Lietuvos bankas

Keturis kartus per metus įvertinę ekonomikos raidos perspektyvas skelbiame BVP, infliacijos, darbo užmokesčio, nedarbo lygio ir kitų svarbiausių ekonominių rodiklių prognozes.

[[#ex]]

Numatoma Lietuvos ekonomikos raida

  2020 m. rugsėjo mėn. prognozėa 2020 m. birželo mėn. prognozė
2019 2020b 2021b 2019b 2020b 2021b
Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; pokytis per metus)
Bendrasis vidaus produktasc 3,9 % –2,0 % 3,1 % 3,9 % –9,7 % 8,3 %
  Privačiojo vartojimo išlaidosc 3,2 % –2,4 % 3,9 % 3,2 % –12,5 % 8,6 %
  Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc 0,7 % 0,3 % 0,3 % 0,7 % 2,9 % 0,8 %
  Investicijosc 7,3 % –7,7 % 6,4 % 7,3 % –8,0 % 5,4 %
  Prekių ir paslaugų eksportasc 9,6 % –3,8 % 6,9 % 9,6 % –13,8 % 14,6 %
  Prekių ir paslaugų importasc 5,9 % –6,1 % 8,4 % 5,9 % –10,5 % 12,6 %
  2020 m. rugsėjo mėn. prognozėa 2020 m. birželio mėn. prognozė
2019 2020b 2021b 2019b 2020b 2021b
Darbo rinka
Nedarbo lygis (vidutinis metinis; palyginti su darbo jėga) 6,3 % 8,8 % 8,1 % 6,3 % 11,9 % 8,8 %
Užimtųjų skaičius(pokytis per metus)e 0,3 % –1,5 % 0,6 % 0,3 % –5,0 % 3,1 %
  2020 m. rugsėjo mėn. prognozėa 2020 m. birželio mėn. prognozė
2019 2020b 2021b 2019b 2020b 2021b
Kainų ir sąnaudų kaita (pokytis per metus)
Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI 2,2 % 1,0 % 1,2 % 2,2 % 0,6 % 0,9 %
BVP defliatoriusc 3,0 % 0,7 % 1,4 % 2,8 % –0,4 % 1,0 %
Darbo užmokestisd 8,8 % 6,8 % 3,1 % 8,8 % –2,6 % 2,0 %
Importo defliatoriusc –0,6 % –5,5 % 1,3 % –0,7 % –3,8 % 0,6 %
Eksporto defliatoriusc 0,8 % –4,1 % 0,8 % 0,8 % –4,1 % 0,4 %
  2020 m. rugsėjo mėn. prognozėa 2020 m. birželio mėn. prognozė
2019 2020b 2021b 2019b 2020b 2021b
Išorės sektorius (palyginti su BVP)
Prekių ir paslaugų balansas 5,4 % 7,6 % 6,6 % 5,4 % 2,2 % 3,5 %
Einamosios sąskaitos balansas 4,2 % 6,7 % 4,8 % 4,2 % 1,8 % 1,8 %
Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas 6,0 % 8,9 % 6,9 % 6,0 % 4,2 % 3,7 %

a Makroekonominių rodiklių prognozės parengtos pagal tarptautinės aplinkos prielaidas, sudarytas pagal informaciją, paskelbtą iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., ir kitus duomenis bei informaciją, paskelbtą iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. 
b Prognozė.
c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.
d 2019 m. darbo užmokesčio augimo prognozė neapima jo perskaičiavimo dėl įsigaliosiančių mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimų.
e Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją.

 


Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

2020 m. rugsėjo 28 d.

