Lietuvos bankas

Keturis kartus per metus įvertinę ekonomikos raidos perspektyvas skelbiame BVP, infliacijos, darbo užmokesčio, nedarbo lygio ir kitų svarbiausių ekonominių rodiklių prognozes.

[[#ex]]

Numatoma Lietuvos ekonomikos raida

  2020 m. kovo mėn. prognozėa 2019 m. gruodžio mėn. prognozė
2019b 2020b 2021b 2019b 2020b 2021b
Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; pokytis per metus)
Bendrasis vidaus produktasc 3,9 % –11,4 % 9,7 % 3,7 % 2,5 %
  Privačiojo vartojimo išlaidosc 3,2 % –15,2 % 11,2 % 3,6 % 3,4 %
  Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc 0,7 % 2,9 % 0,8 % 1,2 % 0,4 %
  Investicijosc 7,3 % –8,0 % 5,5 % 7,0 % 4,7 %
  Prekių ir paslaugų eksportasc 9,3 % –13,4 % 15,1 % 8,8 % 4,0 %
  Prekių ir paslaugų importasc 6,7 % –12,9 % 13,6 % 6,9 % 4,5 %
  2020 m. kovo mėn. prognozėa 2019 m. gruodžio mėn. prognozė
2019b 2020b 2021b 2019b 2020b 2021b
Darbo rinka
Nedarbo lygis (vidutinis metinis; palyginti su darbo jėga) 6,3 % 12,5 % 9,1 % 6,2 % 6,2 %
Užimtųjų skaičius(pokytis per metus)e 0,3 % –6,6 % 3,5 % 0,5 % 0,0 %
  2020 m. kovo mėn. prognozėa 2019 m. gruodžio mėn. prognozė
2019b 2020b 2021b 2019b 2020b 2021b
Kainų ir sąnaudų kaita (pokytis per metus)
Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI 2,2 % 0,4 % 1,5 % 2,3 % 2,3 %
BVP defliatoriusc 2,8 % –0,4 % 1,0 % 2,8 % 2,4 %
Darbo užmokestisd 8,8 % –2,6 % 2,0 % 8,5 % 6,7 %
Importo defliatoriusc –0,7 % –1,9 % 1,4 % 1,0 % 1,7 %
Eksporto defliatoriusc 0,8 % –2,0 % 1,1 % 2,1 % 1,6 %
  2020 m. kovo mėn. prognozėa 2019 m. gruodžio mėn. prognozė
2019b 2020b 2021b 2019b 2020b 2021b
Išorės sektorius (proc., palyginti su BVP)
Prekių ir paslaugų balansas 4,8 % 4,2 % 5,2 % 4,0 % 3,6 %
Einamosios sąskaitos balansas 3,7 % 3,6 % 3,5 % 2,0 % 1,5 %
Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas 5,4 % 5,6 % 5,4 % 3,8 % 3,4 %

a Makroekonominių rodiklių prognozės parengtos pagal duomenis, paskelbtus iki 2020 m. kovo 17 d.
b Prognozė.
c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
d 2019 m. darbo užmokesčio augimo prognozė neapima jo perskaičiavimo dėl įsigaliosiančių mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimų.
e Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją.

 


Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

2020 m. kovo 27 d.

Pasaulio ekonomika vis labiau jaučia koronaviruso ir jo suvaldymui vyriausybių taikomų apribojimų pasekmes. Tampa aišku, kad Lietuvos ekonomika taip pat neišvengs sukrėtimo, tačiau jo galimam dydžiui ir trukmei šiandien būdingas itin didelis neapibrėžtumas. Todėl Lietuvos bankas pateikia tris galimus Lietuvos ekonomikos raidos 2020–2021 m. scenarijus. Pagal šiuos skirtingus scenarijus numatomas šalies ekonomikos smukimas 2020 m. gali siekti nuo –3,4 iki –20,8 proc. (–11,4 % pagal bazinį scenarijų).  Pagal du palankesnius scenarijus, prognozuojama, kad ekonomika į augimo kelią grįš 2021 m. Vis dėlto būtina atkreipti dėmesį, kad situacija gali būti ir gerokai prastesnė, jei pasauliui nepavyktų efektyviai suvaldyti pandemijos, apribojimai truktų ilgiau arba jei pasaulio ekonomika susidurtų su ilgalaikėmis ekonominėmis problemomis. Tokią raidą nusako pats atšiauriausias scenarijus.

