Kaip valstybės skolai didėjant, skolos lygis mažėja? (Duomenų komentaras)

Komentuoja Žygimantas Bogužas Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas

Nors 2022 m. valdžios sektoriaus (VS) pajamos ir išlaidos augo gana sparčiai, tačiau VS deficitas sudarė 0,6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir buvo 0,6 proc. punkto mažesnis nei 2021 m. Palyginti su 2021 m., 2022 m. valdžios sektoriaus pajamos padidėjo apie 17, o išlaidos – apie 15 proc. Prie VS pajamų augimo labiausiai prisidėjo didesnės surinktos pajamos iš mokesčių ir socialinių įmokų, nemokestinės pajamos didelės įtakos bendrų pajamų augimui nepadarė. VS išlaidų augimą skatino padidėjusios socialinės išmokos, atlygis viešojo sektoriaus darbuotojams ir investicijos.

2022 m. valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis sumažėjo daugiau nei 5 proc. punktais ir metų pabaigoje sudarė 38,4 proc. VS skolos ir BVP santykis sumažėjo dėl sparčiai didėjusio nominaliojo BVP, nes skolos vertė 2022 m. pabaigoje buvo maždaug 1 mlrd. Eur didesnė nei prieš metus. Remiantis Lietuvos Vyriausybės duomenimis, 2022 m. iš viso buvo pasiskolinta 3,7 mlrd., o grąžinta – 2,7 mlrd. Eur. Palyginti su 2021 m., pernai buvo pasiskolinta panaši suma, tačiau skolos grąžinta šiek tiek daugiau. Remiantis mėnesiniais centrinės valdžios (CV) duomenimis, galima prognozuoti, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį valdžios sektoriaus skolos ir paskutinių keturių ketvirčių BVP santykis gali dar šiek tiek sumažėti, nes nominalusis BVP ir toliau gana sparčiai didėja, o grynasis Lietuvos Vyriausybės skolinimasis didėja gerokai lėčiau (2023 m. sausio–vasario mėn. jis sudarė apie 250 mln. Eur).

Turimais aukštesnio dažnio duomenimis sudaryti įverčiai rodo, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį VS finansų padėtis toliau gerėjo, nes VS išlaidos, tikėtina, sumažėjo, o VS pajamos toliau didėjo, todėl susidarė 0,2 proc. BVP VS balanso perteklius. Mėnesiniai Finansų ministerijos skelbiami CV duomenys sudaro prielaidas manyti, kad galimas VS pajamų metinis padidėjimas 2023 m. pirmąjį ketvirtį sudarė apie 2, o išlaidų sumažėjimas – apie 8 proc. (žr. 1 pav.). Atsižvelgiant į vidutinį daugiametį skirtumą tarp CV ir VS balansų, taip pat įvertinus numanomą VS pajamų ir išlaidų raidą, tikėtinas VS balanso ir paskutinių keturių ketvirčių BVP santykis 2023 m. pirmąjį ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė apie 0,2 proc. (žr. 2 pav.).

Tikėtina, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį VS pajamų augimo tempas sulėtėjo dėl lėtesnio socialinių įmokų augimo, nors mokestinės pajamos ir toliau sparčiai didėjo. CV duomenys rodo, kad VS pajamų augimo sulėtėjimui didžiausią įtaką turėjo vasario mėn. fiksuotas socialinių įmokų sumažėjimas. Vis dėlto tokį sumažėjimą nėra paprasta paaiškinti, nes vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje toliau kyla, užimtumo lygis tebėra aukštas. Be to, Sodros duomenys, palyginti su CV duomenimis, rodo kitokias tendencijas: Sodros įplaukos iš socialinių įmokų 2023 m. sausio ir vasario mėn. buvo didesnės nei 2022 m. sausio–vasario mėn., nors jų augimo tempas sulėtėjo. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, kad surenkamų pajamų ir tiesioginių mokesčių (gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio) augimo tempas lėtėja, bet vis dar yra teigiamas. Pajamų iš netiesioginių mokesčių (pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų) taip pat surenkama daugiau nei prieš metus, o augimo tempas tebėra spartus (apie 14 %).

2023 m. pirmąjį ketvirtį VS išlaidos galėjo sumažėti dėl mažesnių socialinių ir tarpinio vartojimo prekėms ir paslaugoms pirkti skirtų išlaidų. CV duomenys rodo, kad 2023 m. sausio–vasario mėn. tarpinio vartojimo išlaidos, socialinės išmokos ir mokamos palūkanos buvo mažesnės nei prieš metus. Tai sudaro prielaidas manyti, kad VS išlaidos 2023 m. pirmąjį ketvirtį taip pat sumažėjo ir buvo maždaug 8 proc. mažesnės nei prieš metus. Vis dėlto Sodros duomenys rodo šiek tiek kitokias socialinių išmokų tendencijas: šių metų sausio–vasario mėn. Sodros išlaidos buvo 13 proc. didesnės nei prieš metus, daugiausia dėl padidėjusių pensijų ir nedarbo socialinio draudimo išlaidų. Galutiniai 2023 m. pirmojo ketvirčio VS duomenys paaiškės birželio pabaigoje.

 

 

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, BVP, BVP, valdžios sektorius