimas 2021 m. tendencingai didėjo – dar sausio mėn. metinė infliacija sudarė 0,2 proc., o gruodžio mėn. kainos kilo jau 10,7 proc. metiniu tempu. Visų pirma, infliacijos padidėjimą paskatino atsigavusios naftos kainos. Dėl pakilusių naftos kainų degalų kainos jau gegužės–birželio mėn. buvo maždaug ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus. Vėliau sustiprėjo ir dėl staigaus pasaulio ekonomikos atsigavimo susidariusių disbalansų tarp žaliavų paklausos ir pasiūlos įtaka, kuri lėmė žaliavų kainų šuolį. Dėl didelės paklausos ir nepakankamos pasiūlos atsirado transportavimo trikdžių. Visa tai paveikė pramonės prekių kainas. O rinkoje pakilusios dujų kainos, kurias, be didelės paklausos, veikė ir geopolitiniai veiksniai, lėmė administruojamųjų kainų didėjimą.

Metų pradžioje administruojamosios kainos dar mažinamai veikė infliaciją, tačiau gruodžio mėn. jos jau lėmė 2,1 proc. punkto bendrosios infliacijos. Dėl padidėjusios paklausos sparčiai atsigaunant pasaulio ekonomikai, užsitęsusios žiemos ir karštos vasaros bei dėl geopolitinių veiksnių ribojant dujų tiekimą Europai, reikšmingai pakilo dujų kainos. Rugsėjo mėn. dujų kainos daugiau kaip tris kartus buvo didesnės nei metų pradžioje. Pabrangusios dujos pernai ypač paveikė šilumos kainas, kurios yra peržiūrimos kas mėnesį, tad jos greitai atspindėjo pakilusias dujų kainas. Šilumos kainas didinamai veikė ir padidėjusios kietojo kuro kainos, kurios gruodžio mėn. buvo 53 proc. didesnės nei prieš metus. Visa tai lėmė, kad dar sausio mėn. 15,6 proc. metiniu tempu kritusios šilumos kainos, gruodžio mėn. buvo 59,8 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir lėmė 1,5 proc. punkto bendrosios infliacijos.

Antrąjį pusmetį maisto kainos taip pat kilo sparčiau. Dar vasario mėn. maisto kainos buvo 0,7 proc. mažesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rugpjūčio mėn. metinis maisto kainų augimas sudarė 3,2 proc. Tam didžiausią įtaką darė dėl prasto derliaus brangusios daržovės, ypač bulvės. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį daržovės buvo 30,2, o bulvės – net 83,4 proc. brangesnės nei prieš metus. Metų pabaigoje dėl padidėjusių pasaulinių maisto žaliavų kainų, pabrangusių energijos išteklių sparčiau kilo ir kitų maisto prekių kainos.

Dideliu tempu kylantis darbo užmokestis Lietuvoje didina vietos gamintojų, ypač paslaugų teikėjų, sąnaudas. Darbo užmokestis pernai didėjo 10,5 proc. metiniu tempu. Kadangi darbo užmokestis paslaugų atveju sudaro didelę sąnaudų dalį, tai turėjo įtakos spartesniam paslaugų kainų augimui. Be to, pastaraisiais metais spartus namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimas, kuris nesustojo ir per pandemiją, lėmė didelę vidaus paklausą ir sukūrė palankią aplinką perkelti didėjančias sąnaudas (tiek darbo užmokesčio, tiek žaliavų ar komponentų) į prekių ir paslaugų kainas.

---

1.3.Darbo rinka

·Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje kilo dviženkliu tempu: pernai atlyginimai buvo apie 10 proc. didesni nei prieš metus.

·Spartų užimtųjų skaičiaus didėjimą lėmė augantis ekonominis aktyvumas, sumenkę įmonių veiklos suvaržymai, susiję su COVID‑19 pandemija, žemos palyginamosios bazės efektas.

·Nemenkai įtampai darbo rinkoje įtaką darė suintensyvėjusi darbuotojų trūkumo problema visuose didžiausiuose ekonomikos sektoriuose – statyboje, pramonėje, prekyboje ir paslaugų veiklose.

·Po ūgtelėjimo pirmaisiais pandemijos metais, 2021 m. nedarbo lygis nuosaikiai mažėjo.

·2021 m. 15–64 metų amžiaus gyventojų aktyvumas darbo rinkoje šiek tiek sumažėjo.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje augo dviženkliu tempu. Pernai atlyginimai buvo apie 10 proc. didesni nei prieš metus. 2020 m. darbo užmokestis sparčiau augo viešajame sektoriuje (daugiausia dėl mokamų priedų sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams už darbą, susijusį su pandemija), tačiau 2021 m. antrąjį ketvirtį ši tendencija pasikeitė, viešojo sektoriaus atlyginimų augimo sparta pradėjo mažėti. Pagrindinė viešojo sektoriaus algų augimo sulėtėjimo priežastis – mažiau didėjantys švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimai. Metų pabaigoje vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio trajektorijos viešajame ir privačiajame sektoriuose išsiskyrė: augimas valstybiniame sektoriuje šiek tiek sulėtėjo, o privačiajame sektoriuje atlyginimai kilo ypač sparčiai. Privačiajame sektoriuje darbo užmokestis šoktelėjo 11,7, viešajame – 7,7 proc. Viena svarbiausių priežasčių, lėmusių itin spartų atlyginimų augimą šalyje – darbuotojų trūkumas. Jį skatino pastebimai sumažėjęs nedarbo lygis ir didelė darbo jėgos paklausa. Atlyginimų raidą veikė ir 2021 m. pradžioje padidinta minimalioji mėnesinė alga.

Praėjusiais metais dirbančiųjų skaičius didėjo, tačiau atsigavimas atskirose veiklose – netolygus. Remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2021 m. užimtųjų skaičius šalyje buvo apie 0,8 proc. didesnis nei prieš metus. Prie tokio užimtųjų skaičiaus augimo galėjo prisidėti didėjantis ekonominis aktyvumas, sumenkę įmonių veiklos suvaržymai, susiję su COVID‑19 pandemija. Augimą lėmė ir techninis veiksnys, t. y. žema palyginamoji bazė, susidariusi dėl to, kad 2020 m., per pandemiją, užimtumas mažėjo ypač sparčiai. Tiesa, darbuotojų samda skirtinguose sektoriuose buvo nevienoda. 2021 m. dirbančiųjų ypač gausėjo informacijos ir ryšių, transporto veiklose ir viešajame sektoriuje. Pandemijos labiausiai paveiktose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei pramogų ir poilsio veiklose dirbančiųjų skaičius 2021 m. pradžioje tebemažėjo ir tik antrąjį ketvirtį, kai buvo sušvelninti šių paslaugų teikimui taikomi ribojimai, ėmė atsigauti. Didėjusi darbuotojų samda vis labiau ryškino dar prieš pandemiją iškilusią darbuotojų stygiaus problemą.

Po ūgtelėjimo pirmaisiais pandemijos metais 2021 m. nedarbo lygis nuosaikiai mažėjo. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 m. nedarbo lygis sudarė 7,1 proc. ir buvo apie 1,4 proc. punkto mažesnis nei 2020 m. Tokį metinį nedarbo lygio pokytį daugiausia lėmė padidėjęs užimtųjų skaičius ir darbo jėgos aktyvumo lygis: šie rodikliai nedarbo lygį per metus sumažino atitinkamai apie 0,7 ir 0,4 proc. punkto. Analizuojamą laikotarpį su struktūriniu nedarbu susijusių nekvalifikuotų asmenų nedarbo lygis taip pat nukrito ir metų pabaigoje sudarė apie 12 proc.

2021 m. 15–64 metų amžiaus gyventojų aktyvumas darbo rinkoje šiek tiek sumažėjo. Darbingo amžiaus gyventojų darbo jėgos aktyvumo lygis per metus krito 0,2 proc. punkto – nuo 78,5 proc. (2020 m.) iki 78,3 proc. (2021 m.). Vyrų aktyvumo lygis per metus sumažėjo 0,5 proc. punkto – nuo 79,9 proc. (2020 m.) iki 79,4 proc. (2021 m.), moterų aktyvumo lygis padidėjo 0,1 proc. punkto – nuo 77,2 proc. (2020 m.) iki 77,3 proc. (2021 m.). Nepaisant nedidelio bendro vyrų ir moterų metinio rodiklio sumažėjimo, Lietuvos gyventojų aktyvumo lygis viršija ES vidurkį ir yra tarp didesnių ES, o praėjusių metų pabaigoje šis rodiklis pasivijo 2020 m. pirmąjį ketvirtį registruotą 78,9 proc. rekordą. Tokie darbo jėgos aktyvumo lygio metiniai pokyčiai neatsvėrė neigiamo poveikio, kurį darbo jėgai darė mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius. Darbo jėgai priskiriamų asmenų 2021 m. buvo 1 mln. 473,4 tūkst., per metus tokių asmenų sumažėjo 10,7 tūkst. (0,7 %).

Dalintis:

---

2.Pagrindinės Lietuvos banko funkcijos

---

2.1.Eurosistemos politika

2.1.1.Sprendimai

2021 m. ir 2022 m. pradžioje Eurosistema koregavo skatinamąją pinigų politiką:

·2021 m. pirmąją pusę padidinti grynieji pirkimai pagal SPPP;

·nuo 2021 m. antrosios pusės nuspręsta pamažu mažinti grynuosius turto pirkimus pagal SPPP ir baigti juos 2022 m. kovo mėn.;

·2021 m. liepos mėn. patvirtinta nauja pinigų politikos strategija, pagal ją atnaujintos palūkanų normų ateities gairės.

Dalintis:

2021 m. pirmąją pusę buvo priimti sprendimai spartinti pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP). Kovo mėn. posėdyje ECB valdančioji taryba nusprendė paspartinti pirkimus antrąjį ketvirtį, o birželio mėn. – ir trečiąjį ketvirtį. Šie sprendimai buvo priimti siekiant palaikyti palankias finansavimo sąlygas visiems ekonomikos sektoriams ir atsverti neigiamą pandemijos sukeltos krizės poveikį infliacijos euro zonoje raidai.

2021 m. liepos mėn. ECB valdančioji taryba patvirtino naują pinigų politikos strategiją ir pagal ją atnaujino palūkanų normų ateities gaires. Naujoje strategijoje nustatyta, kad kainų stabilumas geriausiai palaikomas tada, kai infliacija vidutiniu laikotarpiu yra 2 proc. dydžio. Atsižvelgiant į šį infliacijos tikslą ir dabartines sąlygas, buvo atnaujintos ir palūkanų normų ateities gairės. Jose nurodoma, kad pagrindinės ECB palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol Valdančioji taryba neįsitikins, kad: 1) infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasieks 2 proc. lygį ir užtikrintai bus ties juo iki prognozuojamo laikotarpio pabaigos; 2) grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija stabilizuotųsi ties 2 proc. lygiu. Dėl to gali prireikti pereinamojo laikotarpio, kuriuo infliacija būtų šiek tiek didesnė už dabartinį tikslą.

2021 m. antrąją pusę ir 2022 m. pradžioje toliau atsigaunant ekonomikai ECB valdančioji taryba pamažu ėmė mažinti turto pirkimų tempą. Atsižvelgiant į šiek tiek pagerėjusias finansavimosi sąlygas ir didesnės infliacijos perspektyvą, rugsėjo mėn. posėdyje buvo nuspręsta, kad pirkimai pagal SPPP 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį bus vykdomi šiek tiek lėčiau nei du ankstesnius ketvirčius. Gruodžio mėn. buvo stebima paspartėjusi infliacija ir buvo padidintos jos prognozės. Dėl šios priežasties Valdančioji taryba nusprendė grynuosius turto pirkimus pagal SPPP per 2022 m. pirmąjį ketvirtį palaipsniui mažinti, kovo mėn. baigti juos vykdyti, o nuo balandžio mėn. laikinai padidinti grynuosius turto pirkimus pagal turto pirkimo programą tam, kad staigus visų pirkimų apimčių sumažinimas nepablogintų finansavimosi sąlygų. Be to, pirkimų pagal SPPP reinvestavimo laikotarpis pratęstas iki 2024 m. pabaigos. Apskritai Valdančioji taryba pažymėjo, kad ir toliau lanksčiai reaguos ir prireikus koreguos visas turimas priemones.

(pokytis per metus, %)

	2021	2022	2023	2024
Realusis BVP	5,4	3,7	2,8	1,6
SVKI	2,6	5,1	2,1	1,9
Nedarbo lygis	7,7	7,3	7,2	7,0
Atlygis vienam darbuotojui	4,0	3,6	3,4	2,9

2.1.2.Priemonės

·Atvirosios rinkos operacijos, nuolatinės galimybės ir privalomosios atsargos yra pagrindinės Eurosistemos pinigų politikos priemonės.

·2021 m. Eurosistema į finansų rinką įliejo 1 487 mlrd., Lietuvos bankas – 1,6 mlrd. Eur sumą. Tam panaudotos tiek pagrindinės refinansavimo operacijos, tiek nestandartinės pinigų politikos priemonės, tarp jų SPPP ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos.

Per 2021 m. Eurosistema įvykdė 161 atvirosios rinkos operaciją. Per pagrindines refinansavimo operacijas sandorių šalys metų pabaigoje buvo pasiskolinusios 0,4 mlrd., o per ilgesnės trukmės, įskaitant tikslines ir specialiąsias pandemines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (SPITRO) – 2 202 mlrd. Eur. Lietuvos banko sandorių šalys dalyvavo pagrindinėse refinansavimo operacijose ir ilgesnės trukmės refinansavimo operacijose, bet metų pabaigoje buvo pasiskolinusios tik per ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas 1,6 mlrd. Eur. Indėlių ar ribinio skolinimosi galimybėmis pasinaudota nebuvo.