Koronaviruso protrūkis stabdo pasaulio ekonomikos augimą. Virusui pradėjus plisti Kinijoje, baimintasi tik trumpalaikių tiekimo grandinių sutrikdymų, manyta, kad jų poveikis pasaulio ekonomikai bus gana ribotas. Tačiau, koronaviruso epidemijai virtus pandemija ir vis daugiau susirgimo atvejų fiksuojant išsivysčiusiose ekonomikose, tampa akivaizdu, kad neigiami viruso padariniai nuvilnys per viso pasaulio ekonomiką. Jau yra žinoma, kad per 2020 m. pirmus du mėnesius metinis Kinijos pramonės produkcijos sumažėjimas sudarė 13,5, o mažmeninės prekybos – 20,5 proc. Išankstiniai duomenys, pavyzdžiui, pasaulyje perpus kritęs restoranų lankytojų skaičius ar 30 proc. sumažėjęs keleivių skaičius didžiausiuose JAV oro uostuose, rodo, kad dėl griežtų socialinių kontaktų apribojimų, kuriuos ėmė taikyti vis daugiau Vakarų valstybių, pasaulio ekonomikos aktyvumas kovo mėn. sumenko. Dėl tokių apribojimų ypač didelį tiesioginį neigiamą poveikį turėjo pajusti paslaugų sektorius, ypač apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio ir kitos veiklos, bei mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis. Gamybos sektorių taip pat paveikė taikomi apribojimai - dėl karantino bei uždarytų šalių sienų buvo sutrikdytos tarpinių produktų tiekimo grandinės, kai kurie gamintojai buvo priversti uždaryti fabrikus. Ilgainiui šis sektorius, ypač ne pirmojo būtinumo ilgalaikio vartojimo prekių gamyba, gali nukentėti ir dėl prastėjančios ekonominės situacijos, darbo rinkos ir vartotojų pasitikėjimo rodiklių. Ekonomikos aktyvumo lygį atspindintis euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI) kovo mėn. krito iki žemiausio lygio nuo tada, kai šis rodiklis imtas fiksuoti 1998 m. (sumažėjo iki 31,4, vasario mėn. buvo 51,6). Į žemiausią lygį nuo 2011 m. pradžios smukę investuotojų lūkesčiai dėl pasaulio ekonomikos raidos signalizuoja, kad ekonomika jau gali būti recesijoje.

Finansų rinkos reaguoja į pandemijos keliamas grėsmes ekonomikai. Baiminantis koronaviruso žalos ekonomikai, kovo viduryje akcijų kainos krito staigiausiai per vienuolika metų. Didelė neigiama korekcija finansų rinkose blogina verslo finansavimosi sąlygas, mažina namų ūkių turto vertę ir gali neigiamai veikti privačiojo vartojimo augimą. Saugių investicijų paieškos lėmė aukso kainos šuolį ir smukusį saugiausių vyriausybių obligacijų pajamingumą (pvz., JAV, Vokietijos, Šveicarijos). Tačiau išaugus rizikai ir rinkoms rengiantis dideliam vyriausybių skolinimosi poreikiui, sparčiai augo įmonių bei rizikingesnių Europos Sąjungos vyriausybių obligacijų pajamingumas (pvz., Italijos vyriausybės obligacijų pajamingumas per savaitę nuo kovo 11 d. padidėjo du kartus – iki 2,19 %). Dėl koronaviruso mažėjusi naftos paklausa ir nepavykęs OPEC valstybių susitarimas dėl naftos gavybos apimčių ribojimo iš pradžių nurėžė trečdalį naftos kainos, o neilgai trukus sumažino ją iki 25 JAV dol. už barelį – mažiausios reikšmės per dvidešimt metų.

