Viešieji finansai: ką rodo naujausi duomenys ir ar metas susirūpinti (duomenų komentaras)

Komentuoja Žygimantas Bogužas Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas

2023 m. pirmąjį ketvirtį VS išlaidos augo sparčiau nei pajamos, todėl VS balanso deficitas padidėjo iki 1,2 proc. BVP ir buvo 0,6 proc. punkto didesnis nei 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį. 2023 m. pirmąjį ketvirtį VS pajamos per metus padidėjo apie 14, o išlaidos – apie 22 proc. Labiausiai VS pajamas didino gausesnės surinktos pajamos iš socialinių įmokų ir netiesioginių mokesčių, o VS išlaidų augimą daugiausia skatino padidėjusios socialinės išmokos, mokamos subsidijos ir atlygis darbuotojams.

Naujausi mėnesiniai duomenys sudaro prielaidas manyti, kad VS finansų padėtis 2023 m. antrąjį ketvirtį dar šiek tiek pablogėjo: VS išlaidos, tikėtina, padidėjo daugiau nei pajamos, todėl VS deficito ir BVP santykis išaugo iki 1,5 proc. BVP. Pagal mėnesinius Finansų ministerijos skelbiamus centrinės valdžios (CV) duomenis sudaryti Lietuvos banko įverčiai rodo, kad galimas VS pajamų metinis padidėjimas 2023 m. antrąjį ketvirtį sudarė apie 6, o išlaidų – apie 12 proc. (žr. 1 pav.). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir CV duomenų matyti, kad lėčiau augusioms VS pajamoms didžiausią įtaką padarė sulėtėjęs surenkamų mokestinių pajamų augimo tempas: bendras surenkamų pajamų iš mokesčių metinis padidėjimas balandžio–gegužės mėn., anot VMI, sudarė apie 2 proc. ir buvo gerokai lėtesnis nei vidutiniškai šį laikotarpį per paskutinius dvejus metus. Bendrų pajamų iš netiesioginių mokesčių augimo tempas balandžio–gegužės mėn. buvo teigiamas ir sudarė 2,9, tuo pačiu laikotarpiu tiesioginių mokesčių augimo tempas taip pat buvo teigiamas ir buvo apie 11 proc. Mažėjant vartojimo išlaidų ir darbo užmokesčio fondo augimui, prislopo ir surenkamų pajamų iš pridėtinio vertės mokesčio (PVM) bei gyventojų pajamų mokesčio (GPM) augimo tempas. Mėnesiniai CV išlaidų duomenys rodo, kad VS išlaidos šių metų antrąjį ketvirtį taip pat augo lėčiau nei pirmąjį ketvirtį daugiausia dėl sulėtėjusio socialinių išmokų augimo tempo. Tačiau, palyginti su prognozuojamu VS pajamų metiniu padidėjimu antrąjį ketvirtį, VS išlaidos augo gerokai sparčiau. Atsižvelgiant į numanomą VS pajamų ir išlaidų raidą, taip pat įvertinus vidutinį daugiametį skirtumą tarp CV ir VS balansų, tikėtinas VS balanso ir BVP (keturių ketvirčių slenkamosios sumos) santykis 2023 m. antrąjį ketvirtį buvo neigiamas ir sudarė apie –1,5 proc. (žr. 2 pav.).

2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu, VS skolos ir BVP (keturių ketvirčių slenkamosios sumos) santykis iš esmės nepasikeitė ir sudarė 38,3 proc. Remiantis Lietuvos Vyriausybės skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika, per šių metų pirmus penkis mėnesius bendra pasiskolinta suma sudarė 970 mln. Eur ir buvo šiek tiek mažesnė nei grąžinta (1 002 mln. Eur). Dėl to galima prognozuoti, kad šių metų antrąjį ketvirtį VS skolos ir BVP santykis reikšmingai nepasikeitė: galimai šiek tiek sumažėjo, nes grynasis Lietuvos Vyriausybės skolinimasis buvo neigiamas, o BVP to meto kainomis toliau augo.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, BVP, BVP