Dėl geresnės, nei prognozuota, Lietuvos ekonomikos raidos 2020 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos banko BVP prognozės reikšmingai padidintos – šiemet BVP turėtų sumažėti 2,0 proc. Lietuvos ekonomika kol kas patyrė santykinai nedidelį nuostolį. Nepaisant pavasarį įvestų gana griežtų karantino priemonių, kuriomis buvo apribota dalis ekonominių veiklų, Lietuvos ekonomikos krytis šių metų antrąjį ketvirtį buvo vienas mažiausių ES – per metus BVP sumažėjo 4 proc.1 Palankesnė, nei prognozuota, ekonomikos raida, taip pat ne tiek daug, kiek manyta, blogėjanti darbo rinkos padėtis ir papildomos ūkį skatinančios viešųjų finansų, reguliacinės bei pinigų politikos priemonės (plačiau skaitykite II skyriuje „Eurosistemos pinigų politika“) šiemet lems mažesnį, nei anksčiau prognozuota, ekonomikos susitraukimą. Numatoma, kad ekonomika ims augti jau 2020 m. antrąjį pusmetį ir prieš krizę stebėtą lygį pasieks 2021 m. Esant mažesniam ekonomikos kryčiui šiemet, kitąmet taip pat numatomas mažesnis ekonomikos augimas, nei anksčiau prognozuota, – 2021 m. BVP turėtų padidėti 3,1 proc. Nemenką teigiamą poveikį ekonomikai turės fiskalinės priemonės – 2020 m. jos gali padidinti augimą 2,3, o 2021 m. – 2,6 proc. p. Prognozės sudarytos remiantis prielaida, kad pasaulyje ir Lietuvoje gali atsirasti naujų COVID-19 židinių, bet griežtų viruso suvaldymo priemonių, tokių kaip visuotinis karantinas, iš esmės pavyks išvengti. Numatoma, kad medicininis sprendimas kovai su virusu bus rastas ir pasieks plačiąją visuomenę ne anksčiau nei 2021 m., tad iki tol spartesnį ekonomikos augimą ribos didelis epidemiologinis ir ekonominis neapibrėžtumas.

COVID-19 pandemija labai reikšmingai sukrėtė pasaulio ekonomiką. Milijonai užsikrėtusių asmenų, didėjantis hospitalizuotų asmenų skaičius, o kai kuriose šalyse ir perpildytos ligoninės bei įrangos trūkumai paskatino šalių politikos formuotojus imtis griežtų viruso plitimo valdymo priemonių. Viruso grėsmė bei vyriausybių įvesti ribojimai lėmė reikšmingai sumenkusį pasaulio ekonomikos aktyvumą, trūkinėjančias gamybos ir tiekimo grandines, kritusią tarptautinę prekybą bei smukusius vartotojų ir įmonių lūkesčius. Nepaisant paskelbtų didelio masto fiskalinio skatinimo ir pinigų politikos priemonių, pagrindinės pasaulio ekonomikos neišvengė itin didelio susitraukimo. Antrąjį ketvirtį JAV ekonomika sumenko daugiau nei 9, euro zonos – 15, o JK – daugiau nei 20 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Vis dėlto, valstybėms atlaisvinus gyventojų judėjimo ir veiklų suvaržymą, pasaulio prekyba ir bendras ekonominis aktyvumas bei lūkesčiai dėl ekonomikos raidos ateityje po truputį atsitiesia. Kinijos, kur epidemiologinė padėtis ėmė gerėti anksčiau nei kituose regionuose, ekonomika antrąjį ketvirtį jau grįžo į augimo kelią.