Dalintis:

Analizuojamu laikotarpiu reikšmingai išaugo Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis – 1 079 mlrd. Eur (iki 4 783 mlrd. Eur). Didžiąją pokyčio dalį (872 mlrd. Eur) sudarė pirkimai pagal SPPP. Lietuvos banko pinigų politikos tikslais laikomas VP portfelis, taip pat daugiausia dėl pirkimų pagal SPPP, padidėjo 0,1 mlrd. – iki 13,0 mlrd. Eur. Iš jų 6,5 mlrd. Eur (padidėjo 1,5 mlrd. Eur) sudarė Lietuvos Respublikos VVP ar garantuoti VP ir 6,5 mlrd. Eur (sumažėjo 1,4 mlrd. Eur) Europos institucijų obligacijos.

Rodiklis	Regionas	Apimtis metų pabaigoje, Eur	Pokytis per metus, proc.	Metų vidurkis, Eur	Didžiausia reikšmė, Eur	Mažiausia reikšmė, Eur
Privalomosios atsargos	Eurosistema	155,4 mlrd.	6,8	149,9 mlrd.	155,4 mlrd.	145,5 mlrd.
	Lietuva	339,3 mln.	15,2	317,8 mln.	339,3 mln.	294,5 mln.
Lėšos einamosiose sąskaitose	Eurosistema	3 819,0 mlrd.	33,1	3 573,9 mlrd.	4 252,0 mlrd.	2 805,5 mlrd.
	Lietuva	15 591,8 mln.	28,3	12 978,8 mln.	15 658,1 mln.	11 405,8 mln.
Naudojimasis indėlių galimybe	Eurosistema	776,8 mlrd.	17,2	698,6 mlrd.	839,0 mlrd.	248,1 mlrd.
	Lietuva	0,0 mln.	0,0	0,0 mln.	0,0 mln.	0,0 mln.
Naudojimasis ribinio skolinimosi galimybe	Eurosistema	0,0 mlrd.	–100,0	0,0 mlrd.	0,8 mlrd.	0,0 mlrd.
	Lietuva	0,0 mln.	0,0	0,0 mln.	0,0 mln.	0,0 mln.

2.1.3.Poveikis

Skatinamasis Eurosistemos pinigų politikos pobūdis 2021 m. padėjo prislopinti neigiamus COVID-19 nulemtus padarinius ir palaikyti palankias tiek visos euro zonos, tiek ir Lietuvos ekonomikos finansavimosi sąlygas:

·vyriausybių skolinimosi finansų rinkose kaina ir toliau buvo istoriškai žemo lygio;

·bankų skolinimo realiajai ekonomikai sąlygos vis dar buvo palankios arba netgi pagerėjo;

·skatinamosios priemonės paspartino euro zonos ir Lietuvos BVP augimą.

Trumpalaikės tarpbankinio skolinimo palūkanų normos 2021 m. ir 2022 m. pradžioje iš esmės nesikeitė ir buvo artimos ECB indėlių galimybės palūkanų normai (–0,5 %).

Nuo 2021 m. pradžios euro zonos vyriausybių skolinimosi finansų rinkose kaina šiek tiek pakilo, tačiau tebėra istoriškai žemo lygio. Palūkanų normos palengva didėjo nuo itin žemo 2020 m. lygio ekonomikai atsigaunant nuo pandemijos šoko. 2021 m. antrąją pusę papildomu vyriausybių obligacijų pajamingumus didinančiu veiksniu tapo lūkesčiai dėl pinigų politikos griežtinimo. Ir toliau esant aukštai infliacijai ir padidėjus infliacijos lūkesčiams, rinkos dalyviai pradėjo vis labiau tikėtis palūkanų normų pakėlimo 2022 m. antrąją pusę.

Dalintis:

Apibendrinant pažymėtina, kad nuo 2020 m. įgyvendintos skatinamosios pinigų politikos priemonės sušvelnino COVID-19 pandemijos poveikį euro zonos, taip pat ir Lietuvos ekonomikoms. Lietuvos banko įvertintas poveikis BVP augimui panašus kaip ir euro zonai, tačiau mažesnis infliacijai. ECB įvertintas pinigų politikos priemonių poveikis euro zonai galimai didesnis dėl aukštesnio skolos lygio ir labiau išsivysčiusių finansų rinkų.

(proc. punktais)

Metai	Euro zona		Lietuva
	BVP augimui	infliacijai	BVP augimui	infliacijai
2021	+0,6	+0,3	+0,5	+0,2
2022	+0,3	+0,3	+0,4	+0,1

---

2.2.Makroprudencinė politika

·Lietuvos finansų sistemai didžiausią riziką kelia įtempta geopolitinė situacija, kuri sustiprino neapibrėžtumą dėl įmonių būklės ir būsto rinkos tolesnės raidos.

·Būsto rinkos aktyvumas 2021 m. pabaigoje stabilizavosi, tačiau kainų augimo tempas tebėra spartus.

·Bankų sektorius sėkmingai atlaikė COVID-19 sukeltus iššūkius, o paspartėjęs namų ūkių ir atsigavęs įmonių kreditavimas prisidėjo prie konkurencijos augimo.

·Lietuvos bankas reagavo į kaistančią būsto rinką griežtindamas Atsakingojo skolinimo nuostatus ir nustatydamas 2 proc. sektorinio sisteminės rizikos rezervo normą būsto paskolų portfeliui.

Lietuvos finansų sistemai didžiausią riziką kelia įtempta geopolitinė situacija, kuri sustiprino neapibrėžtumą dėl įmonių būklės ir būsto rinkos tolesnės raidos. Ekonomikai atsigaunant po COVID-19 sukelto šoko, Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybių, pradėjo sparčiai didėti prekių ir paslaugų, energijos ir būsto kainos, o tai atitinkamai pradėjo kelti iššūkių įmonėms ir gyventojams, prisidėjo prie disbalansų NT rinkoje formavimosi. 2022 m. vasario pabaigoje prasidėjęs karas Ukrainoje šias tendencijas dar labiau sustiprino ir sukėlė papildomų iššūkių. Nors tiesioginės finansų sistemos sąsajos su Rusija, Baltarusija ir Ukraina nėra didelės – šių šalių rezidentų indėliai sudaro apie 0,3 proc. visų kredito įstaigų indėlių, o paskolos – mažiau nei 0,1 proc. paskolų, finansų sistema galėtų būti reikšmingai paveikta antriniais kanalais. Pirmiausia, dėl Rusijos karo prieš Ukrainą reikšmingai pakilo energijos, naftos, kai kurių maisto produktų ir žaliavų kainos, o tai kartu su įvestomis sankcijomis kelia sunkumų Lietuvos verslui. Įmonių atsigavimą vis dar riboja trūkinėjančios tiekimo grandinės, didėjančios darbo sąnaudos ir darbuotojų trūkumas. Nors bendras ne finansų įmonių likvidumas yra padidėjęs, per pastaruosius kelerius metus sparčiai išaugo įmonių tarpusavio įsipareigojimai, kurie, naujausiais duomenimis, sudaro šiek tiek daugiau nei trečdalį visų įmonių finansinių įsipareigojimų. Tai finansiškai sunkesniu laikotarpiu galėtų peraugti į tarpusavio atsiskaitymų grandinių sutrikimus ir apsunkinti kitų finansinių įsipareigojimų vykdymą. Riziką finansų sistemai įtemptos geopolitinės situacijos fone taip pat stiprina galimos kibernetinės atakos, padidėjusi korekcijų finansų rinkose tikimybė ir didėjantys rizikos priedai. Dėl aukštos infliacijos taip pat mažėja gyventojų perkamoji galia ir galimybės sutaupyti, o tai atitinkamai lemia prastėjančią gyventojų finansinę padėtį ir gali didinti turimų finansinių įsipareigojimų naštą, ypač pastaruoju metu vyraujant aktyviam namų ūkių kreditavimui. Dėl geopolitinės įtampos suprastėjus vartotojų pasitikėjimui ir pirkėjams atsitraukus iš būsto rinkos, būsto rinkos aktyvumas galėtų sumažėti, kaip jau buvo per 2014–2015 m. Krymo konfliktą. Rinkos aktyvumui staigiai sumažėjus, dėl šiuo metu didėjančio kainų pervertinimo galėtų įvykti būsto kainų korekcija. Kita vertus, dėl įvedamų sankcijų gali pakilti statybos medžiagų kainos ir, jei paklausa nebus neigiamai paveikta, augančios statybos sąnaudos dar labiau didintų spaudimą kainoms toliau didėti.

Būsto rinkos aktyvumas 2021 m. pabaigoje stabilizavosi, tačiau buvo didesnis nei prieš pandemiją. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį būstų parduota 1,8 proc. daugiau nei vidutiniškai 2021 m. pirmąjį–trečiąjį ketvirčiais, 6,4 proc. daugiau nei prieš metus ir 14,1 proc. daugiau nei ikipandeminiu laikotarpiu 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį. O aktyvumas Vilniaus pirminėje rinkoje reikšmingai sumažėjo – ketvirtąjį ketvirtį butų rezervuota 29 proc. mažiau nei vidutiniškai 2021 m. pirmąjį–trečiąjį ketvirčiais.

Būsto kainų augimo tempas tebėra spartus ir didėja kainų atotrūkis nuo ekonominiais veiksniais pagrįstų verčių, o tolesnis atotrūkio didėjimas gali sukelti rinkos korekciją. Statistikos departamento duomenimis, metinis būsto kainų augimas 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį paspartėjo iki 19,8 proc. (0,9 proc. p. daugiau nei prieš ketvirtį) ir buvo sparčiausias nuo 2007 m., o naujesniais 2022 m. sausio mėn. Lietuvos banko ir rinkos dalyvių duomenimis, augimo tempas sudarė 23–24 proc. Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad būsto kainos šiuo metu fundamentaliąsias, ekonominiais veiksniais pagrįstas vertes viršija 9 proc. Palyginti su istoriniais vertinimais, svyravusiais iki 20–50 proc., tokio dydžio kainų pervertinimas nėra didelis. Vis dėlto tolesnis spartus būsto kainų augimas lemtų didesnį kainų atotrūkį nuo fundamentaliųjų verčių ir didintų kainų korekcijos tikimybę. Su paskola įsigyjamų būstų dalis nedidėja ir 2021 m. sudarė 58 proc. būstų vertės – 3 proc. punkto mažiau nei 2020 m. ir 4 proc. punkto mažiau nei prieš pandemiją 2019 m.

Dalintis:

Dalintis:

Lietuvos bankas reagavo į kaistančią būsto rinką griežtindamas Atsakingojo skolinimo nuostatus ir nustatydamas 2 proc. sektorinio sisteminės rizikos rezervo  normą būsto paskolų portfeliui. Nuo 2022 m. vasario 1 d. taikomas sugriežtintas – 30 proc. – pradinio įnašo reikalavimas antrai ir paskesnei būsto paskolai. Taip siekiama sumažinti antrinių paskolų rizikingumą ir riboti investicinius sandorius su paskola. Pagal naująjį reikalavimą išimtis taikoma tiems kredito gavėjams, kurių kiekvienos ankstesnės paskolos likutis yra mažesnis nei 50 proc. su atitinkama paskola įsigyto būsto vertės. Lietuvos bankas taip pat priėmė sprendimą taikyti 2 proc. dydžio sektorinio sisteminės rizikos rezervo normą kredito įstaigų būsto paskolų portfeliui, o šis reikalavimas įsigalios 2022 m. liepos 1 d. Šia priemone siekiama didinti kredito įstaigų atsparumą padidėjus rizikai dėl galimo būsto rinkos perkaitimo.

Dalintis:

2021 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos bankų įstatymo pakeitimai, kurie praplėtė Lietuvos banko įgaliojimus vertinti sisteminės rizikos padidėjimą, kai bankai ar bankų grupės vykdo koncentraciją didinančius sandorius. Dabar Lietuvos bankas galės vertinti ne tik sandorius, kai bankai jungiasi, bet ir turto portfelių įsigijimą bei kvalifikuotosios įstatinio kapitalo dalies ar balsavimo teisių dalies (kai įgyjama kontrolė) įsigijimą. Taip pat galės būti vertinami ne tik Lietuvoje įsteigtų bankų sandoriai, bet ir užsienio bankų filialų bei Lietuvoje konsoliduotai prižiūrimų bankų grupių patronuojamųjų finansų įstaigų sandoriai.

Lietuvos bankas kartu su Konkurencijos taryba atliko ir paskelbė tyrimą apie smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) įmonių finansavimo galimybes ir pateikė rekomendacijas, kurių įgyvendinimas pagerintų SVV prieigą prie kredito ir taip padidintų finansų sistemos indėlį į realiosios ekonomikos augimą. Rekomenduojamos priemonės apima informacijos apie finansavimo šaltinius sklaidą, SVV finansinio raštingumo didinimą, finansinės atskaitomybės reikalavimų laikymosi stiprinimą, valstybės pagalbos priemonių tobulinimą ir tikslingą taikymą. Lietuvos bankas toliau bendradarbiaus su atsakingomis institucijomis siekdamas prisidėti prie rekomendacijų įgyvendinimo.

---

2.3.Finansinio turto valdymas

·Finansinio turto valdymo tikslas – finansų sistemos stabilumas, sėkminga pinigų politika, finansinis nepriklausomumas ir lengviau absorbuoti ekonominiai sukrėtimai.

·Didžioji Lietuvos banko finansinio turto dalis investuota pinigų rinkoje ir į JAV vyriausybės skolos vertybinius popierius. Lietuvos bankas disponuoja 5,8 t aukso.

·Lietuvos bankas, investuodamas finansinį turtą, skaido investavimo riziką ir siekia didinti investicijų grąžą trejų metų laikotarpiu. Grąža per paskutinius trejus metus buvo 9,49 proc. – 408,2 mln. Eur.