Kovai su koronaviruso pasekmėmis ekonomikai tarptautinės organizacijos, vyriausybės ir centriniai bankai imasi skubių veiksmų. Pasaulio bankas patvirtino 14 mlrd. JAV dol. greito finansavimo paketą, padėsiantį šalims užkirsti kelią sparčiam koronaviruso plitimui, o Tarptautinis valiutos fondas žada suteikti 1 trln. JAV dol. paskolų koronaviruso paveiktoms valstybėms. Dauguma valstybių pradėjo taikyti plačios apimties fiskalines priemones, orientuotas į sveikatos sektoriui reikalingų išteklių užtikrinimą, darbo vietų ir gyventojų pajamų išsaugojimą, verslo likvidumo palaikymą ir pagalbą labiausiai nukentėjusiems sektoriams. Į pandemijos keliamas ekonomines grėsmes reaguoja ir centriniai bankai – JAV federalinio rezervo bankas kovo mėn. du kartus sumažino bazinę palūkanų normą – iki 0–0,25 proc. ir pranešė apie neribotą turto pirkimą, o Europos Centrinis Bankas paskelbė 750 mlrd. Eur specialiąją pandeminę pirkimo programą, pagal kurią pirks vyriausybių ir įmonių obligacijas, taip pat numatyta suteikti palankesnes sąlygas ilgesnės trukmės refinansavimo operacijoms. Vis dėlto, net ir ėmusis visų šių priemonių, pasaulio ekonomikos recesijos, panašu, kad išvengti nepavyks.

Vis sparčiau plintantis koronavirusas stabdo ir Lietuvos ekonomiką. Siekiant suvaldyti viruso plitimą, kovo 16 d. paskelbtas visuotinis karantinas – uždarytos Lietuvos sienos su užsieniu, apribotos kelionės į darbą, nurodyta sustabdyti didelę dalį veiklų ir paslaugų, uždrausti vieši susibūrimai, apribota viešojo maitinimo įstaigų, parduotuvių veikla. Nors tikimasi, kad šios priemonės padės sulėtinti viruso plitimą šalyje, jų ekonominės pasekmės pradedamos justi jau dabar. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, paskelbtos priemonės tiesiogiai reikšmingai paveikė apie penktadalį nefinansinių įmonių darbuotojų. To pasekmes iš dalies sušvelnina išplėstos galimybės pasinaudoti nedarbingumo pažymėjimais - šiuo metu dėl susidariusios padėties smarkiai išaugo asmenų, kuriems jie suteikti, skaičius (dėl uždarytų mokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų šia galimybe gali pasinaudoti daugiau asmenų), tačiau taip pat nemažai padaugėjo pasinaudojusiųjų nemokamomis atostogomis. Atleistų darbuotojų ir registruotų bedarbių skaičius šiuo metu nėra reikšmingai padidėjęs, tačiau jis gali imti augti, jei susidariusi padėtis užsitęstų ilgesnį laiką.

