Lietuvos bankas

Keturis kartus per metus įvertinę ekonomikos raidos perspektyvas skelbiame BVP, infliacijos, darbo užmokesčio, nedarbo lygio ir kitų svarbiausių ekonominių rodiklių prognozes.

[[#ex]]

Numatoma Lietuvos ekonomikos raida

  2021 m. gruodžio mėn. prognozėa 2021 m. rugsėjo mėn. prognozė
2020 2021b 2022b 2020 2021b 2022b
Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; pokytis per metus)
Bendrasis vidaus produktasc 0,0 % 5,1 % 3,6 % –0,8 % 4,9 %  3,5 %
  Privačiojo vartojimo išlaidosc –2,1 % 6,1 % 5,8 % –2,1 % 5,6 % 6,6 %
  Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc –0,5 % 0,3 % 0,0 % 0,5 % 0,1 % 0,0 %
  Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimasc –1,9 % 8,7 % 6,3 % 0,1 % 11,1 % 6,3 %
  Prekių ir paslaugų eksportasc 0,4 % 12,6 % 4,8 % 0,0 % 11,4 % 4,6 %
  Prekių ir paslaugų importasc –4,8 % 16,2 % 6,6 % –5,7 % 14,8 % 7,4 %
  2021 m. gruodžio mėn. prognozėa 2021 m. rugsėjo mėn. prognozė
2020 2021b 2022b 2020 2021b 2022b
Darbo rinka
Nedarbo lygis (vidutinis metinis; palyginti su darbo jėga) 8,6 % 7,1 % 6,7 % 8,6 % 7,2 % 6,8 %
Užimtųjų skaičius(pokytis per metus)d –1,7 % 0,7 % 0,2 % –1,7 % 0,6 % 0,2 %
  2021 m. gruodžio mėn. prognozėa 2021 m. rugsėjo mėn. prognozė
2020 2021b 2022b 2020 2021b 2022b
Kainų ir sąnaudų kaita (pokytis per metus)
Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI 1,1 % 4,5 % 5,1 % 1,1 % 3,3 % 2,6 %
BVP defliatoriusc 1,3 % 4,5 % 3,4 % 1,1 % 3,9 % 2,5 %
Darbo užmokestis 10,2 % 10,0 % 8,2 % 10,2 % 9,4 % 7,6 %
Importo defliatoriusc –5,2 % 8,5 % 5,4 % –5,2 % 4,3 % 1,8 %
Eksporto defliatoriusc –3,7 % 4,2 % 4,9 % –3,5 % 2,9 % 2,1 %
  2021 m. gruodžio mėn. prognozėa 2021 m. rugsėjo mėn. prognozė
2020 2021b 2022b 2020 2021b 2022b
Išorės sektorius (palyginti su BVP)
Prekių ir paslaugų balansas 9,5 % 5,1 % 3,6 % 10,0 % 7,4 % 5,8 %
Einamosios sąskaitos balansas 7,4 % 2,3 % 1,3 % 8,3 % 5,4 % 3,6 %
Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas 9,1 % 4,2 % 4,1 % 10,4 % 8,0 % 6,3 %

a Makroekonominių rodiklių prognozės parengtos remiantis tarptautinės aplinkos prielaidomis, sudarytomis pagal informaciją, paskelbtą iki 2021 m. lapkričio 26 d., ir kitais duomenimis bei informacija, paskelbta iki 2021 m. gruodžio 1 d.
b Prognozė.
c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

d Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją.


Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

2021 m.gruodžio 20 d.

Pasaulio ekonomika ir toliau atsigauna, tačiau pastaruoju metu atsigavimo tempas sulėtėjo. Lėtėjantį pasaulio ekonomikos augimą daugiausia lemia dažnėjantys susirgimų COVID-19 atvejai (jie, net ir neįvedus griežtų apribojimų, blogino namų ūkių lūkesčius) ir tebetvyranti įtampa tiekimo grandinėse. Nors pasaulyje daugėja nuo COVID-19 pasiskiepijusių gyventojų ir mažėja galinčių turėti reikšmingą neigiamą įtaką ekonomikos raidai suvaržymų rizika, sparčiai didėjantis susirgimų COVID-19 skaičius ir atsiradusi nauja omikron atmaina, paskatinusi kai kurias valstybėse atnaujinti apribojimus, vėl didina netikrumą dėl to, kada bus įveikta pandemija. Taip pat vis dar normalizacijos ženklų nerodo ir įtampa tiekimo grandinėse, pavyzdžiui, prekių pristatymo terminai tebėra santykinai arti istorinių aukštumų. Kartu pažymėtina tai, kad priešingai nei pandemijos pradžioje, kai ilgi prekių pristatymo terminai buvo siejami su pasiūlos pusės apribojimais, šiuo metu jie labiau siejami su itin didele prekių paklausa. Viena vertus, tikimasi, kad, mažėjant su pandemija susijusių ribojimų, namų ūkiai artimiausiu metu turėtų imti vartoti daugiau paslaugų. Tai mažintų prekių paklausą ir įtampą dėl jų tiekimo. Kita vertus, didėjantis darbo jėgos trūkumas ir pasaulinėse rinkose kylančios energijos išteklių kainos verčia stabdyti kai kurių prekių gamybą (pvz., buvo sustabdytos gamyklos Kinijoje ir Jungtinėje Karalystėje), o tai reiškia papildomą riziką, kad įtampa tiekimo grandinėse tęsis ilgiau, nei iki šiol manyta. Šiuo metu tikimasi, kad jos visiškai normalizuosis tik 2023 m. Visa tai per tarptautinės prekybos ir finansinius ryšius veikia ekonominį aktyvumą ir kainų raidą Lietuvoje.