Mažėjanti išorės paklausa neigiamai paveikė Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto raidą, tačiau jau stebima atsigavimo ženklų. Dėl pandemijos ir šalių vyriausybių įvestų ribojimų pagrindinėse Lietuvos eksporto partnerėse reikšmingai krito išorės paklausa. Įkandin pasekė ir Lietuvos eksportas – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, realusis prekių ir paslaugų eksportas sumenko daugiau nei 8 proc. Vis dėlto Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas sumažėjo pastebimai mažiau nei išorės paklausa. Tai lėmė šalies eksporto struktūra, kurioje labiausiai paveiktos investicinės prekės ir kelionių paslaugos sudaro santykinai nedidelę dalį. Be to, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, karantino metu Lietuvoje neribota apdirbamosios gamybos veikla. Lietuvos prekių ir paslaugų importas sumažėjo dar daugiau nei eksportas, todėl išaugęs grynasis eksportas netgi didino Lietuvos BVP. Atsiranda ženklų, kad šalies atvirasis sektorius po truputį atsigauna: nuo birželio mėn. ėmė didėti apdirbamosios gamybos (be mineralinių produktų) apimtis, pramonės gamybos pajėgumų panaudojimo lygis bei lietuviškos kilmės prekių (be mineralinių produktų) eksportas (plačiau skaitykite V skyriuje „Išorės sektorius“), tačiau pramonės įmonių apklausos rodo, kad jos vis dar susiduria su gerokai padidėjusia nepakankamos paklausos problema. Prognozuojama, kad šiemet eksportas kris 3,8 proc. – gerokai mažiau, nei anksčiau tikėtasi. Kitąmet atsigaunant išorės paklausai, eksportas augs sparčiau (iki 6,9 %) ir labiausiai skatins ekonomikos atsigavimą.

Nepaisant padidėjusio neapibrėžtumo ir pablogėjusios padėties darbo rinkoje, privačiojo vartojimo nuosmukis nebuvo toks didelis, kaip manyta epidemijos pradžioje. Dėl epidemiologinės padėties įvesti apribojimai ir išaugęs ekonominis neapibrėžtumas antrąjį ketvirtį namų ūkių vartojimo išlaidas per metus sumažino daugiau nei 5 proc. Tačiau namų ūkių vartojimas atsigauna itin sparčiai – mažmeninės prekybos apyvarta jau gegužės mėn. viršijo praėjusių metų lygį. Prie to prisidėjo dėl didėjusio darbo užmokesčio fondo ir socialinių pervedimų neprastėjusi namų ūkių finansinė padėtis ir pasibaigus karantinui ėmęs gerėti vartotojų pasitikėjimas (plačiau skaitykite III skyriuje „Realusis sektorius“). Nors padėtis darbo rinkoje pablogėjo, nedarbo lygis išaugo mažiau, nei baimintasi, – antrąjį ketvirtį jis buvo 2,4 proc. p. didesnis nei prieš metus ir sudarė 8,5 proc. Be geresnės, nei tikėtasi, ekonomikos raidos, išvengti didesnio nedarbo padidėjimo padėjo Vyriausybės teikta parama pandemijos paveiktam verslui ir po karantino vėl ėmęs didėti ekonomikos aktyvumas (plačiau skaitykite IV skyriuje „Darbo rinka“). Prognozuojama, kad, esant geresnei ekonomikos padėčiai, darbo rinkos raida prognozuojamu laikotarpiu taip pat bus palankesnė, nei anksčiau manyta, – atsigaunant ekonomikai nedarbo lygis ims mažėti jau šių metų pabaigoje. Vidutinis darbo užmokestis dėl šiemet padidinto minimaliojo darbo užmokesčio, sparčiai kilusių atlyginimų valstybės sektoriuje ir geresnės, nei tikėtasi, ekonominės padėties 2020 m. turėtų pakilti 6,8 proc. Tačiau 2021 m. dėl vis dar didelio neapibrėžtumo ir sumažėjusio darbuotojų trūkumo darbo užmokestis augs lėčiau – 3,1 proc. Prognozuojama, kad šiemet privatusis vartojimas sumažės tik 2,4 proc., tačiau dėl aukštesnės, nei tikėtasi, palyginamosios bazės kitąmet augs lėčiau, nei anksčiau prognozuota, ir sieks 3,9 proc.