Lietuvos ekonomika koronaviruso įtaką pajus per kelis pagrindinius kanalus. Neigiamas poveikis visų pirma pasireikš per kritusią prekių ir paslaugų paklausą. Lietuvos eksporto partnerėse paskelbti žmonių judėjimo ir kai kurių veiklų apribojimai bei menkstantis ekonominis aktyvumas mažins Lietuvos eksporto paklausą, o tai lems ir mažesnį transportavimo paslaugų poreikį. Priemonės, kurių buvo imtasi Lietuvoje siekiant sustabdyti viruso plitimą, turės įtakos vidaus vartojimui. Apribojus prekybos centrų, paslaugų ir kitų įstaigų veiklą, kris ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų vartojimas. Vartojimą gali riboti ir vyraujantis neapibrėžtumas, prastesni darbo rinkos ir vartotojų pasitikėjimo rodikliai. Ekonomika bus paveikta ir per pasiūlos kanalą. Sutrūkinėjusios pasaulinės prekių gamybos ir tiekimo grandinės gali neigiamai atsiliepti Lietuvos gamintojams, importuojantiems tarpinius gamybos produktus iš kitų šalių. Didėjant sergančiųjų ar karantino besilaikančiųjų skaičiui, gamybos apimtį gali riboti ir darbo jėgos trūkumas. Pasaulyje vis dažniau taikomi sienų pralaidumo ribojimai, trikdantys tarptautinę prekybą prekėmis ir paslaugomis, apsunkina eksportuotojų ir transporto sektoriaus įmonių veiklą, o žmonių judėjimo apribojimas skaudžiausiai veikia turizmo ir oro transporto sektorius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko paskelbtos ekonomikos skatinimo priemonės turėtų sušvelninti koronaviruso neigiamus padarinius ekonomikai. Lietuvos Vyriausybei įvedus karantiną, ji kartu su Lietuvos banku paskelbė apie 5 mlrd. Eur, arba 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sudarantį ekonominių ir finansinių priemonių planą. Šiame pakete numatyta po 500 mln. Eur skirti sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų efektyviai veiklai užtikrinti, darbo vietoms ir gyventojų pajamoms bei verslo likvidumui išsaugoti. Dvigubai didesnė suma (1 mlrd. Eur) numatyta ekonomikos skatinimui per sudarytas palankesnes sąlygas valdžios ir privačiojo sektorių investicijoms. Lietuvos banko priemonių paketas, sudarantis taip pat apie 2,5 mlrd. Eur, apima kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų, likvidumo rezervų ir kitų priežiūrinių priemonių sumažinimą, Eurosistemos skatinamųjų pinigų politikos priemonių taikymą. Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, Vyriausybės numatytos priemonės prisidės prie ekonomikos augimo 1,1 proc. p. 2020 m. ir 1,5 proc. p. 2021 m. Vis dėlto, vyraujant neapibrėžtumui dėl koronaviruso protrūkio ir socialinių kontaktų apribojimo priemonių trukmės, kol kas sunku įvertinti, ar šis skatinimo paketas bus pakankamas siekiant reikšmingai sušvelninti patiriamo šoko ekonomines pasekmes.

Dėl itin didelio neapibrėžtumo Lietuvos bankas sudarė tris ekonominės raidos – V formos nuosmukio, U formos nuosmukio ir ištęstos U formos nuosmukio – scenarijus. Šie scenarijai skiriasi trimis pagrindinėmis prielaidomis: užsienio paklausos sumažėjimo mastu, karantino trukme ir ekonomikos atsigavimo sparta. V formos nuosmukio scenarijuje numatoma, kad užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms sumažės beveik 4 proc., kad įvestas karantinas bus atšauktas po 2 mėn., o ekonomika pradės atsigauti šių metų trečiąjį ketvirtį. Pasitvirtinus šioms prielaidoms, šalies BVP nuosmukis 2020 m. siektų 3,4 proc., o 2021 m. būtų tikimasi 6,7 proc. augimo. U formos nuosmukio scenarijuje numatoma, kad Lietuvos eksporto apimtis sumažės panašiu mastu kaip pasaulinės finansų krizės metu 2009 m. – apie 13 proc. Nors daroma prielaida, kad karantinas taip pat bus atšauktas po 2 mėn., dėl reikšmingai prastesnės išorės aplinkos ir vangaus namų ūkių vartojimo ir investicijų ekonomika atsigautų tik vidutiniu laikotarpiu. Jei pasitvirtintų šis scenarijus, 2020 m. šalies BVP sumažėtų 11,4 proc., o 2021 m. augtų 9,7 proc. Atšiauriausiame – ištęstos U formos – scenarijuje numatoma, kad išorės paklausa taip pat sumažės panašiu mastu kaip pasaulinės finansų krizės metu, tačiau karantino trukmė bus dvigubai ilgesnė, t. y. 4 mėn. Tai lems itin stiprų vidaus paklausos – tiek namų ūkių vartojimo, tiek investicijų – sumažėjimą, neleisiantį ekonomikai reikšmingiau atsigauti ir 2021 m. Pasitvirtinus šiam scenarijui, 2020 m. šalies BVP sumažėtų 20,8 proc., o 2021 m. dar 8,9 proc. Vis dėlto svarbu paminėti, kad šio scenarijaus išsipildymas yra menkai tikėtinas.