Didžioji Lietuvos banko investicijų dalis 2021 m. buvo eurais ar kitomis valiutomis (Japonijos jenomis, JAV doleriais, Kanados doleriais, Kinijos juaniais, Šveicarijos frankais, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų ir Čekijos kronomis), kurių kurso rizika buvo apdrausta. Siekiant didesnės investicijų diversifikacijos, dalies investicijų (2021 m. – vidutiniškai 59 %) valiutos kurso rizika buvo neapdrausta. Daugiausia investicijų, kurių valiutos kurso rizika nebuvo apdrausta, buvo JAV doleriais (36 %), Kanados doleriais (9 %) ir Didžiosios Britanijos svarais sterlingų (7 %).

Dalintis:

Finansinio turto saugumas užtikrinamas skaidant investicijas, sudarant sandorius su geros reputacijos, aukštus reitingus turinčiomis finansų įstaigomis ir investuojant tik į investicinį reitingą turinčių emitentų SVP. Finansų įstaigoms ir VP emitentams tarptautinių reitingų agentūrų suteiktas investicinis reitingas rodo, kad jų įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra maža. 2021 m. pabaigoje 59 proc. investicijų buvo suteiktas aukščiausias AAA reitingas, 27 proc. buvo A reitingo pozicijos, o kita dalis – AA reitingas.

Pagal finansines priemones 2021 m. dominavo investicijos į vyriausybių SVP ir pinigų rinkos priemones. Lietuvos bankas investavo į įvairių vyriausybių, vyriausybinių agentūrų, tarptautinių organizacijų ir savivaldybių VP. Pinigų rinkos priemonės daugiausia buvo indėliai kitų šalių centriniuose bankuose ir tarptautinėse organizacijose. Lietuvos auksas yra saugomas Anglijos centriniame banke. Susidarius palankioms sąlygoms rinkoje, auksas investuojamas dedant aukso indėlius, už kuriuos uždirbama palūkanų, arba sudarant aukso apsikeitimo sandorius (angl. swap), laikinai iškeičiant auksą į kitą valiutą ir ją investuojant.

Dalintis:

Lietuvos bankas finansinį turtą investuoja skaidydamas investavimo riziką ir siekdamas didinti tikėtiną investicijų grąžą per trejų metų investavimo laikotarpį. Dėl tikėtinai didesnio pelningumo vidutiniu laikotarpiu Lietuvos bankas prisiima nuostolių per vienus metus riziką, kurią riboja investavimo politikoje įvardytas rizikos biudžeto dydis.

Lietuvos banko finansinio turto, nesusijusio su pinigų politikos operacijomis ir įsipareigojimais, grąža per paskutinius trejus metus buvo 9,49 proc. Iš investicijų Lietuvos bankas per šį laikotarpį iš viso uždirbo 408,2 mln. Eur. 

2021 m. Lietuvos banko finansinis turtas, nesusijęs su pinigų politikos operacijomis ir be įsipareigojimų, vidutiniškai sudarė 4 351 mln. Eur. Šio turto grąža eurais, įskaitant valiutų kursų pokyčių įtaką, bet be aukso kainos pokyčių, buvo 5,21 proc. ir tai yra 5,06 proc. punkto daugiau nei ankstesniais metais. Finansinio turto, be įsipareigojimų ir nesusijusio su pinigų politikos operacijomis, grąža, be valiutų kursų ir aukso kainos įtakos, 2021 m. buvo 1,07 proc., o tai yra 2,64 proc. punkto mažiau nei ankstesniais metais. 2021 m. finansų rinkose įvykę pokyčiai buvo palankūs Lietuvos banko investicijoms. Teigiamą įtaką investicinei grąžai darė per metus sustiprėjęs JAV doleris euro atžvilgiu, kilusios akcijų kainos. Didžiausią neigiamą įtaką metiniam finansiniam rezultatui turėjo padidėjęs VVP pajamingumas.

Aukso kiekis nepakito ir sudarė 5,8 t. Aukso portfelis per 2021 m. uždirbo 3,65 proc. grąžą. Grąžą eurais didino sustiprėjęs JAV doleris, o neigiamą įtaką darė sumažėjusi aukso rinkos vertė JAV doleriais.

Dalintis:

---

2.4.Mokėjimai

·Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja skaitmeninio euro projekte ir rengia diskusijas dėl centrinio banko skaitmeninės valiutos pasauliniu lygiu.

·Lietuvos bankas nagrinėja, kaip padidinti prekybos ir paslaugų teikimo vietų, kuriose galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, skaičių.

·Mokėjimų taryba palaiko Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje.

·Lietuvos banko mokėjimo sistemoje CENTROlink atliktų mokėjimų skaičius išaugo dvigubai dėl didėjančio jau esamų dalyvių atliktų mokėjimų skaičiaus.

·CENTROlink prisijungė prie TARGET momentinių mokėjimų atsiskaitymo platformos (TIPS).

Lietuvos bankas aktyviai įsitraukė ne tik į skaitmeninio euro projektą, bet ir rengia diskusijas dėl centrinio banko skaitmeninės valiutos (angl. central bank digital currency, CBDC) pasauliniu lygiu. 2021 m. spalio 1 d. pradėtas Eurosistemos skaitmeninio euro projekto tiriamasis etapas. Per dvejus metus truksiantį tyrimą Eurosistema sieks išsiaiškinti skaitmeniniam eurui įgyvendinti būtinus klausimus –tokios centrinio banko skaitmeninės valiutos poreikį, funkcionalumą ir teisinius klausimus, kartu bus apibrėžtas galimas veiklos modelis. Lietuvos bankas dalyvauja Eurosistemos aukšto lygio darbo grupėje ir projekto koordinavimo grupėje, kurios yra sudarytos Eurosistemos skaitmeninio euro projekto tiriamajam etapui valdyti. Lietuvos bankas 2021 m. dalyvavo skaitmeninio euro eksperimentuose, kurdamas skaitmeninio euro komponentą, pagrįstą naujomis technologijomis (blokų grandine) ir analizavo jų galimą naudą atsiskaitymams skaitmeniniu euru. Tiriamajame etape Lietuvos bankas prisidės prie skaitmeninio euro politikos formavimo, teisinių, dizaino ir techninių aspektų analizės. Lietuvos banko valdybos narys vadovauja Tarptautinių atsiskaitymų banko inovacijų tinklo centrinių bankų skaitmeninių valiutų darbo grupei (angl. BIS Innovation Network working group on CBDC), ji jungia per 40 centrinių bankų iš viso pasaulio ir analizuoja aktualius centrinio banko skaitmeninės valiutos aspektus. 2021 m. įvyko penkios diskusijos techninėmis CBDC temomis.

Lietuvos bankas nagrinėja, kaip būtų galima padidinti prekybos ir paslaugų teikimo vietų, kuriose galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, skaičių. Dalyje verslo sričių galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais yra pakankamai didelės, tačiau yra ir tokių sričių, kur tokių galimybių dažnai pasigendama. Lietuvos banko surinkti duomenys rodo, kad daugiau nei 80 proc. mažmenine prekyba bei maitinimo ir gėrimų tiekimo veikla užsiimančių mažų ir vidutinių įmonių sudaro galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis. Kituose sektoriuose, kuriuose paslaugos ir prekės parduodamos fizinėse vietose, korteles priima mažiau įmonių. Pavyzdžiui, atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis priima 40–50 proc. įvairias gyventojų aptarnavimo ar nuomos ir medicinos paslaugas teikiančių įmonių. Nagrinėjamos kelios galimos kryptys, kaip padidinti vietų, kur galima atsiskaityti negrynaisiais pinigais, skaičių: pareigos sudaryti galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais nustatymas, el. atsiskaitymo priėmimo išlaidų laikinas kompensavimas mažoms įmonėms, kitų paskatų įmonėms numatymas (pvz., apskaitos procesų, kai atsiskaitoma negrynaisiais pinigais, palengvinimas; el. atsiskaitymo priėmimo paslaugų sąlygų ir įkainių skaidrumo didinimas).

Dalintis:

Pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos kaina 2022 m., palyginti su 2021 m., nesikeitė – 1,45 Eur per mėnesį. Kadangi 2021 m. vidutinis įkainis už mokėjimo paslaugų krepšelius nekito, todėl pagal taikomą metodiką nesikeitė ir maksimalus pagrindinės sąskaitos įkainis. Nuo 2017 m. pradėjus reguliuoti pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos teikimą, paplito mokėjimo paslaugų krepšelio kainodara. Gyventojų, pasirinkusių įvairius mokėjimo paslaugų krepšelius, dalis nuo tada, kai buvo pradėta teikti ši paslauga, didėjo, o pastaraisiais metais ji yra gana stabili – apie du trečdaliai sąskaitą turinčių gyventojų.

Mokėjimų taryba išnagrinėjo grynųjų pinigų prieinamumo Lietuvoje klausimą ir palaiko Tarpusavio supratimo memorandumą siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje (toliau – Memorandumas). Mokėjimų taryba, vienijanti MPT, naudotojų, reguliuotojų ir mokslo bendruomenę, 2021 m. nagrinėjo grynųjų pinigų prieinamumo Lietuvoje užtikrinimo galimybes, koncentruodamasi į tvarų grynųjų pinigų prieinamumą regionuose ir alternatyvių grynųjų pinigų prieigos būdų gerinimą ir plėtrą. Mokėjimų tarybos vertinimu, finansų įstaigoms pagal Memorandumą regionuose  įrengus papildomas grynųjų pinigų prieigos vietas, gyventojams bus reikšmingai pagerintas grynųjų pinigų prieinamumas, ypač regionuose. Atsižvelgus į tai, manoma, kad kitų alternatyvių būdų plėtra, esant šioms aplinkybėms, būtų neperspektyvi. Mokėjimų taryba ir toliau stebės Memorandumo poveikį rinkai ir grynųjų pinigų prieinamumo klausimą. 2022 m. Mokėjimų taryba toliau nagrinės 2021 m. pradėtą duomenų valstybės registruose atvėrimo klausimą ir rengs rekomendacijas dėl valstybės registruose ir kitose valstybės valdomose informacinėse sistemose tvarkomų duomenų prieinamumo didinimo (užtikrinimo) siekiant gerinti finansinių paslaugų kokybę, didinti įvairovę ir skatinti jų plėtrą.

Siekdama paspartinti momentinių mokėjimų plėtrą, EK 2022 m. numato pasiūlyti priemonių paketą. Jis apimtų reikalavimų MPT nustatymą dėl momentinių mokėjimų paslaugos teikimo, kainodaros, palyginti su įprastais SEPA pervedimais, formavimą, vartotojų apsaugos stiprinimą ir tikrinimo dėl sankcijų taikymo vykdant momentinius mokėjimus optimizavimą. 2021 m. EK konsultavosi dėl priemonių su rinkos dalyviais, kompetentingomis priežiūros ir reguliavimo institucijomis bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis.

2021 m. Lietuvos banko mokėjimo sistemoje CENTROlink atliktų mokėjimų skaičius išaugo dvigubai, nors naujų kredito įstaigų, MĮ ir EPĮ prisijungė perpus mažiau - didėjo jau esamų MPT atliktų mokėjimų skaičius. Sparčiausiai augo momentinių mokėjimų skaičius – 3,7 karto ir tai sudarė daugiau nei trečdalį per sistemą CENTROlink įvykdytų mokėjimų skaičiaus (34 %). 2021 m. atlikta 186,1 mln. SEPA mokėjimų (kredito, momentinių ir tiesioginio debeto pervedimų), kurių vertė išaugo iki 358,2 mlrd. Eur. Prie mokėjimo sistemos CENTROlink prisijungė 19 naujų kredito įstaigų, MĮ ir EPĮ (2020 m. – 39), bet, palygini su 2020 m., mokėjimų skaičius padidėjo beveik dvigubai, o atliktų mokėjimų vertė šoktelėjo 110 proc. 2021 m. pabaigoje CENTROlink paslaugomis naudojosi 149 MPT (2020 m. – 136) iš 18 EEE šalių. Momentinių mokėjimų skaičius ataskaitiniu laikotarpiu padidėjo nuo 17,1 mln. iki 63,4 mln., o vertė išaugo 65,1 mlrd. Eur – nuo 12,4 mlrd. iki 77,5 mlrd. Eur. Tai lėmė ir SEPA mokėjimų pokyčius pagal mokėjimo rūšį – 2021 m. momentinių mokėjimų dalis padidėjo 16, o kredito ir tiesioginio debeto pervedimų sumenko atitinkamai 11 ir 5 proc.

Dalintis:

Mokėjimo sistema CENTROlink toliau plėtojo momentinių mokėjimų galimybes. 2021 m. gruodžio mėn. CENTROlink sistemoje atlikti technologiniai pakeitimai ir prisijungta prie TARGET momentinių mokėjimų atsiskaitymo platformos (angl. TARGET Instant Payment Settlement, TIPS). Tai leido reikšmingai išplėsti momentinių mokėjimų paslaugos pasiekiamumą visoje EEE. Savo klientams teikti momentinių mokėjimų paslaugas, naudojantis CENTROlink sistema, 2021 m. pabaigoje jau turėjo galimybę 47 Lietuvos ir EEE šalių MPT (2020 m. pabaigoje – 26). Prie momentinių mokėjimų plėtros prisideda ir Lietuvos banko teikiama pakaitinių identifikatorių paieškos paslauga (angl. Proxy Lookup Service), tai leidžia prie šios paslaugos prisijungusių MPT klientams inicijuoti mokėjimus pagal lėšų gavėjo mobiliojo telefono numerį.