Investicijų raidą neigiamai veikia ne tik pandemija, bet ir ES Mobilumo paketas. Antrąjį ketvirtį investicijos krito daugiau nei 11 proc. per metus. Be pandemijos ir dėl jos išaugusio ekonominio neapibrėžtumo, privačiąsias investicijas mažinančiai veikė ir pokyčiai transporto sektoriuje dėl kelią besiskinančio ES Mobilumo paketo – antrąjį ketvirtį investicijos į transporto priemones buvo 75 proc. mažesnės nei prieš metus. Numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu investicijų raidą privačiajame sektoriuje ir toliau neigiamai veiks silpna paklausa, padidėjęs neapibrėžtumas ir senkantys įmonių finansiniai ištekliai, tačiau dėl numatytų fiskalinių priemonių viešosios investicijos turėtų didinančiai veikti investicijų raidą. Vis dėlto iššūkių gali kelti ne toks efektyvus, kaip šiuo metu tikimasi, fiskalinio skatinimo lėšų panaudojimas. Prognozuojama, kad šiemet investicijos mažės 7,7, bet jau kitąmet augimas atsities ir sieks 6,4 proc.

Vis dėlto šalies ekonomikos raidos prognozėms būdingas didelis neapibrėžtumas, todėl greta pagrindinio ekonomikos raidos scenarijaus buvo parengti ir du alternatyvieji scenarijai – atšiaurusis ir palankusis. Atšiauriajame scenarijuje daroma prielaida, kad 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pradžioje epidemiologinė padėtis pasaulyje stipriai pablogėja. Reaguodami į šią situaciją, politikos formuotojai pagrindinėse pasaulio ekonomikose vėl įveda ekonominės veiklos apribojimų, tačiau ne tokių griežtų kaip šių metų pavasarį. Taip pat daroma prielaida, kad nors 2021 m. viduryje atsiranda medicininis sprendimas viruso plitimui sustabdyti, jo taikymas nėra iš karto veiksmingas, be to, išaugus nemokumų skaičiui, pablogėja finansinės sąlygos, o užsienio paklausa 2021 m. pradžioje nustoja augti. Pagal šį scenarijų Lietuvos ekonomikos aktyvumas imtų sparčiau didėti tik 2021 m. antrąjį pusmetį. Tokiu atveju bendras BVP krytis šiemet siektų –2,4 proc., o kitąmet BVP nepasikeistų. Palankiajame scenarijuje daroma prielaida, kad po šiuo metu stebimo užsikrėtimų virusu skaičiaus šuolio daugelyje pasaulio regionų epidemiologinė situacija stabilizuojasi, tad didesnių ekonominės veiklos suvaržymų neprireikia, o medicininis sprendimas, kuris atsiranda 2021 m. viduryje, pasirodo esantis veiksmingas. Įmonių ir namų ūkių pasitikėjimo rodikliai ima gerėti, o pasaulio ekonomikai atsigaunant ima švelnėti ir finansavimo sąlygos. Remiantis šiuo scenarijumi BVP krytis šiemet siektų tik 0,2, o kitąmet ekonomikos augimas paspartėtų iki 5,0 proc. Pagal palankųjį scenarijų ekonomika prieš krizę stebėtą lygį pasiektų dar šiemet, o pagal atšiaurųjį – tik 2022 m.

Sumažėjęs ekonominis aktyvumas ir mažesnės energijos kainos mažinančiai veiks vartotojų kainų raidą. Pasauliui tebekovojant su pandemija, prognozuojama, kad naftos ir maisto žaliavų kainos šiemet turėtų būti sumažėjusios, o tai ir toliau mažinamai veiks infliaciją. Kitąmet atsigaunant pasaulio ekonomikai naftos kainos turėtų kilti sparčiau. Lėčiau kilsiantis darbo užmokestis turėtų mažinti spaudimą paslaugų kainoms: prognozuojama, kad 2020 m. vidutinis metinis paslaugų kainų augimas sulėtės iki 4, o 2021 m. – turėtų siekti šiek tiek daugiau nei 2 proc. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija 2020 m. bus lygi 1,0, o 2021 m. – 1,2 proc. (plačiau skaitykite VI skyriuje „Kainos“).

1Tekste naudojami duomenys, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką. 

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-08-04