Prognozių paskelbimo metu Lietuvos bankas U formos nuosmukio scenarijų laiko baziniu. Šiame scenarijuje itin stipriai ekonominį aktyvumą apribos įvestas karantinas – kai kuriems verslams, pavyzdžiui, restoranų ar ne maisto prekių parduotuvių, nurodyta šiuo laikotarpiu sustabdyti veiklą, dalis ekonominių veiklų apribota. Vien šiose įmonėse dirba apie penktadalis visų nefinansinėse įmonėse dirbančių asmenų. O įvertinus netiesioginius sąryšius, bus paveiktas dar didesnis dirbančiųjų skaičius. Nors valdžios institucijų paskelbtomis priemonėmis siekiama išsaugoti kiek galima daugiau iki karantino buvusių darbo vietų, visų jų išsaugoti nepavyks, tad dalis darbuotojų bus priversti papildyti bedarbių gretas. Todėl nedarbo lygis 2020 m. turėtų padidėti iki 12,5 proc. Taip pat mažės daugelio sustabdytose ar apribotose veiklose dirbančių asmenų pajamos, jas tik iš dalies pavyks kompensuoti Vyriausybės numatytomis priemonėmis. Tai kartu su sumažėjusiomis kitų įmonių finansinėmis galimybėmis lems, kad vidutinis darbo užmokestis mažės 2,6 proc. Nuo didesnio kryčio jį saugos tik metų pradžioje padidintos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) poveikis ir įsipareigojimai padidinti valdžios sektoriaus darbuotojų, pavyzdžiui, medikų, atlyginimus. Dėl šių veiksnių ir nežinios dėl ateities namų ūkiai stipriai apribos savo vartojimą. Numatoma, kad 2020 m. jis bus 15,2 proc. mažesnis nei prieš metus – paskutinį kartą taip stipriai jis mažėjo pasaulinės finansų krizės metu. Panašaus masto smūgis ekonomikai atkeliaus ir iš pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių. Daugelyje jų taip pat jau paskelbti karantinai, turėsiantys panašaus masto kaip ir Lietuvoje poveikį prekių bei paslaugų paklausai tose šalyse. Mažėjant užsakymams iš užsienio, kris ir Lietuvos prekių bei paslaugų eksportas. Jis 2020 m. turėtų būti 13,4 proc. mažesnis nei 2019 m. Akivaizdu, kad tokia aplinka yra labai nepalanki investicijoms. Trūkinėjančios pasaulinės tiekimo grandinės, mažėjantys užsakymai, ribojama veikla, senkantis likvidumas ir didelis neapibrėžtumas dėl ateities verčia įmones labai atsargiai vertinti tolesnes plėtros galimybes. Nors Lietuvos Vyriausybės paskelbtas ekonomikos skatinimo paketas reikšmingai skatins investicijas, tačiau jo nepakaks, kad būtų išvengta investicijų, ypač privačiajame sektoriuje, sumažėjimo. Didelis vidaus paklausos nuosmukis 2020 m. neleis ekonomikai greitai atsitiesti – į 2019 m. pabaigos aktyvumo lygį ekonomika turėtų grįžti tik vidutiniu laikotarpiu. Vis dėlto pastebėtina, kad žema palyginamoji bazė lems sparčią ekonomikos plėtrą 2021 m., sudarysiančią 9,7 proc.

Prekių ir paslaugų kainos šiemet turėtų kilti lėčiau. Pagal U formos scenarijų prognozuojama, kad infliacija 2020 m. sieks 0,4 proc. Palyginti su ankstesnėmis prognozėmis, reikšmingas infliacijos sumažėjimas yra susijęs su numatomu ekonominio aktyvumo mažėjimu, krintančiu darbo užmokesčiu ir mažėjančiomis naftos kainomis. Ilgą laiką darbo rinkoje vyravusi įtampa šiemet turėtų atslūgti – numatomas nedarbo lygio padidėjimas, o darbo užmokestis kris 2,6 proc., tai mažins spaudimą paslaugų kainoms. Apribojus įvairių paslaugų veiklas ir krintat darbo užmokesčiui, paslaugų paklausa taip pat turėtų prislopti, tad pagrindo kilti paslaugų kainoms nebus. Pramonės prekių, ypač ilgalaikio naudojimo, kainų augimą papildomai stabdys vyraujantis neapibrėžtumas dėl ateities. Kita vertus, maisto, kaip pirmo būtinumo prekės, paklausa turėtų būti stabili net ir reikšmingai suprastėjus ekonominei aplinkai, o karantino nulemtas didesnės nei įprasta apimties maisto pirkimas ir galimas darbuotojų trūkumas įvairiose maisto gamybos ir tiekimo grandyse gali lemti šiek tiek spartesnį maisto kainų didėjimą nei praėjusiais metais. 2021 m. atsigaunant ekonominiam aktyvumui, prognozuojama, kad kainos kils sparčiau ir infliacija sieks 1,5 proc.