2021 m. Lietuvos bankas rengėsi TARGET konsolidavimo projektui. Šis projektas pakeis esamą realaus laiko atsiskaitymo sistemą (TARGET2) nauja sistema (T2-T2S), padėsiančia optimizuoti visų TARGET teikiamų paslaugų likvidumo valdymą. Tuo tikslu Lietuvos bankas, kaip centrinis bankas, vykdė konfigūravimo, testavimo, savo sistemos adaptavimo ir esamų TARGET2-LIETUVOS BANKAS dalyvių prijungimo prie testinės T2-T2S aplinkos darbus pagal ECB darbotvarkę.

Daug dėmesio skiriama tiek prižiūrimų, tiek Lietuvos banko valdomų finansų rinkos infrastruktūrų kibernetiniam saugumui. Atliktas Lietuvos banko valdomos mokėjimo sistemos CENTROlink vertinimas pagal ECB patvirtintus Finansų rinkos infrastruktūrų priežiūros institucijų lūkesčius kibernetinio atsparumo srityje (CROE). Remiantis vertinimo rezultatais, numatytos priemonės, padėsiančios sustiprinti CENTROlink kibernetinį saugumą ir pasiekti aukštesnį jo brandos lygį. Taip pat kartu su Latvijos ir Estijos centriniais bankais atliekamas visų Nasdaq CSD SE Baltijos šalyse valdomų vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų vertinimas pagal CROE.

---

2.5.Priežiūra

2.5.1.Finansų rinkos dalyviai

·Lietuvos bankas prižiūri daugiau kaip 770 finansų rinkos dalyvių.

·Finansų rinkos dalyvių veiklos apžvalgos ir informacija apie rinkos dalyvių rezultatus skelbiama Lietuvos banko interneto svetainėje.

2021 m. finansų sektorių papildė 86 nauji finansų rinkos dalyviai. Išduotos 26 licencijos (veiklos leidimai) bankams, EPĮ ir MĮ, finansų maklerio ir valdymo įmonėms. Į viešuosius sąrašus įrašyta 60 įmonių (sutelktinio finansavimo platformų operatoriai (SFPO), tarpusavio skolinimo platformų operatoriai (TSPO), EPĮ ir MĮ tarpininkai, vartojimo kredito davėjai (VKD) ir kt.). Lietuvos bankas sėkmingai teikia el. licencijavimo paslaugas – įmonės visus dokumentus ir reikiamas procedūras gali sutvarkyti el. būdu.

Dalintis:

2021 m. gauti 9 prašymai išduoti specializuoto banko ir 1 prašymas – draudimo veiklos licenciją, atlikti 7 išankstiniai potencialių paraiškų dėl specializuoto banko licencijos bei paraiškos dėl draudimo veiklos licencijos išdavimo vertinimai. Galutinį sprendimą dėl licencijos išdavimo specializuotiems bankams priima ECB.

Dalintis:

2.5.2.Riziką ribojanti priežiūra

·Vykdydamas finansų rinkos dalyvių priežiūrą, daugiausia dėmesio Lietuvos bankas skyrė rizikingiausioms – operacinės ir kredito rizikos – sritims.

·Atliktas kasmetinis bankų priežiūros peržiūros ir vertinimo procesas.

·Atliktas kasmetinis draudimo įmonių rizikos vertinimas.

Finansų rinkos dalyviai sėkmingai atlaikė pandemijos sukeltus iššūkius, tačiau Rusijos invazija į Ukrainą verčia ir toliau būti itin budriems, atidžiai stebėti finansų sektoriaus likvidumo situaciją, kredito riziką, kitus priežiūrinius rodiklius, o prireikus imtis priežiūrinių veiksmų. Lietuvos bankas prižiūri, kaip finansų įstaigos atitinka informacinių ir ryšių technologijų bei kibernetinio saugumo rizikos valdymo reikalavimus, kaip yra pasirengusios užtikrinti veiklos tęstinumo vykdymą. Lietuvos bankas perspėjo finansų rinkos dalyvius dėl padidėjusio asmenų susidomėjimo kriptoturtu ir su tuo kylančiomis pinigų plovimo, sukčiavimo, teroristų finansavimo rizikomis.

Nepaisant besitęsiančios pasaulinės koronaviruso pandemijos ir karantino ribojimų šalyje, bankų sektorius dirbo pelningai ir toliau buvo finansiškai stiprus – fiksavo solidų kapitalo pakankamumą ir likvidumą. 2021 m. Lietuvos bankų sektorius, neaudituotais duomenimis, uždirbo 329 mln. Eur pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 m. ir beveik pasiekė prieš pandemiją buvusį pelną (2019 m. – 334 mln. Eur). Visi bankai vykdė jiems nustatytus kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimus.

2021 m. kai kurie bankų veiklos rodikliai reikšmingai pagerėjo, o bankai tapo labiau skaitmenizuoti, sukūrė ir pasiūlė klientams patogius, prieinamus produktų ir paslaugų pateikimo kanalus. Pastebėtina, kad laiku suteikta valstybės pagalba ir verslo adaptyvumas leido bankų sektoriui nepatirti reikšmingesnio kredito rizikos padidėjimo: paskolų portfelio kokybės rodikliai pagerėjo. Be to, augo skolinimas gyventojams ir verslui, bankuose toliau didėjo indėliai, tiesa, jų metinis augimo tempas sulėtėjo.

Bankų sektorius tebėra koncentruotas, tačiau naujieji rinkos dalyviai vis didina turimą turtą. Per pastaruosius keletą metų veiklą pradėję bankai šiuo metu užima jau 3,2 proc. rinkos pagal turtą (prieš metus – 0,9 % rinkos).

Atsižvelgdamas į kibernetinės rizikos aktualumą, Lietuvos bankas įvertino, kaip 8 bankai ir 2 centrinės kredito unijos valdo informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo riziką. Rezultatai parodė, kad trims sritims – operacijų saugumui, stebėsenai ir reagavimui bei prieigos teisių valdymo apsaugai – kredito įstaigos turėtų skirti daugiau dėmesio.

Šalyje veikiančios kredito unijos dirbo pelningai, vykdė visus veiklos riziką ribojančius reikalavimus. 2021 m. augo kredito unijų turtas ir pajinis kapitalas, jos aktyviai skolino gyventojams ir verslui. Per metus kredito unijų turtas padidėjo 16 proc. ir, pateiktų neaudituotų ataskaitų duomenimis, sudarė 1 119,7 mln. Eur. Turto augimą lėmė kredito unijose gausėjantys indėliai. 2021 m. paskolos didėjo sparčiau už indėlius: paskolos – 20, o indėliai – 13,8 proc. Išaugęs skolinimas turėjo didžiausią įtaką kredito unijų sektoriaus veiklos rezultatui. Gauta 9,5 mln. Eur neaudituoto pelno, t. y. 3,2 mln. Eur daugiau nei 2020 m.

Dalintis:

Visos prižiūrimos draudimo įmonės su nemenka atsarga 2021 m. vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus (2021 m. gruodžio 31 d. gyvybės draudimo įmonių mokumo rodiklis buvo 2,07, ne gyvybės – 1,60). Lietuvos draudimo rinka pagal joje veikiančių Lietuvoje registruotų draudimo įmonių ir kitų ES valstybių narių draudimo įmonių Lietuvoje įsteigtų filialų 2021 m. pasirašytas draudimo įmokas reikšmingai išaugo – 9 proc., įmokų apimtis pasiekė 1 mlrd. Eur. Gyvybės draudimo sektoriuje dėl ekonomikos augimo padidėjusių gyventojų pajamų ir santaupų sparčiausiai didėjo investicinio gyvybės draudimo įmokų portfelis –14,9 proc. ir sudarė 217,5 mln. Eur. Ne gyvybės draudimo sektoriui priskiriamų rūšių bendras draudimo įmokų portfelis, apimantis 69,3 proc. visos draudimo rinkos, dėl nuo 2021 m. vidurio pasibaigusio karantino ir gyventojų judėjimo suvaržymų atlaisvinimo 2021 m. išaugo net 8,6 proc. – iki 721,4 mln. Eur (2020 m. dėl apribojimų per pandemiją šis portfelis sumenko 1 %). Ne gyvybės draudimo rinkos augimą daugiausia nulėmė padidėję kasko draudimo ir turto (įskaitant būsto) draudimo portfeliai – atitinkamai 9,5 ir 17 proc. Beveik trečdalį ne gyvybės draudimo rinkos sudarančio motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įmokų apimtis dėl 2021 m. pirmąjį pusmetį besitęsusių gyventojų judėjimo suvaržymų vis dar buvo šiek tiek sumažėjusi – 1,3 proc. (2020 m. fiksuotas 8,4 % sumažėjimas). 2021 m. visų Lietuvoje registruotų draudimo įmonių finansinis rezultatas – pelnas, neaudituotais duomenimis, sudarė 45,2 mln. Eur, septynios iš aštuonių draudimo įmonių metus baigė pelningai. Draudimo įmonių valdomo turto vertė 2021 m. padidėjo 74,2 mln. ir sudarė 1,7 mlrd. Eur.

Dalintis:

Lietuvoje veikianti 101 draudimo brokerių įmonė, kurių turtas, neaudituotais duomenimis, sudarė 46,3 mln. Eur, 2021 m. dirbo pelningai ir uždirbo 9,6 mln. Eur pelno.

2.5.3.FinTech sektorius

·FinTech (finansinių technologijų) įmonės įsitvirtina Šiaurės ir Baltijos šalių regione.

·Daug dėmesio skiriama EPĮ ir MĮ sektoriaus brandos didinimui ir rizikos mažinimui.

·Stiprinama kova su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

2021 m. licencijuotos arba įrašytos į viešuosius sąrašus 28 FinTech įmonės. Tarp FinTech įmonių buvo 2 specializuoti bankai, EPĮ ir MĮ, sutelktinio finansavimo platformų operatoriai, tarpusavio skolinimo platformų operatoriai. Šiuo metu nagrinėjama daugiau nei 40 paraiškų dėl licencijų išdavimo potencialiems FinTech sektoriaus dalyviams.

Apžvelgiamu laikotarpiu Lietuvos licencijuotas FinTech sektorius, kurio pagrindą sudaro EPĮ ir MĮ, ir toliau sparčiai augo. 2021 m. pabaigoje viešuosiuose sąrašuose buvo 141 EPĮ ir MĮ (87 EPĮ ir 54 MĮ), o 2020 m. pabaigoje – 132 (80 EPĮ ir 52 MĮ). 2021 m. EPĮ ir MĮ įvykdytų mokėjimo operacijų suma perkopė 190 mlrd. Eur. Bendra sektoriaus atliktų mokėjimo operacijų suma 2021 m. pabaigoje sudarė 194,57 mlrd. Eur, o palyginti su 2020 m., išaugo 3,8 karto. Įmonės iš licencinės veiklos gavo 503,97 mln. Eur pajamų – 361,60 mln. Eur (3,5 karto) daugiau nei 2020 m.: 92 proc. šių pajamų teko EPĮ, 8 proc. – MĮ. Vienas rinkos dalyvis pagal licencinės veiklos pajamas užėmė 49, o pagal mokėjimo operacijų sumą – 58 proc. rinkos.

Dalintis:

Sukurta palanki aplinka finansų įstaigoms steigtis ir kurti naujus produktus Lietuvoje: veikia vieno langelio principas, asmenims iš užsienio šalių suteikta galimybė dokumentus licencijai gauti pateikti anglų kalba, licencijavimo gidas parengtas lietuvių ir anglų kalbomis, pateikti praktiniai patarimai, kaip tinkamai pasirengti licencijavimo procesui. Lietuvos banko interneto svetainėje sukurtas skyrelis, skirtas „Newcomer“ programai – jame glaustai ir aiškiai pristatoma svarbiausia informacija, reikalinga besisteigiantiems naujiems rinkos dalyviams.

Siekdamas EPĮ ir MĮ brandos didinimo, Lietuvos bankas taiko įvairias priežiūros priemones. Viena iš jų – visoms Lietuvoje veikiančioms EPĮ ir MĮ išsiųstas Lūkesčių raštas. 2021 m. Lūkesčių rašte pabrėžti reikalavimai, susiję su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymu, nuosavu kapitalu, vidaus kontrole, klientų lėšų apsaugos reikalavimais, klientų skundų nagrinėjimu, informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos valdymu, pranešimais apie pasikeitusius vadovus ir akcininkus, ataskaitų sudarymu, duomenų patikimumu, ataskaitų teikimo laiku, veiklos funkcijų perdavimu. Lietuvos bankas, siekdamas skatinti sektoriaus brandos plėtrą, pasitelkęs 2021 m. atliktų analizių duomenis ir įvertinęs vyraujančias tendencijas, ir 2022 m. skatins įstaigas atkreipti dėmesį į nustatytas problemines sritis išsakydamas savo lūkesčius.

2021 m. augo kitų Lietuvos banko atliekamų priežiūros veiksmų (patikrinimai, tyrimai, dokumentinės analizės, raštai, atkreipiantys įstaigų dėmesį į jų veiklos trūkumus) skaičius, kurį nulėmė itin sparti sektoriaus plėtra. 2021 m. Lietuvos bankas atliko 30 individualių ir teminių patikrinimų ar analizių, kaip šios FinTech įstaigos laikosi pinigų plovimo rizikos valdymo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų, užtikrina vidaus audito ir vidaus kontrolės vykdymą, pritaikė 18 poveikio priemonių (baudos, įspėjimai, vieši paskelbimai, licencijų panaikinimas).