Lietuvos ekonomikos ciklo pakilimo fazė yra pastebimai aukštesnė, nei manyta anksčiau. Atnaujinus nacionalinių sąskaitų duomenis, paaiškėjo, kad Lietuvos ekonomikoje sukurta pridėtinė vertė 2020 m. nesumažėjo (anksčiau skelbtas 0,8 % nuosmukis). Tai reiškia, kad Lietuva buvo vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė (išskyrus Airiją), kurios bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 m. nesumenko. Kartu ir 2021 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos ekonomika augo sparčiau, nei anksčiau skelbta. Atnaujinta Lietuvos ekonomikos raida turi didelę įtaką ir Lietuvos ekonomikos ciklinės padėties vertinimui – jo metu analizuojama, kaip efektyviai yra panaudojama Lietuvos darbo jėga bei kiti gamybos veiksniai ir ar jie nekelia perteklinio infliacinio spaudimo ir neskatina įvairių disbalansų susidarymo ekonomikoje. Remiantis ankstesniais duomenimis, Lietuvos ekonomika 2020 m. buvo pastebimai žemiau savo potencialo, 2021 m. turėjo būti artima jam, o vertinimai atlikti remiantis naujausiais duomenimis, rodo, kad jau 2020 m. Lietuvos ekonomika buvo arti savo potencialo, 2021 m. turėtų pastebimai jį viršyti. Taigi naujausi duomenys rodo, kad Lietuvos ekonomika yra pastebimai labiau „įkaitusi“, nei manyta anksčiau. Tokį vertinimą atitinka ir atskirų BVP sudedamųjų dalių raida. Pavyzdžiui, namų ūkių vartojimas šiais metais auga sparčiau, nei buvo manyta anksčiau, o investicijos, turinčios teigiamą poveikį potencialiajam BVP, – pastebimai lėčiau. Jos šių metų trečiąjį ketvirtį netgi buvo 5 proc.1 mažesnės nei antrąjį ketvirtį nemenka dalimi dėl didėjančių investicinių projektų sąmatų ir įtampos tiekimo grandinėse.

Padėtis darbo rinkoje beveik grįžo į priešpandeminę būseną. Šių metų trečiąjį ketvirtį bedarbių ir užimtųjų skaičiai jau buvo artimi fiksuotiems 2019 m. pabaigoje. Nors nedarbo lygis vis dar yra maždaug puse procentinio punkto didesnis nei buvo prieš pandemiją, įmonių, nurodžiusių darbuotojų trūkumą, kaip veiklą ribojantį veiksnį, dalis yra pakilusi iki aukščiausio lygio nuo pasaulinės finansų krizės pradžios ir yra matoma visuose didžiausiuose ekonomikos sektoriuose – statyboje, pramonėje, prekyboje ir paslaugų veiklose. Kad darbuotojų poreikis šiuo metu yra itin didelis, rodo ir laisvų darbo vietų lygis, 2021 m. trečiąjį ketvirtį sudaręs 2,0 proc.2  Paskutinį kartą toks aukštas rodiklis buvo fiksuotas 2008 m., t. y. laikotarpiu, kai Lietuvos ekonomika buvo perkaitimo būsenos. Nors dalį šių laisvų darbo vietų galima sieti su pandemijos nulemtais veiksniais, pavyzdžiui, dalies bedarbių paskatas dirbti galimai mažino karantino metu mokėtos darbo paieškos išmokos arba kai kuriose ekonominėse veiklose pasunkėjusios darbo sąlygos, tai vis tiek rodo, kad Lietuvos ekonomikoje darbuotojų stygiaus problema vėl tapo itin opi. O tai yra viena svarbiausių priežasčių, lemiančių ir itin spartų darbo užmokesčio kilimą: šių metų trečiąjį ketvirtį jis per metus pakilo 9,9 proc. Darbo užmokestis sparčiai didėjo tiek valdžios, tiek privačiajame sektoriuose. Tiesa, 2020 m. darbo užmokestis sparčiau kilo valdžios sektoriuje, o pastaruosius du ketvirčius jis sparčiau didėjo privačiajame sektoriuje. Galimybes šalies ekonomikoje taip sparčiai kilti darbo užmokesčiui sudarė per pandemiją priimti veiklos efektyvinimo ir prisitaikymo prie pandemijos sąlygų sprendimai, leidę Lietuvos įmonėms reikšmingai pakelti darbo našumą. 2020 m. jo augimas Lietuvoje buvo vienas didžiausių tarp ES šalių.

Tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą ir toliau lems pasaulinis pandeminės padėties valdymas, vis labiau atsigausianti vidaus paklausa ir į eksportą orientuotų veiklų raida. Lemiamą poveikį ekonomikos aktyvumui tebedarys pandemijos mastas ir prisitaikymas prie jos tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Šiose prognozėse yra daroma prielaida, kad artimiausiais mėnesiais Lietuvoje ir toliau bus sėkmingai vakcinuojami gyventojai. Tai kartu su kitomis priemonėmis ribos naujų susirgimų COVID-19 skaičių, o tai leis išvengti gyventojų ir įmonių veiklos apribojimų, kurie reikšmingai paveiktų ekonominį aktyvumą. Padidėjusiomis galimybėmis naudotis anksčiau apribotomis paslaugomis turėtų pasinaudoti namų ūkiai. Nors jų perkamosios galios augimą ribos padidėjusi infliacija, namų ūkių vartojimas vis tiek turėtų augti reikšmingai sparčiau, nei buvo įprasta matyti prieš pandemiją. Tokią namų ūkių vartojimo raidą turėtų lemti infliacijos tempą viršysiantis namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimas ir į priešpandeminius lygius pamažu grįžtantis namų ūkių taupymas. Prognozuojama, kad panaši bus ir svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių namų ūkių vartojimo raida, o tai palankiai veiks ir lietuviškų prekių bei paslaugų paklausą ir prisidės prie tolesnio Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto augimo. Tiesa, 2022 m. eksporto plėtrą iš dalies ribos nepalankūs veiksniai, pavyzdžiui, įvestos sankcijos Baltarusijos eksportui arba iki aukščiausio lygio nuo duomenų skelbimo pradžios pakilęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis. Vis dėlto dėl numatomo investicijų augimo, nulemto gamybos pajėgumų ir darbo jėgos trūkumo, bei intensyvesnio ES paramos lėšų srauto nemenka dalis nepalankių veiksnių eksportą reikšmingiau ribos tik trumpuoju laikotarpiu. Visi šie veiksniai turėtų lemti gana reikšmingą ūkio augimą artimiausiais metais. Prognozuojama, kad Lietuvos realusis BVP 2021 m. augs 5,1, o 2022 m. – 3,6 proc.

Neslūgstanti įtampa tiekimo grandinėse ir brangstantys energijos ištekliai didina infliaciją Lietuvoje. Ji šių metų lapkričio mėn. sudarė 9,3 proc. Vis dėlto tik apie trečdalį šios infliacijos nulemia su Lietuvos vidaus ekonomine raida sietini veiksniai, kitus du trečdalius sudaro su pokyčiais pasaulio rinkose susiję veiksniai. Kad didelis infliacinis spaudimas yra ne tik Lietuvoje, rodo šiuo metu aukščiausią lygį nuo pasaulinės finansų krizės laikų pasiekusi infliacija tiek Latvijoje ir Estijoje, tiek visoje euro zonoje, tiek JAV. Visame pasaulyje infliacinis spaudimas kyla dėl neatslūgstančios įtampos pasaulinėse tiekimo grandinėse ir pakilusių įvairių gamybos žaliavų bei energijos išteklių kainų. Jos lemia spartų energijos, pramonės prekių ir administruojamųjų kainų (šildymo, dujų, elektros) augimą. Nors prognozuojama, kad įtampa tiekimo grandinėse gali išlikti visus ateinančius metus, infliacinį spaudimą turėtų mažinti pigsiantys energijos ištekliai – ateities sandoriai rodo, kad elektros ir gamtinių dujų kainos reikšmingai sumažėti turėtų jau kitų metų pirmąjį pusmetį. Su Lietuvos vidaus ekonomine raida sietini veiksniai labiausiai veikia paslaugų kainas. Dėl spartaus darbo užmokesčio augimo ir palyginamosios bazės efektų šių metų lapkričio mėn. paslaugų kainos taip pat sparčiai kilo – 7,2 proc. Numatoma, kad infliacija Lietuvoje šiemet bus 4,5 proc. Palyginti su praėjusiais metais, ji bus 3,4 proc. punkto didesnė – daugiausia dėl kylančių energijos produktų ir pramonės prekių kainų. Kitąmet infliacija vis dar bus padidėjusi ir sudarys 5,1 proc. – 2,5 proc. punkto daugiau, nei prognozuota anksčiau. Peržiūra daugiausia yra nulemta energijos dedamosios pokyčių, nes rinkoje reikšmingai pakilo energijos išteklių kainos. Tačiau didesnei infliacijai įtakos turės ir įtrauktas numatomas akcizų didinimas alkoholiniams gėrimams, numatomos didesnės maisto kainos ir užsitęsusi įtampa tiekimo grandinėse. Vis dėlto Lietuvos bankas nekeičia vertinimo, kad infliacijos padidėjimas yra laikinas: prognozuojama, kad, nors infliacija tebebus aukšta 2022 m. pradžioje, antrąjį pusmetį ji turėtų slopti.

1 Remiamasi duomenimis, iš kurių pašalinta sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaka.

2 Remiamasi duomenimis, iš kurių nepašalinta sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaka.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-08-04