Numatoma Lietuvos ekonomikos raida pagal U nuosmukio scenarijų

  2020 m. kovo mėn. prognozėa 2019 m. gruodžio mėn. prognozė
2019b 2020b 2021b 2019b 2020b 2021b
Kainų ir sąnaudų kaita (pokytis per metus)
Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI 2,2 % 0,4 % 1,5 % 2,3 % 2,3 %
BVP defliatoriusc 2,8 % –0,4 % 1,0 % 2,8 % 2,4 %
Darbo užmokestisd 8,8 % –2,6 % 2,0 % 8,5 % 6,7 %
Importo defliatoriusc –0,7 % –1,9 % 1,4 % 1,0 % 1,7 %
Eksporto defliatoriusc 0,8 % –2,0 % 1,1 % 2,1 % 1,6 %
Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; pokytis per metus)
Bendrasis vidaus produktasc 3,9 % –11,4 % 9,7 % 3,7 % 2,5 %
  Privačiojo vartojimo išlaidosc 3,2 % –15,2 % 11,2 % 3,6 % 3,4 %
  Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc 0,7 % 2,9 % 0,8 % 1,2 % 0,4 %
  Investicijosc 7,3 % –8,0 % 5,5 % 7,0 % 4,7 %
  Prekių ir paslaugų eksportasc 9,3 % –13,4 % 15,1 % 8,8 % 4,0 %
  Prekių ir paslaugų importasc 6,7 % –12,9 % 13,6 % 6,9 % 4,5 %
Darbo rinka
Nedarbo lygis (vidutinis metinis; palyginti su darbo jėga) 6,3 % 12,5 % 9,1 % 6,2 % 6,2 %
Užimtųjų skaičius(pokytis per metus)e 0,3 % –6,6 % 3,5 % 0,5 % 0,0 %
Išorės sektorius (proc., palyginti su BVP)
Prekių ir paslaugų balansas 4,8 % 4,2 % 5,2 % 4,0 % 3,6 %
Einamosios sąskaitos balansas 3,7 % 3,6 % 3,5 % 2,0 % 1,5 %
Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas 5,4 % 5,6 % 5,4 % 3,8 % 3,4 %

a Makroekonominių rodiklių prognozės parengtos pagal duomenis, paskelbtus iki 2020 m. kovo 17 d.
b Prognozė.
c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
d 2019 m. darbo užmokesčio augimo prognozė neapima jo perskaičiavimo dėl įsigaliosiančių mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimų.
e Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją.