Dalintis:

Atlikus teminę Lietuvos finansų įstaigų taikomų pinigų plovimo prevencijos priemonių ir rizikos mažinimo (angl. de-risking) politikos analizę, nustatyta, kad jos reikšmingai nemažina mokėjimo paslaugų prieinamumo atskiroms vartotojų grupėms, tačiau sunkumų, su kuriais dėl šių procedūrų taikymo susiduria šalies mokėjimų paslaugų vartotojai, yra ne vienas. Lietuvos bankas paskelbė viešą konsultaciją dėl priemonių, gerinančių mokėjimų paslaugų vartotojų patirtį taikant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos (PPTFP) priemones, ir imsis veiksmų situacijai taisyti. Lietuvos bankas ir toliau stebės, kaip taikoma rizikos mažinimo politika, o nustatęs rizikos mažinimo politikos nepageidautinų pasekmių požymių, imsis atitinkamų veiksmų, taip pat aktyviai įsitrauks į Europos bankininkystės institucijos (angl. European Banking Authority, EBA) dokumentų rengimo procesą, kad būtų užtikrinta mokėjimo paslaugų ir PPTFP reglamentuojančių teisės aktų pusiausvyra.

Sparčiai augo sutelktinio finansavimo sektorius ir toliau prisidėdamas prie konkurencijos stiprinimo kreditavimo srityje. 2021 m. įmonėms suteiktas finansavimas ir sudarytų sandorių skaičius išaugo beveik 3 kartus, o finansuoti projektai – beveik 2,5 karto. Sutelktinio finansavimo rinkos potencialą didina ir 2021 m. lapkričio mėn. įsigaliojęs Sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų reglamentas, kuriuo buvo suvienodinti sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų veiklai ir licencijavimui taikomi reikalavimai visoje ES. Šis reglamentas suteiks naujų galimybių Lietuvos verslui – pagal jį persilicencijavę sutelktinio finansavimo platformų operatoriai galės teikti paslaugas visoje ES. ES rinka turėtų paskatinti sutelktinio finansavimo platformų augimą, o tai stiprintų konkurenciją tarpusavyje ir su kitais finansų rinkos dalyviais. Taip pat tikimasi, kad į Lietuvą ateis ir naujų dalyvių, o kartu atsiras daugiau investicinių galimybių vartotojams bei skolinimosi ar finansavimosi galimybių smulkiajam ir vidutiniam verslui.

Tarpusavio skolinimo rinka taip pat augo – tarpusavio skolinimo platformų operatorių vartojimo kredito portfelis 2021 m. toliau didėjo: per metus – daugiau nei ketvirtadaliu (27,8 %) ir sudarė 76,52 mln. Eur. Išsamiau – Lietuvos banko interneto svetainės skiltyje Vartojimo kredito davėjų veiklos rodikliai.

Lietuvos bankas 2021 m. daug dėmesio skyrė PPTFP, nes su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu (PPTF) susiję pavojai yra viena didžiausių susirūpinimą keliančių net tik Lietuvos, bet visos ES finansų sistemos ir piliečių saugumo problemų. Lietuvos bankas kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) parengė gaires, kurios skirtos finansų rinkos dalyviams padėti geriau atpažinti fiktyvias įmones ir užkirsti kelią jų veiklai.

Europos Tarybos Kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu priemonių įvertinimo ekspertų komitetas (MONEYVAL) pabrėžė pažangą, kurią Lietuva padarė stiprindama kovą su PPTF finansų įstaigų priežiūros politikos srityje ir taikydama rizikos vertinimo metodiką, ir nusprendė pagerinti Lietuvos reitingą, kuris parodo, kaip įgyvendinamos Finansinių veiksmų darbo grupės (FATF) rekomendacijos dėl finansų rinkos dalyvių veiklos reguliavimo ir priežiūros. Stiprindama PPTFP, Lietuva ir toliau įgyvendins MONEYVAL rekomendacijas ir priemones šiai rizikai valdyti. Plačiau žr. MONEYVAL pranešimą anglų kalba.

2.5.4.Finansinių paslaugų priežiūra

·Daug dėmesio skiriama strateginės krypties „Vertę vartotojui kuriantis finansų sektorius“ įgyvendinimui.

·Lietuvos bankas rengė gaires ir teikė rekomendacijas finansų rinkos dalyviams.

·Vykdomi aktyvūs Lietuvos banko veiksmai ir taikomos poveikio priemonės finansines paslaugas nelegaliai teikiantiems asmenims.

·Už teisės aktų pažeidimus taikytos poveikio priemonės.

Kapitalo rinkos plėtros priemonių planas – tai vienas didžiausių 2021 m. projektų, pradėtas nuo rinkos dalyvių ir investuotojų apklausų 2021 m. pradžioje, derintas su suinteresuotosiomis šalimis (Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku, Valstybine mokesčių inspekcija, Finansų ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir AB Nasdaq Vilnius vertybinių popierių biržos atstovais) ir 2022 m. vasario 1 d. paskelbtas viešai konsultacijai su visuomene. Tokio dydžio, išsamumo ir apimties Kapitalo rinkos plėtros priemonių planas parengtas ir paskelbtas Lietuvoje pirmą kartą. Šis darbas tiesiogiai susijęs su Lietuvos banko strategine kryptimi „Vertę vartotojui kuriantis finansų sektorius“, kurios vienas iš tikslų – didinti Lietuvos finansų sektorius konkurenciją ir skatinti tvarią ir inovatyvią rinkos plėtrą. Plane pateiktos 37 priemonės, suskirstytos į 7 grupes, kurias įgyvendinti turės skirtingos institucijos (tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių). Po viešos konsultacijos planas bus patikslintas ir paskelbta jo galutinė versija, vėliau prasidės plano įgyvendinimas, į tai turės įsitraukti tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tiek rinkos dalyviai.

Siekiant didesnio skaidrumo investicinio gyvybės draudimo rinkoje, Lietuvos banko interneto svetainėje 2021 m. pradėta skelbti apibendrinta informacija apie visus rinkoje siūlomų investicinio gyvybės draudimo produktų mokesčius, taip sudarant galimybę vartotojams paprasčiau įvertinti sumokamus mokesčius, palyginti skirtingų draudikų pasiūlymus. Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiami visi su investicinio gyvybės draudimo sutartimi susiję draudikui mokami mokesčiai – įmokos, sutarties administravimo, investicijų valdymo ir kt., taip pat trečiosioms šalims (valdymo įmonėms) mokami mokesčiai už investicijų valdymą. Šie mokesčiai ir sudaro finansinio produkto kainą, kurią sumoka vartotojas. Kad gyventojams būtų lengviau suvokti taikomų mokesčių reikšmę sukaupiamai sumai, Lietuvos bankas skelbia ir hipotetinius pavyzdžius, kiek mokesčių vartotojas sumokės per 5, 15 ar 30 metų, jei per metus sumokės 1 000 Eur draudimo įmoką.

Vykdydamas konsultavimo veiklą, Lietuvos bankas taip pat rengė gaires ir rekomendacijas aktualiais finansų rinkos reguliavimo klausimais, taip siekdamas didinti aiškumą dėl taikomų teisės aktų reikalavimų turinio, priežiūros institucijos lūkesčių dėl rinkos dalyvių ir geriausios patirties formavimo. 2021 m. parengtos Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimo gairės, siekiant formuoti geriausią kredito paslaugų teikimo patirtį, pagrįstą vienodu teisės aktų, reglamentuojančių kreditų teikimą, supratimu ir taikymu, rinkos dalyviams padėti tinkamai laikytis kredito teikimui taikomų teisės aktų reikalavimų, skatinti nuoseklų ir vienodą jų įgyvendinimą, užtikrinti atsakingojo skolinimo praktiką bei vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Organizuojami kolektyvinio investavimo rinkos forumo susitikimai. Lietuvos bankas, efektyvindamas dialogą tarp kolektyvinio investavimo rinkos dalyvių ir atsakingų institucijų (Lietuvos banko, Finansų ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos), siekdamas tvaraus rinkos augimo ir subalansuotos investuotojų teisėtų interesų apsaugos, 2021 m. įsteigė Kolektyvinio investavimo rinkos forumą. Praėjusiais metais įvyko du šio forumo susitikimai, juose diskutuota tokiais rinkai ir priežiūrai aktualiais klausimais kaip galimos kapitalo rinkos plėtros kryptys, pinigų plovimo prevencijos klausimai, galimi mokestinio režimo pokyčiai, licencijavimo klausimai ir kt. Be to, šio forumo iniciatyva yra sudaryta darbo grupė, kuri šiuo metu peržiūri taikomus reikalavimus siekdama atsisakyti perteklinių ir nepagrįstų nacionalinių reikalavimų.

Lietuvos bankas paskelbė apžvalgą, kaip biržoje kotiruojamos bendrovės laikosi tvarumo veiksnių – aplinkosauginių, socialinių ir valdymo (angl. environmental, social and governance, ESG) – principų. Apžvalgoje vertinti bendrovių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama AB Nasdaq Vilnius biržoje, metiniai pranešimai ir socialinės atsakomybės ataskaitos, daliai bendrovių buvo pateiktos rekomendacijos. Apžvalga buvo pristatyta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos ir Klimato duomenų atskleidimo standartų valdybos (angl. Climate Disclosure Standards Board, CDSB) atstovams. Apžvalga kaip pavyzdinė buvo paskelbta Žalesnės finansų sistemos tinklo (angl. Network for Greening the Financial System, NGFS) gruodžio mėn. Prancūzijos centrinio banko naujienlaiškyje.

2021 m. aktyviai taikytos priemonės finansinių paslaugų rinkoje nelegaliai veikiančių asmenų atžvilgiu. Į sąrašą įmonių, kurios siūlo ir galimai teikia investicines paslaugas, neturėdamos reikiamos licencijos, įtraukta 20 įmonių, o dėl investicinių paslaugų teikimo Lietuvoje neturint tam teisės blokuotos 6 įmonių interneto svetainės. Teisėsaugos institucijoms perduota skundų pagrindu ir stebėsenos metu gauta informacija apie galimai nelegalią 3 įmonių investicinę veiklą arba galimą sukčiavimą, buvo teikta ekspertinė pagalba ir konsultacijos policijos pareigūnams dėl atliekamų tyrimų.

Apžvelgiamu laikotarpiu pritaikytos 36 poveikio priemonės (19 EPĮ ir MĮ, 6 bankams, 11 kitiems finansų rinkos dalyviams). Daugiausia pažeidimų nustatyta klientų lėšų apsaugos, kapitalo reikalavimų, PPTFP srityse. Finansinių paslaugų vartotojų gautų skundų ir kreipimųsi skaičius dėl teikiamų finansinių paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimams ir toliau didėjo (2021 m. gauti 2 388 skundai, 2020 m. – 1 904, 2019 m. – 1 770).

Dalintis:

2.5.5.Konsultavimo veikla

·Lietuvos bankas teikia konsultacijas finansų rinkos dalyviams priežiūros kompetencijos klausimais.

·Lietuvos bankas konsultuojasi ir diskutuoja su finansų rinkos dalyviais svarbiais finansų sektoriui klausimais.

·Finansų rinkos dalyviai iš anksto informuojami apie planuojamus finansų rinkos reguliacinės aplinkos pakeitimus, numatomus patikrinimus ir vertinamuosius vizitus.

·Atlikta apklausa, kaip finansų rinkos dalyviai vertina atliekamą priežiūros funkciją.

Dalintis:

Lietuvos bankas rengia kasmetinius susitikimus su prižiūrimais finansų rinkos dalyviais. Šiais susitikimais siekiama prisidėti prie pažeidimų prevencijos ir padidinti pasitikėjimą finansų rinkos priežiūros padalinių veikla, nuosekliai plėtoti ilgalaikius santykius su finansų rinkos svarbiausiomis suinteresuotųjų asmenų grupėmis. Susitikimų metu aptariami praėjusių metų rezultatai, pristatomi naujų (einamųjų) metų priežiūros planai ir būsimi reguliacinės aplinkos pakeitimai. Periodiškai organizuojami susitikimai su finansų rinkos dalyvių atitikties specialistais, kurių metu aptariamos finansų rinkos dalyviams kylančios problemos, finansų rinkos priežiūros atstovų lūkesčiai ir kitos aktualios temos. Atsižvelgiant į išsakytus finansų rinkos dalyvių poreikius, kasmet organizuojami konsultaciniai renginiai aktualiomis temomis. 2021 m. suorganizuota 18 skirtingos tematikos ir skirtingiems finansų rinkos dalyviams skirtų renginių. Vidutiniškai kiekvienas renginys sulaukė 126 klausytojų.

2021 m. atlikta finansų rinkos dalyvių apklausa parodė, kad 75 proc. respondentų patenkinti atliekama priežiūra (2018 m. duomenimis – 65 %), 86 proc. jų atliekamą priežiūrą vertina kaip veiksmingą (2018 m. – 84 %), 88 proc. mano, kad komunikacija su jų įmone yra tinkama (2018 m. – 84 %), o kad konsultacijos įmonei teikiamos tinkamai – 84 proc. (2018 m. – 82 %).

Lietuvos bankas nuo 2017 m. interneto svetainėje skelbia finansų rinkos dalyvių patikrinimų planą – juo siekiama sklandaus bendradarbiavimo tarp priežiūros institucijos ir finansų rinkos dalyvių. Šio plano išankstinis viešinimas kartu yra ir prevencinė priemonė – finansų įstaigos iš anksto vertina galimus veiklos trūkumus, juos šalina. Pagrindinė tikrinama sritis pastaraisiais metais – pinigų plovimo prevencija.

---

2.6.Vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimas

·2021 m. Lietuvos banke išnagrinėtas 451 ginčas, kilęs dėl finansinių paslaugų teikimo sutarčių.

·Priimta 130 sprendimų dėl ginčo esmės.

·Pasiektas rekordinis taikių susitarimų rodiklis per vienus metus – 122 (27 % visų išnagrinėtų ginčų).

·Fiksuojamas didėjantis kreipimųsi dėl mokėjimo paslaugų skaičius.

·Vidutinė ginčų nagrinėjimo trukmė – 68 kalendorinės dienos.

