Infliacinių biudžeto pajamų poveikis blėsta (duomenų komentaras)

Komentuoja Žygimantas Bogužas, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas

2023 m. antrąjį ketvirtį VS išlaidos toliau didėjo sparčiau nei pajamos, todėl VS balanso deficitas padidėjo iki 1,3 proc. BVP ir buvo 2 proc. punktais didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (žr. 2 pav.). 2023 m. antrąjį ketvirtį VS pajamos per metus padidėjo apie 15, o išlaidos – apie 18 proc. (žr. 3 ir 4 pav.). Labiausiai VS pajamas didino gausesnės surinktos pajamos iš tiesioginių mokesčių bei kitų einamųjų pervedimų, o VS išlaidų augimą daugiausia skatino padidėjusios socialinės išmokos ir investicijos.

Naujausi mėnesiniai duomenys indikuoja, kad VS deficito ir BVP santykis 2023 m. trečiąjį ketvirtį sumažės iki 0,6 proc., nes VS pajamos, tikėtina, padidės daugiau nei išlaidos. Pagal mėnesinius Valstybės duomenų agentūros skelbiamus centrinės valdžios (CV) duomenis sudaryti Lietuvos banko įverčiai rodo, kad galimas VS pajamų metinis padidėjimas 2023 m. trečiąjį ketvirtį sudarė apie 14, o išlaidų – apie 6 proc. (žr. 1 pav.). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), CV ir Sodros mėnesinio dažnio duomenų matyti, kad nors ir šiek tiek lėtesnį nei pirmąjį pusmetį, bet vis dar spartų VS pajamų augimą lėmė du pagrindiniai veiksniai: pirma, stipri darbo rinkos padėtis lemia tai, kad darbo užmokesčio fondas didėja, todėl socialinių įmokų augimo tempas tebėra spartus. Antra, auga pajamos iš mokesčių: šių metų liepos–rugpjūčio mėn. pajamų iš tiesioginių ir netiesioginių mokesčių buvo surinkta atitinkamai 12 ir 3 proc. daugiau nei prieš metus. Matyti, kad pajamų iš netiesioginių mokesčių augimas gerokai sulėtėjo, greičiausiai dėl lėtesnio namų ūkių vartojimo išlaidų ir kainų lygio augimo. Mėnesiniai CV ir Sodros duomenys rodo, kad per metus VS išlaidos taip pat padidėjo mažiau nei šių metų antrąjį ketvirtį, daugiausia dėl sulėtėjusio socialinių išmokų augimo. Remiantis Sodros duomenimis, socialinių išmokų augimo sulėtėjimą greičiausiai lėmė lėčiau didėjusios išmokos pensijų socialiniam draudimui. Pastarųjų augimo sulėtėjimas yra sietinas su susidariusiu bazės efektu, nes 2022 m. liepos mėn. buvo pakeistas 2022 m. Sodros biudžetas ir papildomai padidintos socialinės išmokos. 2023 m. trečiąjį ketvirtį šis efektas neturėjo poveikio socialinio draudimo išmokų metiniam pokyčiui. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, kitus faktinius duomenis ir ankstesnę VS pajamų ir išlaidų raidą, prognozuojamas VS balanso ir BVP santykis 2023 m. trečiąjį ketvirtį buvo geresnis nei ankstesnį ketvirtį ir sudarė apie –0,6 proc. (žr. 2 pav.).

2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, VS skolos ir BVP santykis iš esmės nepasikeitė ir sudarė 38,4 proc., manoma, kad trečiąjį ketvirtį rodiklis reikšmingai nepakito. Remiantis Lietuvos Vyriausybės skolinimosi ir skolos grąžinimo statistika, šių metų sausio–rugpjūčio mėn. bendra pasiskolinta suma sudarė 2,7 mlrd. Eur ir buvo didesnė nei grąžinta (1,9 mlrd. Eur). Grynasis skolinimasis sausio–birželio mėn. sudarė 1,1 mlrd., o sausio–rugpjūčio mėn. šiek tiek sumažėjo ir sudarė 834 mln. Eur. Dėl to, kad grynasis skolinimasis trečiąjį ketvirtį pasikeitė nedaug, taip pat dėl prognozuojamo spartaus nominaliojo BVP augimo galima tikėtis, kad šių metų trečiąjį ketvirtį VS skolos ir BVP santykis reikšmingai nepasikeis.

¹VS balansas apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.

²BVP apskaičiuojamas kaip keturių ketvirčių slenkamoji suma.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, BVP, pajamos, valdžios sektorius, išlaidos