V formos nuosmukio scenarijuje numatomas pastebimai spartesnis ekonomikos atsigavimas tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Skirtingai nei U formos scenarijuje, tikimasi, kad pasaulyje pavyks sėkmingai kovoti su koronaviruso protrūkiu ir išsaugoti didžiąją dalį darbo vietų. Nors prognozuojama, kad pagal šį scenarijų nedarbo lygis Lietuvoje šiemet ūgtels iki 8,7 proc., tačiau jau 2021 m. jis turėtų grįžti į panašų lygį, koks jis buvo prieš viruso protrūkį. Tiesa, poveikis vidutinio darbo užmokesčio raidai bus nemenkas. Nors tikimasi, kad, esant V formos nuosmukio scenarijui, vidutinis darbo užmokestis 2020 m. nemažės, jo augimas bus nedidelis – 2,4 proc. Tokia darbo rinkos raida kartu su stipriai apribotomis vartojimo galimybėms karantino metu lems 6,5 proc. namų ūkių vartojimo sumažėjimą 2020 m. Mažesnį šoką Lietuva pajus ir iš tarptautinės aplinkos. Dėl sėkmingos kovos su viruso padariniais svarbiausiose Lietuvos prekybos partnerėse užsienio paklausa lietuviškoms prekėms ir paslaugoms taip pat turėtų mažėti ne taip stipriai, kaip buvo numatoma U formos nuosmukio scenarijuje. Tai reikšmingai sušvelnins ir Lietuvos eksporto nuosmukį, jis 2020 m. turėtų būti 4,7 proc. mažesnis nei 2019 m. Vis dėlto tokio vidaus ir išorės aplinkos pagerėjimo nepakaks, kad didėtų investicijos, jos, kaip ir U formos nuosmukio scenarijuje, 2020 m. mažės, tiesa, gana nedaug. Šiame scenarijuje numatoma, kad sunkmetis neužsitęs. Jau 2020 m. pabaigoje ekonomika turėtų pasiekti prieš viruso išplitimą buvusį ekonominį aktyvumą, o 2021 m. augti 6,7 proc.

Prognozuojama, kad V formos scenarijaus atveju infliacija 2020 m. sieks 1,7 proc. Palyginti su U formos scenarijumi, aukštesnį infliacijos lygį palaikys tebekilsiančios, nors ir lėčiau, paslaugų kainos. Tam įtakos turės mažiau krisiantis vidaus vartojimas ir, nors ir nedaug, tačiau didėsiantis darbo užmokestis. Pagal šį scenarijų 2021 m. kainos taip pat kils sparčiau ir infliacija sugrįš į 2019 m. lygį – sieks 2,2 proc.

Numatoma Lietuvos ekonomikos raida pagal V nuosmukio scenarijų

  2020 m. kovo mėn. prognozėa 2019 m. gruodžio mėn. prognozė
2019b 2020b 2021b 2019b 2020b 2021b
Kainų ir sąnaudų kaita (pokytis per metus)
Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI 2,2 % 1,7 % 2,2 % 2,3 % 2,3 %
BVP defliatoriusc 2,8 % 2,2 % 2,2 % 2,8 % 2,4 %
Darbo užmokestisd 8,8 % 2,4 % 3,6 % 8,5 % 6,7 %
Importo defliatoriusc –0,7 % –0,7 % 1,8 % 1,0 % 1,7 %
Eksporto defliatoriusc 0,8 % –0,7 % 1,6 % 2,1 % 1,6 %
Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; pokytis per metus)
Bendrasis vidaus produktasc 3,9 % –3,4 % 6,7 % 3,7 % 2,5 %
  Privačiojo vartojimo išlaidosc 3,2 % –6,5 % 8,5 % 3,6 % 3,4 %
  Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc 0,7 % 2,9 % 0,8 % 1,2 % 0,4 %
  Investicijosc 7,3 % –0,5 % 2,3 % 7,0 % 4,7 %
  Prekių ir paslaugų eksportasc 9,3 % –4,7 % 6,0 % 8,8 % 4,0 %
  Prekių ir paslaugų importasc 6,7 % –5,2 % 5,1 % 6,9 % 4,5 %
Darbo rinka
Nedarbo lygis (vidutinis metinis; palyginti su darbo jėga) 6,3 % 8,7 % 6,9 % 6,2 % 6,2 %
Užimtųjų skaičius(pokytis per metus)e 0,3 % –2,6 % 1,7 % 0,5 % 0,0 %
Išorės sektorius (proc., palyginti su BVP)
Prekių ir paslaugų balansas 4,8 % 5,0 % 5,3 % 4,0 % 3,6 %
Einamosios sąskaitos balansas 3,7 % 3,7 % 3,4 % 2,0 % 1,5 %
Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas 5,4 % 5,5 % 5,1 % 3,8 % 3,4 %

a Makroekonominių rodiklių prognozės parengtos pagal duomenis, paskelbtus iki 2020 m. kovo 17 d.
b Prognozė.
c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
d 2019 m. darbo užmokesčio augimo prognozė neapima jo perskaičiavimo dėl įsigaliosiančių mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimų.
e Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-07-19