2021 m. 61 proc. visų išnagrinėtų ginčų kilo su draudimo įmonėmis, ginčai su bankais sudarė 22, o su kitais finansų rinkos dalyviais – 17 proc. Daugiausia – 60 proc. visų nesutarimų (272), kaip įprasta, kilo dėl ne gyvybės draudimo sutarčių vykdymo: iš jų 105 ginčai buvo susiję su turto draudimu, 77 – dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, 36 – dėl kasko draudimo sutarčių. Palyginti su 2020 m., ginčų dėl ne gyvybės draudimo šakos sutarčių sumažėjo 7 proc., tačiau jie vis tiek sudarė didžiąją dalį visų Lietuvos banke išnagrinėtų ginčų. Dar 107 ginčai (24 %) kilo dėl mokėjimo paslaugų, 34 (8 %) buvo susiję su kreditavimu, 38 (8 %) – su kitomis (įskaitant nefinansines) paslaugomis.

Dalintis:

Ataskaitiniu laikotarpiu Lietuvos bankas, priėmęs sprendimus dėl ginčo esmės, patenkino tris vartotojų reikalavimus, o finansų rinkos dalyviai įgyvendino vieną iš vartotojams palankių rekomendacinių sprendimų. Nuasmeninti Lietuvos banko sprendimai dėl vartojimo ginčo esmės ir šiuose sprendimuose nurodytų rekomendacijų neįvykdę finansų rinkos dalyviai viešai skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje. Nors, palyginti su 2020 m., vartotojų naudai priimtų sprendimų sumažėjo nuo 11 iki 2 proc. visų priimtų sprendimų dėl ginčo esmės, pabrėžtina tai, kad pokytį iš esmės lėmė į aktyvų ginčo šalių taikinimą orientuota ginčų nagrinėjimo strategija, skatinant nesutarimus spręsti bendru šalių sutarimu. Kadangi beveik visi ginčai, kuriuose buvo pagrįstų vartotojų reikalavimų, buvo išspręsti taikiu šalių susitarimu, vartotojų reikalavimus tenkinantys sprendimai iš esmės tokiais atvejais nebuvo priimami.

2021 m. net 122 ginčai iš 451 išnagrinėto ginčo buvo baigti šalims pasiekus kompromisinį sprendimą arba finansų rinkos dalyviui patenkinus vartotojų reikalavimus. Beveik visus (išskyrus tris) atvejus, kai vartotojai kėlė pagrįstus reikalavimus, taikant aktyvius taikinimo metodus, pavyko išspręsti taikiais susitarimais, nepriimant sprendimų dėl ginčų esmės. Bendras vartotojams palankių sprendimų skaičius (vertinant taikius susitarimus ir sprendimus dėl ginčo esmės, kuriais buvo nuspręsta tenkinti vartotojų reikalavimus) padidėjo, nepaisant to, kad 2021 m. išnagrinėta mažiau ginčų nei 2020 m. Lietuvos bankas planuoja ir toliau taikyti veiksmingas ginčų prevencijos ir taikinimo procedūras, padedančias pasiekti abiem ginčo šalims priimtiną sprendimą, išsaugoti dalykinius santykius ir palaikyti pasitikėjimą teikiamomis finansinėmis paslaugomis.

Dalintis:

Per pastaruosius dvejus metus fiksuotas gana didelis kreipimųsi dėl mokėjimo paslaugų augimas – jų gauta 236. Palyginti su 2018–2019 m., kreipimųsi (paklausimų ir prašymų nagrinėti ginčus) dėl mokėjimo paslaugų skaičius padidėjo daugiau nei du kartus ir yra didžiausias nuo 2012 m. Net 39 proc. kreipimųsi gauta per 2021 m. paskutinį ketvirtį.

Dalintis:

---

2.7.Bankų pertvarkymas

·Parengti ir patvirtinti pertvarkymo planai, apimantys 99 proc. Lietuvos kredito įstaigų rinkos.

·Privalomas MREL ir jo sukaupimo terminai nustatyti aštuonioms Lietuvos kredito įstaigoms.

·Atliekama teisinio reguliavimo pokyčių dėl tolesnio pertvarkymo mechanizmo tobulinimo analizė.

·BPeF sukaupta 52 mlrd. Eur visų bankų sąjungos valstybių bankų įmokų.

Pertvarkymo institucijos funkciją atliekantis Lietuvos bankas padeda užtikrinti, kad sunkumų patyrę bankai būtų operatyviai pertvarkomi siekiant užtikrinti nenutrūkstamą veiklą be valstybės pagalbos. Vykdant šią funkciją ir toliau atliekami išankstinio pasirengimo galimiems nenumatytiems įvykiams darbai – atnaujinami ir plėtojami bankų pertvarkymo planai. 2021 m. parengti ir patvirtinti du nauji ir atnaujintas vieno vietos kapitalo banko pertvarkymo planas. Lietuvoje veikiančių tarptautinėms grupėms priklausančių bankų pertvarkymo planai atnaujinti glaudžiai bendradarbiaujant su Bendra pertvarkymo valdyba – centrine bankų sąjungos pertvarkymo institucija bei Švedijos, Danijos, Latvijos ir Estijos atsakingomis pertvarkymo institucijomis. Stiprinant pasirengimą pertvarkymui, buvo tobulinamas krizės valdymo vadovas.

Aštuonioms Lietuvos kredito įstaigoms nustatytas minimalus nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų reikalavimas (MREL) bei jo sukaupimo terminai. MREL yra svarbus kredito įstaigoms, susidūrusioms su sunkumais. Jis padėtų pertvarkyti kredito įstaigas taip, kad jos galėtų pačios padengti nuostolius ir toliau tęstų veiklą. MREL jau nustatytas penkiems vietos rinkos dalyviams ir trims sistemiškai svarbiems bankams – „Swedbank“, AB, AB SEB bankui ir AB Šiaulių bankui. Šie sistemiškai svarbūs bankai MREL privalės įvykdyti iki 2024 m. sausio 1 d., o kitos kredito įstaigos MREL jau vykdo.

(rinkos dalis pagal turto dalį, %)

Dalintis:

2021 m. Lietuvos bankas toliau analizavo teisinio reguliavimo pokyčius, susijusius su finansų sektoriaus subjektų pertvarkymu. 2020 m. prasidėję darbai dėl Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos pakeitimų perkėlimo buvo atliekami ir 2021 m. Lietuvos bankas toliau teikė Finansų ministerijai ekspertinę paramą atstovaujant Lietuvos pozicijai dėl dviejų dar 2020 m. pateiktų europinių iniciatyvų. Pirmoji iniciatyva – EK inicijuota diskusija dėl bankų krizių valdymo ir indėlių draudimo sistemos peržiūros. Jos tikslas yra padidinti sistemos veiksmingumą, lankstumą ir bendrą ES bankų bankroto problemų sprendimo nuoseklumą, užtikrinti vienodą požiūrį į indėlininkus ir pagerinti indėlininkų apsaugos lygį. Antroji iniciatyva – EK 2021 m. rugsėjo mėn. pateiktas pasiūlymas dėl Draudimo bendrovių gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos, kurios tikslas į gaivinimo ir pertvarkymo mechanizmą įtraukti draudimo ir perdraudimo įmones. Buvo rengiamasi 2021 m. pradžioje įsigaliojusio Pagrindinių sandorio šalių gaivinimo ir pertvarkymo sistemos reglamento įgyvendinimo darbams.

Bendrame pertvarkymo fonde (BPeF) 2021 m. sukaupta 52 mlrd. Eur bankų sąjungos valstybių bankų ir tam tikrų investicinių įmonių įmokų. Į BPeF, prisidedantį prie finansų sistemos stabilizavimo išlaidų, iš Lietuvoje veikiančių bankų 2021 m. pervesta 6,4 mln. Eur ex-ante įmokų. Bendras visų kitų bankų sąjungos valstybių bankų indėlis 2021 m. sudarė 10,4 mlrd. Eur. Tikslinis siekiamas BPeF dydis 2023 m. pabaigoje turėtų sudaryti ne mažiau kaip 1 proc. visose bankų sąjungos kredito įstaigose esančių apdraustųjų indėlių sumos, t. y. daugiau kaip 70 mlrd. Eur.

---

2.8.Grynieji pinigai

·2021 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko į apyvartą išleistų eurų banknotų ir monetų bendra vertė sudarė 6 818 mln. Eur – 16 proc. daugiau nei prieš metus.

·Finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo padvigubinti gyvenamųjų vietovių, kuriose bus užtikrintas grynųjų pinigų išsiėmimas, skaičių – nuo 91 iki 191 gyvenamosios vietovės. 

·2021 m. aptiktų padirbtų eurų sumažėjo dešimtadaliu.

·2021 m. į eurus pakeista 6,3 mln. litų – 17 proc. mažiau nei per 2020 m. Apyvartoje 2021 m. gruodžio 31 d. buvo likę 413 mln. litų, nepakeistų į eurus.

·Į apyvartą išleistos 7 kolekcinės ir 2 proginės monetos bei apyvartinių monetų numizmatinis rinkinys.

Dalintis:

Finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo pagerinti grynųjų pinigų prieinamumą dvigubai daugiau gyvenamųjų vietovių. Dėl pokyčių bankų sektoriuje per pastaruosius kelerius metus Lietuvoje sumažėjo bankomatų ir bankų skyrių, teikiančių grynųjų pinigų paslaugas. Lietuvos bankas, suprasdamas grynųjų pinigų svarbą ir siekdamas užtikrinti patogesnį jų prieinamumą, ėmėsi iniciatyvos paskatinti grynųjų pinigų prieigos vietų tinklo plėtrą. 2021 m. birželio 21 d. Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija ir finansų ir kredito įstaigos pasirašė Memorandumą, kuriuo susitarta dėl minimalių grynųjų pinigų išėmimo iš mokėjimų sąskaitų paslaugų prieinamumo kriterijų. Finansų ir kredito įstaigos įsipareigojo padvigubinti gyvenamųjų vietovių, kuriose būtų užtikrinta išsigryninimo galimybė, skaičių, ir jose įrengti bent 100 papildomų grynųjų pinigų prieigos vietų. Iki Memorandumo pasirašymo bankomatai veikė 91 gyvenamojoje vietovėje, o įgyvendinus Memorandumą galimybė išsigryninti pinigų turėtų būti užtikrinta ne mažiau kaip 191 vietovėje. Grynųjų pinigų prieigos vietų plėtra orientuota į regionus: į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena nuo 2 000 iki 4 000 gyventojų ir nuo centro 10 km atstumu realiu keliu nėra bankomato, bei į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena mažiau nei 2 000 gyventojų. Įgyvendinus Memorandumą, ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų pasieks grynųjų pinigų išgryninimo vietą iki 10 km arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu. Iki Memorandumo pasirašymo artimiausią bankomatą iki 10 km atstumu pasiekė 82, o iki 20 km atstumu – 95 proc. gyventojų.

Dalintis:

Finansų ir kredito įstaigos nusprendė įrengti bendrus bankomatus, administruojamus nepriklausomo tiekėjo – jais gyventojai galės naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir savo kredito įstaigos bankomatais. Bankomatų sąrašas bus skelbiamas nepriklausomo tiekėjo administruojamoje interneto svetainėje ir Lietuvos banko interneto svetainėje.

Patvirtinta Lietuvos banko monetų kūrimo 2022–2025 m. strategija. Naujoje strategijoje numatytos šiuo metu plėtojamos Lietuvos banko monetų kūrimo kryptys, bet kartu keliama naujų tikslų, numatoma ir tam tikrų kitų pakeitimų. Daugiau dėmesio bus skiriama kokybiniams parametrams: kultūriniam monetų temų aktualumui ir brandumui, išliekamosios vertės kūrimui, dar labiau išplėtotai komunikacijai ir glaudesniam ryšiui tarp Lietuvos banko ir visuomenės. Lietuvos bankas siekia kurti didelę išliekamąją vertę turinčias ir patrauklias monetas, o bent viena per metus nukaldinta moneta turės būti technologiškai inovatyvi. Strategijoje numatyta pakeisti numizmatinių vertybių platinimo modelį ir sukurti naują bei lanksčią kainodarą. Taip pat įtvirtinta tvarumo svarba – bus siekiama, kad bent trečdalis monetų būtų pakuojama į tvarias pakuotes.

Lietuvoje padirbtų pinigų aptinkama vis mažiau. Per 2021 m. Lietuvos banke buvo ištirta ir iš apyvartos išimta 1 181 vienetas padirbtų eurų (1 041 vnt. banknotų ir 140 vnt. monetų) – tai 11 proc. mažiau nei per 2020 m. Didžiąją dalį padirbtų eurų (53 %) sudarė 50 eurų banknotai. Bendra euro zonos statistika taip pat rodo mažėjantį randamų suklastotų eurų skaičių. Praėjusiais metais Lietuvos bankas ištyrė 36 tūkst. vnt. banknotų ir monetų pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus pakeisti susidėvėjusius ir sugadintus pinigus.

Lietuvos bankas į apyvartą išleido 7 kolekcines ir 2 progines monetas bei apyvartinių monetų numizmatinį rinkinį. Numizmatinėmis vertybėmis įamžinami svarbūs istoriniai įvykiai ir asmenybės. Jų galima įsigyti Lietuvos banko elektroninėje parduotuvėje.

---

2.9.Statistika

·Vartotojai teigiamai įvertino Lietuvos banko duomenų pateikimą interneto svetainėje.

·Nauja Lietuvos banko nekilnojamojo turto rinkos stebėsenos priemonė.

·Paklausūs PRDB kaupiami duomenys.

·Lietuvos bankas pripažintas nugalėtoju duomenų valdymo iniciatyvos kategorijoje.

·Aktyviai dalyvaujama ECBS ir Europos bankininkystės institucijos statistinės atskaitomybės suderinimo iniciatyvose.

·Plečiama duomenų sklaida.

