Lietuvos bankas
2019-09-25
11

Lietuvos ekonomika iki šiol buvo stebėtinai atspari bjurstančioms nuotaikoms tarptautinėse rinkose ir šiemet ji augo netgi sparčiau, nei tikėtasi. Vis dėlto iš kitų šalių atslenkančios ekonominės darganos netruks pasiekti ir Lietuvą. Numatoma, kad kitąmet ūkio plėtra bus gerokai lėtesnė nei šiemet.

„Muitų ir prekybos apribojimų antausiais besitalžančios galingiausios pasaulio ekonomikos stingdo tarptautinės prekybos srautus, o tai anksčiau ar vėliau atsilieps atvirai ir nuo tarptautinės aplinkos priklausomai mūsų šalies ekonomikai“, – sako Raimondas Kuodis, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas.

Nesibaigianti Brexito drama dar labiau jaukia neaiškias tarptautinės aplinkos perspektyvas. Pasaulio ekonomika visus šiuos metus siunčia lėtėjančio augimo ženklus, tačiau suintensyvėję ES paramos srautai padėjo šalies ekonomikai palaikyti sparčią plėtrą. Šalies ūkis šiemet augo sparčiau, nei prognozuota, ir sparčiau nei pernai. Vis dėlto toks išskirtinis ekonomikos atsparumas nebus amžinas. Viena po kitos yra karpomos pagrindinių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ūkio plėtros prognozės, tad ir Lietuvos BVP ateityje augs lėčiau. Numatoma, kad šalies ekonomika šiemet augs 3,7, o kitąmet plėtra sulėtės iki 2,5 proc.

Nors tarptautinėje aplinkoje nestinga trikdžių, ūkio aktyvumas Lietuvoje nuosekliai auga veikiamas vidaus rinkos svertų – investicijų ir gyventojams palankios darbo rinkos. Dar prieš keletą metų išaugusios investicijos leido gerokai išplėsti gamybos pajėgumus, todėl iki šiol nemenkai auga pramonė ir eksportas. 2019 m. išskirtiniai tuo, kad gerokai suintensyvėjo lėšų iš ES paramos fondų panaudojimas. Šiemet šių lėšų, skirtų investicijoms, į Lietuvą atkeliavo 68 proc. daugiau nei pernai.

Sąlygos darbo rinkoje vis dar palankios gyventojams – darbuotojų trūksta, o tai lemia gana spartų darbo užmokesčio augimą. Vis dėlto darbo jėgos trūkumo nulemta įtampa darbo rinkoje nustojo didėti dėl palankesnių migracijos srautų ir santūriau vertinamo darbuotojų poreikio ateityje, išaugus užsienio aplinkos neapibrėžtumui. Todėl ir darbo užmokestis artimiausiais metais turėtų kilti lėčiau. Numatoma, kad šiemet 8,5 proc. sieksiantis atlyginimų augimas kitąmet sulėtės iki 6,7 proc.

„Nors iš pažiūros tęsiasi darbuotojų „aukso amžius“ ir atlyginimai kyla gerokai sparčiau nei kainos, privalome išlikti budrūs, atsakingai prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ir prireikus kaupti finansinį rezervą. Tam dabar palankus metas“, – sako Gediminas Šimkus, Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius.

Šiuo metu infliacija yra maždaug tokia, kokia buvo pernai, t. y. šiek tiek viršija 2 proc. Tokia ji turėtų būti ir ateityje: prognozuojama, kad 2020 m. kainos didės 2,2 proc. Bene daugiausia brangs paslaugos. Jų kainos didėja maždaug 5 proc. per metus. Tam tikro paslaugų brangimo atokvėpio galima tikėtis tik tuo metu, kai jau aiškiai pradės lėčiau kilti ir darbo užmokestis. Tai reiškia, kad paslaugų kainos ir toliau labiausiai prisidės prie bendro kainų augimo ir lems maždaug pusę visos infliacijos.

Išsamią Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir ekonomikos prognozes rasite Lietuvos banko interneto svetainėje.

Lietuvos ekonominės raidos pristatymas

Lietuvos banko prognozė: spartesnės plėtros staigmeną keis pasaulio ekonomikos darganos