Lietuvos bankas plėtoja, renka, sudaro ir skleidžia pinigų ir finansų statistiką, siekdamas užtikrinti patikimą pinigų ir kredito rinkų bei atsiskaitymų sistemos funkcionavimą, teikia duomenis ECB, reikalingus formuojant ir įgyvendinant ECB pinigų politiką, taip pat finansinio stabilumo ir kitus ECBS ir Europos sisteminės rizikos valdybos uždavinius. Šią statistiką taip pat naudoja kitos šalies institucijos, tarptautinės organizacijos, finansų rinkų dalyviai, žiniasklaida ir plačioji visuomenė, kartu ji padeda užtikrinti didesnį Lietuvos banko veiklos ir sprendimų priėmimo pagrįstumo skaidrumą.

Statistinių duomenų pateikimą teigiamai įvertino 92 proc. vartotojų, dalyvavusių apklausoje apie Lietuvos banko interneto svetainėje skelbiamus duomenis. Palyginti su 2018 m. vykusios apklausos rezultatais, lengvai randančių statistinius duomenis vartotojų padaugėjo nuo 50 iki 62 proc.

Dalintis:

Lietuvos bankas pradėjo skaičiuoti ir skelbti naują NT stebėsenos rodiklį – pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą (vadinamąjį S&P CoreLogic Case-Shiller Home Price Indices), kai lyginamos to paties nebe pirmą kartą parduodamo būsto kainos. Šis indeksas leidžia išvengti kitų jau skelbiamų būsto kainų indeksų trūkumų, kai lyginami ne tų pačių, o panašių savo savybėmis būstų sandoriai. Jis taip pat sudaro galimybes tiksliau įvertinti NT rinkos pokyčius, o prireikus operatyviau taikyti konkrečias priemones iš Lietuvos banko turimų makroprudencinių priemonių, padedančių sumažinti NT rinkos perkaitimo riziką, arsenalo.

Stebint Lietuvos ekonomikos pulsą ir kredito rinką, labai pasiteisino Lietuvos banko administruojamoje PRDB kaupiami duomenys. Išsamius kreditų duomenis aktyviai naudoja Lietuvos kredito teikėjai vertindami esamų ir potencialių paskolos gavėjų mokumą. Gyventojai aktyviai naudojasi elektroninių paslaugų gyventojams informacine sistema (EPGIS) jungdamiesi prie PRDB ir susipažindami su informacija apie savo įsipareigojimus kredito įstaigoms ir kitiems kredito davėjams. Be to, PRDB esantys Lietuvos kredito įstaigų ir kitų kredito davėjų neapibendrinti (mikro-) (angl. granular) duomenys intensyviai naudojami ir ekonominei analizei atlikti, o jų pagrindu parengti suvestiniai duomenys skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje. 2021 m. parengtos teisinės ir techninės priemonės nacionalinėms plėtros įstaigoms naudotis PRDB duomenimis.

Dalintis:

Tarptautinio žurnalo „Central Banking“ prestižiniuose apdovanojimuose Lietuvos bankas pripažintas nugalėtoju duomenų valdymo iniciatyvos kategorijoje. Jis pelnė apdovanojimą už kompleksinę Duomenų valdymo brandos didinimo programą DAMAMA (angl. Data Management Maturity Program). Plėtojant DAMAMA programą ir įgyvendinat Lietuvos banko valdybos patvirtintą Duomenų valdysenos politiką bei Duomenų valdymo strategiją ateinančius ketverius metus, planuojama įgyvendinti duomenų valdysenos sąrangos, ataskaitinių duomenų surinkimo, duomenų sandėliavimo ir analizės pakeitimus. Kiekvienoje iš šių sričių Lietuvos bankas sieks centralizuoti ir standartizuoti procesus, diegti pažangias duomenų technologijas, plėsti duomenų integravimą ir prieigą, taip atverdamas daugiau galimybių duomenimis grįstiems sprendimams priimti pinigų politikos ir finansų rinkos dalyvių priežiūros srityse, įgyvendinant makroprudencinę politiką ir užtikrinant visos finansų sistemos stabilumą.

Su duomenų valdymo procesiniais ir technologiniais iššūkiais, pakeitimų poreikiu ir kylančiomis europinėmis iniciatyvomis susiduria ne tik Lietuvos bankas, bet ir kitos institucijos. Todėl ne tik dalijamasi savo patirtimi su kitais centriniais bankais, bet ir aktyviai dalyvaujama ECBS plėtojamoje Integruotosios atskaitomybės sąrangos (angl. Integrated Reporting Framework, IReF) ir Europos bankininkystės institucijos (EBI) iniciatyvose. Jomis siekiama suderinti statistinę, priežiūrinę ir pertvarkymo (angl. resolution) atskaitomybę, siekiant palengvinti bankų sektoriui tenkančią naštą ir pagerinti duomenų analitines galimybes. Apie du trečdaliai euro zonos bankų sektoriaus rinkos dalyvių išreiškė nuomonę, kad sistemos įgyvendinimo nauda pranoks sąnaudas.

Vykdant 2021 m. Lietuvos banko statistikos programą, parengta, nustatytais terminais pateikta vartotojams ir pagal duomenų skelbimo kalendorių paskelbta pinigų ir finansų, išorės sektoriaus, ketvirtinių finansinių sąskaitų ir kita statistinė informacija. Lietuvos bankas toliau plėtojo šią statistikos programoje numatytą statistiką:

·pinigų ir finansų statistikos srityje, siekiant įgyvendinti naujus ECBS vartotojų poreikius, buvo pakeisti PFĮ balanso, taip pat mokėjimų ir sukčiavimų atliekant mokėjimus statistinės atskaitomybės reikalavimai, atlikta investicinių fondų statistikos plėtros galimybių studija (angl. fact finding survey), parengti pasiūlymai dėl draudimo bendrovių statistikos sudarymo buveinės arba rezidavimo metodu (angl. home versus host approach) metodikos suderinimo, parengti ir vartotojams pateikti naujų pavienių PFĮ balanso statistikos duomenys, atlikti PRDB palaikymo ir tobulinimo darbai;

·išorės statistikos srityje pradėti skelbti ketvirtiniai tiesioginių investicijų likučių duomenys ir pagal ekonominės veiklos rūšį bei šalį;

·paskelbti išsamūs mokėjimų balanso paslaugų eksporto ir importo duomenys pagal šalį, šalių grupes ir paslaugos rūšį. Viešai prieinamoje statistikos duomenų bazėje galima rasti prekybos su visomis šalimis ir daugiau kaip 50 paslaugų duomenis;

·publikuoti metiniai finansinių sąskaitų statistikos duomenys;

·pradėta kas mėnesį skaičiuoti ir skelbti pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksą – naują NT stebėsenos rodiklį, kuris Lietuvos bankui leidžia tiksliau įvertinti NT rinkos pokyčius.

---

2.10.Fiskalinis agentas

·2021 m. Lietuvos bankas tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis.

·2021 m. Lietuvos bankas pradėjo teikti bankines paslaugas trims naujiems klientams – dviem Lietuvos ir vienam užsienio viešajam subjektui.

Lietuvos bankas, vykdydamas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatyme nustatytas fiskalinio agento funkcijas, 2021 m. tvarkė viešųjų subjektų sąskaitas ir atliko finansines operacijas viešiesiems subjektams Lietuvos banko nustatyta tvarka ir sąlygomis. Lietuvos bankas teikė bankines paslaugas šiems viešiesiems subjektams: Finansų ministerijai, tvarkant Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitas; nacionalinėms plėtros įstaigoms ir kitoms viešojo sektoriaus įstaigoms, valdančioms įstatymuose nustatytus fondus; pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų sąrangą užsienio centriniams bankams ir ES institucijoms.

2021 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banke buvo tvarkomos 82 viešųjų subjektų sąskaitos (2020 m. gruodžio 31 d. – 67). Šios sąskaitos atidarytos ir tvarkomos Lietuvos banke vadovaujantis Lietuvos Respublikos, Lietuvos banko ir ECB teisės aktais.

Lietuvos bankas viešiesiems subjektams teikia šias bankines paslaugas: perveda lėšas pagal išteklių valdytojų mokėjimo nurodymus, įskaito jas į sąskaitas, keičia valiutas, rengia ir teikia sąskaitų išrašus bei kitą informaciją. 2021 m., vykdant viešųjų subjektų mokėjimo nurodymus, atlikta 425 tūkst. kredito pervedimų – jų apyvarta sudarė 27,7 mlrd. Eur.

2021 m. Lietuvos bankas pradėjo teikti bankines paslaugas trims naujiems klientams – dviem Lietuvos ir vienam užsienio viešajam subjektui. Viena Lietuvos įstaiga valdo įstatymuose nustatytus fondus, kita – orientuota į valstybės finansuojamų priemonių, skirtų vyriausybės ekonominiams tikslams pasiekti, įgyvendinimą. Naujas klientas – užsienio centrinis bankas – Lietuvos banke atidarytoje sąskaitoje laiko savo užsienio atsargas eurais.

Dalintis:

---

3.Veiklos organizavimas

·Tarnautojų kaitos rodiklis – 16 proc.

·Apžvelgiamu laikotarpiu įvyko struktūrinių pokyčių.

·Atnaujintas Tarnybos Lietuvos banke reglamentas.

·Atnaujintos Lietuvos banko vertybės.

Dalintis:

2021 m. pertvarkyta Lietuvos banko struktūra. Stiprinant Lietuvos banko valdyseną, suplokštinta organizacinė struktūra, paliekant du vadovavimo lygmenis – departamentus ir skyrius, suteikiant daugiau įgalinimo veiklos vadovams, administracinius ir veiklos valdymo padalinius sutelkiant į naujus departamentus. Pagrindinėms centrinio banko funkcijoms vykdyti suformuoti ir dirba devyni departamentai – Bankų ir draudimo priežiūros, Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros, Teisės ir licencijavimo, Rinkos operacijų, Rinkos infrastruktūros, Finansinio stabilumo, Ekonomikos, Duomenų ir statistikos ir Grynųjų pinigų – jie sudaryti iš juose veikiančių skyrių. Šiuos departamentus aptarnauja ir kitą įstaigai reikalingą veiklą atlieka kiti trys iš skyrių sudaryti departamentai (Informacinių technologijų, Strategijos ir valdysenos, Korporatyvinių paslaugų) ir du savarankiški skyriai – Vidaus audito ir Tyrimų centras.

Atnaujintas Tarnybos Lietuvos banke reglamentas – jame nustatyti pagrindiniai tarnybos (darbo) Lietuvos banke principai ir tarnautojo statusas – priėmimas į tarnybą ir atleidimas iš jo, tarnautojų pareigybių grupės, jų teisės ir pareigos, apribojimai ir reikalavimai, karjera, mokymas, veiklos vertinimas, garantijos ir kompensacijos, nušalinimas, atsakomybė, darbo užmokesčio ir papildomų naudų politika. Tarnybos Lietuvos banko reglamentas patikslintas vadovus įgalinančiomis nuostatomis tarnautojų karjeros, darbo užmokesčio bei papildomų naudų taikymo srityse ir supaprastinti esami procesai.

Atnaujintos Lietuvos banko vertybės. Siekiant sustiprinti, įgalinti ir nukreipti organizacijos kultūrą strateginių tikslų siekimui, 2021 m. pabaigoje patvirtintos šios Lietuvos banko vertybės: vertė visuomenei, atsakomybė ir pažanga.

2021 m. buvo stiprinamos vadovavimo, hibridinės lyderystės kompetencijos, toliau įgyvendinamos praktinės veiklos efektyvinimo priemonės. Ugdant vadovavimo ir lyderystės kompetencijas, sėkmingai įgyvendintos nuotolinės vadovavimo kompetencijų ugdymo programos, organizuota nuotolinė vadovų diena, kurios metu vadovai susipažino su hibridinės lyderystės aktualijomis ir sėmėsi patirties iš kviestinių svečių – kitų organizacijų vadovų geriausios patirties. Siekiant atsisakyti perteklinių veiksmų, supaprastintas veiklos valdymo procesas, automatizuotas Lietuvos banko atrankų procesas. Daugiausia dėmesio, ypač hibridinio darbo laikotarpiu, skirta darbo krūvio valdymo temai – organizuotas atvirkštinės mentorystės projektas, kurio metu tarnautojai keitėsi duomenų analitikos ir atvaizdavimo praktiniais įgūdžiais, sumažintas nuotolinių susitikimų skaičius penktadieniais, skiriant laiką individualiam darbui ir užduotims.

Dalintis:

---

4.Tiriamoji veikla

·Lietuvos banke daugiausia tyrimų atlieka TC ir TMTS.

·TC bendradarbiauja su VU ir KTU, pritraukdamas tarptautinio lygio mokslininkus, kelia ekonomikos ir finansų mokslo kokybę, keičia akademinę kultūrą, skatina diskusijas, siekia įsitvirtinti kaip pagrindinis ekonomikos mokslų centras visame Baltijos regione.

·TMTS atliekamų tyrimų rezultatai padeda priimant pinigų ir kitus ekonominės politikos sprendimus.

·Pagrindinės tyrėjų ekspertizės sritys: makroekonominis ir ekonometrinis modeliavimas; tarptautinė ekonomika ir makrofinansai; namų ūkių turtas, vartojimo ir pajamų nelygybė; darbo rinka, reformų poveikio vertinimas.

Dalintis:

Aukšto lygio tarptautinės publikacijos. 2021 m. Tyrimų centro (TC) ir Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus (TMTS) mokslinė produkcija: parengta 17 darbo, teminių ir diskusinių straipsnių, 12 publikacijų aukšto tarptautinio lygio žurnaluose (pvz.: Journal of Econometrics, Journal of International Money and Finance, Journal of Financial Services Research, Applied Economics, Empirical Economics, Small Business Economics, Journal of Economic Surveys ir kt.). Tyrėjų darbai ne kartą pastebėti ir aprašyti Ekonominės politikos tyrimų centro (angl. Centre for Economic Policy Research, CEPR), LSE Business Review, CentralBanking.com ir LSE Research for the World portaluose.

Aukšto lygio konferencijos, mokymai ir dirbtuvės bei tyrimų klasteriai Baltijos regione. TC rudenį inicijavo bendrą konferenciją, skirtą jauniesiems tyrėjams iš Vilniaus universiteto (VU) ir Kauno technologijos universiteto (KTU). Banko tyrėjai prisidėjo prie Mokslinio komiteto ir aktyviai dalyvavo Tartu universiteto organizuotoje Baltijos ekonomikos konferencijoje, vykusioje nuotoliu. Gruodžio mėn. kasmetinėje Ekonomikos tyrimų konferencijos Žiemos sesijoje dalyvavo lietuviai arba su Lietuva susiję ekonomistai iš viso pasaulio, jos metu vyko keturios sesijos makroekonomikos ir produktų rinkų, klimato, ekonometrijos ir finansų bei specifiškai Baltijos šalims aktualiomis ekonomikos temomis, jose pristatyti ekonominiai tyrimai, vyko diskusijos.

Ekonomikos ir finansų mokslo sklaida bei kokybės skatinimas. Bendradarbiaujant su VU, toliau įgyvendinama bakalauro studijų programa „Kiekybinė ekonomika“. Inicijuota doktorantūros studijų programos peržiūra, parengta baltoji knyga (angl. white paper) dėl nacionalinės doktorantūros ekonomikos srityje sukūrimo. Į iniciatyvą įsitraukė atstovai iš VU, KTU, Vytauto Didžiojo ir Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius TECH) universitetų. Kaip ir kasmet, mokslinių tyrimų kokybė skatinama skiriant dvi premijas už mokslinę veiklą: Vlado Jurgučio premiją (10 tūkst. Eur) ir Lietuvos banko premiją už ekonomikos srities disertaciją (5 tūkst. Eur). Šįmet jos paskirtos už straipsnį „Ar mokesčiai įmonėms stabdo inovacines veiklas?“ (darbe kūrybiškai panaudojami mokesčių įmonėms pakeitimai ir nustatomas asimetrinis poveikis: nors įmonės sumažina inovacijas po pelno mokesčių padidėjimo, tačiau, kai mokesčiai sumažinami, įmonės užtrunka kur kas ilgiau suburdamos darbuotojų komandas ir pradėdamos investuoti į inovacijas) ir disertaciją, kurioje nagrinėjama, kaip žmonių noras dirbti yra susijęs su galimybe vartoti aukštesnės kokybės produktus.

ECB pinigų politikos peržiūra. Tyrėjai prisidėjo prie Klimato kaitos ir Globalizacijos potemių darbo grupių. Lietuvos banko tyrimai buvo ne tik cituojami galutinėje ataskaitoje, bet tyrėjai prisidėjo prie darbo organizavimo, ataskaitos dalių rašymo ir redagavimo.

Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimas. 2021 m. vyko Lietuvos namų ūkių turto ir finansų tyrimo antroji apklausų banga. Nepaisant sudėtingos pandeminės situacijos, ji po pertraukos sėkmingai užbaigta, pradėta surinktų duomenų analizė, jos tikslas – įvertinti Lietuvos namų ūkių pajamų ir turto dinamiką laiko atžvilgiu, jos veiksnius, taip pat ir pandemijos poveikį namų ūkių finansams.

Administraciniai mikrolygio duomenys. 2021 m. Lietuvos banko tyrėjai, proaktyviai bendradarbiaudami su kitomis Lietuvos institucijomis, gavo išsamius administracinius duomenis (darbo rinkos, darbuotojų ir darbdavių, mikrolygio kainų, užsienio prekybos ir pan.) – jie leis atlikti specifinius mokslinius tyrimus įvairiomis temomis, būtinus ekonominei politikai vertinti ir tyrimais grįstiems ekonominės politikos sprendimams.

---

5.Kiti svarbūs ataskaitinio laikotarpio įvykiai

·Darbą pradėjo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras.

·Startavo Lietuvos, Rumunijos ir Nyderlandų nacionalinių centrinių bankų konsorciumo ES Dvynių programos projektas, skirtas Moldovai.

·Vyko Lietuvos banko organizuojamos tarptautinės konferencijos ir pristatyta skaitmeninė kolekcinė moneta LBCOIN parodoje „EXPO2020 Dubai“.

·Lietuvos banko duomenų valdymo brandos didinimo programa DAMAMA pelnė prestižinį tarptautinį apdovanojimą.

·Darbą Briuselyje pradėjo Lietuvos pinigų ir bankų atašė.

Lietuvos gyventojai ir organizacijos pirmą kartą turėjo galimybę prisidėti prie ECB pinigų politikos strategijos pakeitimų. 2021 m. vasario 23 d. Lietuvos banko organizuojamame renginyje „ECB klauso“ savo nuomonę ir lūkesčius dėl inicijuojamos pinigų politikos strategijos peržiūros išsakyti galėjo įvairios verslo, darbuotojų, taip pat atstovaujančių kitoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui, vyresniems gyventojams, jaunimui, neįgaliesiems ir kt., organizacijos.

Gegužės viduryje Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir aštuoni komerciniai bankai įsteigė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą. Vėliau buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys su teisėsaugos institucijomis. Vienydamas viešojo ir privačiojo sektorių atstovus, šis centras dalijasi ekspertine informacija apie PPTF tipologijas ir padeda finansų rinkos dalyviams tinkamai nustatyti ir valdyti rizikas. Jis taip pat atlieka vertinimus ir analizes, kartu su Lietuvos banku ir kitomis institucijomis rengia mokymus, gaires, rekomendacijas, metodikas ir teisėkūros iniciatyvas, stiprindamas atsparumą PPTF rizikai.

Dalintis:

2021 m. birželio mėn. tarptautinio žurnalo „Central Banking“ prestižiniuose apdovanojimuose Lietuvos bankas pripažintas nugalėtoju duomenų valdymo iniciatyvos kategorijoje. Šį apdovanojimą pelnė kompleksinė Duomenų valdymo brandos didinimo programa DAMAMA (angl. Data Management Maturity Program). Ją pasitelkdamas, Lietuvos bankas per ateinančius ketverius metus planuoja įgyvendinti pakeitimus duomenų valdysenos sąrangos, ataskaitinių duomenų surinkimo, duomenų sandėliavimo ir analizės srityse. Kiekvienoje iš jų Lietuvos bankas sieks centralizuoti ir standartizuoti procesus, diegti pažangias duomenų technologijas, plėsti duomenų integravimą ir prieigą, taip atverdamas platesnių galimybių duomenimis grįstiems sprendimams finansų rinkos dalyvių priežiūros srityje, įgyvendindamas makroprudencinę politiką ir užtikrindamas visos finansų sistemos stabilumą. Optimizuodamas ataskaitinių duomenų surinkimo procesus ir konsoliduodamas taikomas technologijas, Lietuvos bankas mažins administracinę naštą finansų rinkos dalyviams ir kitiems duomenų teikėjams.

2021 m. buvo įgyvendinamas Lietuvos ir Lenkijos nacionalinių centrinių bankų konsorciumo ES Dvynių programos projektas „Ukrainos nacionalinio banko institucinių ir reguliavimo gebėjimų stiprinimas įgyvendinant ES ir Ukrainos asociacijos susitarimą“. Projektu siekiama padėti Ukrainos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus svarbiose srityse: bankų priežiūros, mokėjimo sistemų plėtros, strateginio planavimo ir bendradarbiavimo su tarptautinėmis institucijomis. Be to, birželio pradžioje Lietuvos bankas ir Ukrainos nacionalinis bankas pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė bendradarbiauti ir keistis informacija draudimo priežiūros srityje.

2021 m. spalio 18 d. pradėtas įgyvendinti Lietuvos, Rumunijos ir Nyderlandų nacionalinių centrinių bankų konsorciumo ES Dvynių programos projektas „Priežiūros, bendrojo valdymo ir rizikos valdymo finansų sektoriuje stiprinimas“ Moldovoje. Jo tikslas – padėti Moldovos nacionaliniam bankui sustiprinti gebėjimus makrolygio rizikos stebėsenos, draudimo sektoriaus, nebankinių kredito įstaigų, finansų rinkų infrastruktūros ir mokėjimo paslaugų priežiūros srityse. Projektas bus įgyvendinamas 24 mėn., jo biudžetas, kurį finansuoja EK, sudaro 2 mln. Eur. Šis projektas yra trečiasis, kuriam Lietuvos bankas vadovauja kaip jaunesnysis partneris. 2018–2019 m. Lietuvos bankas kartu su Vokietijos ir Lenkijos nacionaliniais centriniais bankais dalyvavo ir sėkmingai įgyvendino ES Dvynių programos projektą Baltarusijoje.

Liepos pradžioje darbą Briuselyje pradėjo Lietuvos pinigų ir bankų atašė. Jos užduotis – stiprinti bendradarbiavimą formuojant Lietuvos poziciją ir atstovaujant jai ES darbotvarkėje bei teisėkūros procese, palaikyti ir plėtoti ryšius su ES institucijomis, kitų nacionalinių centrinių bankų atstovais, ES valstybių nuolatinėmis atstovybėmis.

2021 m. spalio 4–5 d. suorganizuota virtuali, kas dvejus metus vykstanti tarptautinė Makroprudencinės politikos konferencija „Borrower-based measures in times of global pandemic and beyond“. Konferencijoje dalyvavo aukšto lygio sprendimų priėmėjai iš Europos ir tarptautinių institucijų ir centrinių bankų bei žinomi mokslininkai ir ekspertai, kurie pasidalijo savo žiniomis apie paskolų gavėjais pagrįstų priemonių kalibravimą ciklo metu ir praktine patirtimi apie šių priemonių efektyvumą valdant COVID-19 pandemijos poveikį tiek būsto rinkos nuosmukio, tiek pakilimo metu. Pagrindinį pranešimą skaitė Airijos centrinio banko valdytojo pavaduotoja Sharon Donnery.

2021 m. spalio 21 d. hibridiniu būdu suorganizuota kasmetinė Ekonomikos konferencija „Tiesiame kelius į žaliąją ekonomiką“. Į ją susirinkę politikos formuotojai, verslo atstovai bei mokslininkai aptarė žaliosios ekonomikos įgyvendinimo idėjas, diskutavo apie politikos priemones, kuriomis ne tik būtų skatinami tvaresni sprendimai, bet ir švelninamas jų neigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai.

Siekiant didinti Lietuvos banko vardą tarptautinėje erdvėje, pasaulinėje parodoje „EXPO2020 Dubai“ Lietuvos paviljono pagrindinėje ekspozicijų salėje, tarp Lietuvoje sukurtų naujausių technologijų, inovacijų, mokslo, meno ir kultūros pasiekimų įrengtas Lietuvos banko stendas, skirtas pirmajai pasaulyje skaitmeninei kolekcinei monetai LBCOIN pristatyti.

2021 m. lapkričio 23 d. Lietuvos bankas surengė devintąją metinę nekilnojamojo turto rinkos konferenciją, kurioje buvo aptartos NT rinkos tvarumą didinančios priemonės.

2021 m. gruodžio 16 d. baigta ES finansuojama programa „Centrinio banko gebėjimų stiprinimo Vakarų Balkanuose programa, siekiant integracijos į ECBS“, ji pradėta 2019 m. Šioje programoje Lietuvos bankas dalyvavo kartu su kitais ECBS nacionaliniais centriniais bankais ir ECB. ES iš Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA II) programai skyrė 2 mln. Eur.

---

Lietuvos banko finansinių ataskaitų rinkinys

https://www.lb.lt/uploads/publications/docs/36420_8e2d68c09d4d6368d7de178e5e85c521.pdf

---

Priedai

2021 m. išleistos į apyvartą kolekcinės ir proginės monetos

Į apyvartą išleistų kolekcinių ir proginių monetų sąrašą rasite čia.

Lietuvos banko valdybos priimti nutarimai, 2021 m. paskelbti Teisės aktų registre (TAR)

Lietuvos bankas 2021 m. aktyviai dalyvavo teisėkūros srityje, priimdamas norminius Lietuvos banko teisės aktus. 2021 m. Lietuvos banko valdyba priėmė 98 nutarimus, reguliuojančius bankų ir kitų finansų rinkos dalyvių veiklą, jie paskelbti Teisės aktų registre.

---

Santrumpos

AB                    akcinė bendrovė

AKR                  anticiklinis kapitalo rezervas

BVP                  bendrasis vidaus produktas

ECB                  Europos Centrinis Bankas

ECBS                Europos centrinių bankų sistema

EEE                  Europos ekonominė erdvė

EK                    Europos Komisija

EPĮ                   elektroninių pinigų įstaigos

ES                    Europos Sąjunga

EURIBOR          Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)

Eurosistema      Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai

Eurostatas        Europos Sąjungos statistikos tarnyba

JAV                   Jungtinės Amerikos Valstijos

JK                     Jungtinė Karalystė

KIS                   kolektyvinio investavimo subjektai

MĮ                    mokėjimo įstaigos

MPT                  mokėjimo paslaugų teikėjai

NT                    nekilnojamasis turtas

PF                     pensijų fondai

PFĮ                   pinigų finansų įstaigos

PPTF                 pinigų plovimas ir teroristų finansavimas

PPTFP               pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija

PRDB                Paskolų rizikos duomenų bazė

SPPP                 specialioji pandeminė pirkimo programa

SVKI                 suderintasis vartotojų kainų indeksas

SVP                  skolos vertybiniai popieriai

TVF                   Tarptautinis valiutos fondas

VMI                  Valstybinė mokesčių inspekcija

VP                    vertybiniai popieriai

VVP                  vyriausybės vertybiniai popieriai