2023-06-30
Elektroninių pinigų ir mokėjimų įstaigų sektoriaus pajamos ir mokėjimo operacijų sumos auga
Elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektoriaus licencinės veiklos pajamos 2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pirmojo ketvirčio duomenimis, padidėjo 29 proc. iki 107 mln. Eur, o mokėjimo operacijų suma –24 proc. iki 108 mlr. Eur. Pokyčiai vertinami eliminavus bankinio sektoriaus dalimi tapusio Revolut Payments UAB rodiklius.
Nepaisant to, kad sektoriaus rezultatus ir toliau reikšmingai lemia pavienių įstaigų rezultatai, Lietuvos bankas, taikydamas įvairias priežiūros priemones (patikrinimus, tyrimus, dokumentines analizes, dialogus raštu, atkreipdamas įstaigų dėmesį į jų veiklos trūkumus), siekia Lietuvos banko strateginio tikslo – EPĮ ir MĮ sektoriaus brandos. 2023 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas, siekdamas brandos sektoriuje ir vertindamas, kaip šios įstaigos laikosi pinigų plovimo rizikos valdymo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų ir kaip užtikrina vidaus audito ir kontrolės vykdymą, baigė 1 individualų patikrinimą ir 2 vertinamuosius vizitus, pritaikė 7 poveikio priemones, suorganizavo 31 susitikimą su finansų rinkos dalyviais, išsiuntė 37 raštus, kuriuose atkreipė dėmesį į tobulintiną praktiką.
2023 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje viešuosiuose sąrašuose buvo 129 EPĮ ir MĮ (85 EPĮ ir 44 MĮ), o 2022 m. pirmąjį ketvirtį –141 (atitinkamai 88 ir 53). 2023 m. apžvelgiamu laikotarpiu Lietuvos bankas išnagrinėjo ir išdavė 2 naujas ir panaikino 5 EPĮ ar MĮ licencijas (dalį licencijų panaikino pačių įstaigų prašymu, dalį – pritaikius poveikio priemonę).
Mokėjimo įstaigų sektoriaus veikla pasižymi didele koncentracija: 7, arba 5 proc., pagal mokėjimų operacijų sumą didžiausios EPĮ ir MĮ generavo daugiau kaip 67 mlrd. Eur, arba 62 proc. visos sektoriaus apyvartos, o 8, arba 6 proc., pagal licencines pajamas didžiausios EPĮ ir MĮ uždirbo 65 mln. Eur, arba 61 proc. viso sektoriaus pajamų. Tačiau 76, arba 59 proc., visų EPĮ ir MĮ generavo tik 11 mln. Eur, arba 10 proc. sektoriaus apyvartos, ir uždirbo 0,9 mln. Eur, gaudamos iki 100 tūkst. Eur ir mažiau pajamų iš licencinės veiklos.
2023 m. nagrinėjamą laikotarpį 3 įstaigos baigė nevykdydamos nuosavo kapitalo reikalavimų, per metus šis rezultatas nepakito. Nereikšmingai – 1 įstaiga – sumažėjo (2023 m. pirmąjį ketvirtį buvo 9, 2022 m. pirmąjį ketvirtį – 10) įstaigų, kurių rodiklis sudarė 1–1,1. Kol kas nestebima prognozuota nuosavo kapitalo reikalavimų rodiklio blogėjimo tendencija. Lietuvos bankas, įvertinęs 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis EPĮ ir MĮ pateiktas neaudituotas finansines ataskaitas ir siekdamas, kad visos EPĮ ir MĮ stebėtų savo nuosavo kapitalo rodiklį ir turėtų veiksmingas kontrolės priemones, kurios leistų iš anksto imtis veiksmų, kad nuosavas kapitalas netaptų mažesnis už reikalaujamą minimalų, rengia ir artimiausiu metu išsiųs raštus toms EPĮ ir MĮ, kurių nuosavo kapitalo rodiklis artėja prie minimalios ribos.
2023 m. apžvelgiamu laikotarpiu EPĮ ir MĮ klientų lėšų dalis, kuri buvo laikoma centriniuose bankuose, sudarė 1,1 mlrd., 2022 m. pirmąjį ketvirtį – 3,3 mlrd. Eur, t. y. sumažėjo 3 kartus, nes tiek kartų sumažėjo klientų lėšos pasitraukus iš sektoriaus Revolut Payments UAB (Revolut Payments UAB 2022 m. pirmąjį ketvirtį centriniuose bankuose laikė 2,2 mlrd. Eur). Klientų lėšų dalis, laikoma centriniuose bankuose, pasikeitė nereikšmingai: 1 proc. punktu – nuo 58 proc. (2022 m. pirmąjį ketvirtį) iki 57 proc. (2023 m. pirmąjį ketvirtį).
Pozicija dėl EPĮ ir MĮ teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis, kurios tikslas mažinti kliūtis, kai EPĮ ir MĮ susiduria su sunkumais atidaryti kredito įstaigose banko sąskaitas, skirtas EPĮ ir MĮ klientų mokėjimams vykdyti ir (arba) jų lėšoms saugoti, ir toliau yra viena iš Lietuvos banko stebimų sričių. 2023 m. pirmąjį ketvirtį gauti 2 pranešimai iš kredito įstaigų apie uždarytas ar apribotas sąskaitas EPĮ ir MĮ – iš viso nuo 2019 m. Lietuvos banke gauti 66 tokio pobūdžio pranešimai.
Lietuvos bankas toliau siekia didinti sektoriaus brandą, skatina veiklą vykdančias įstaigas skirti daugiau dėmesio ir išteklių aktualiausioms sritims: pinigų plovimo prevencijos, nuosavo kapitalo ir klientų lėšų apsaugos bei vidaus kontrolės reikalavimų vykdymui ir atitikties didinimui.
2023 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas, vertindamas, kaip šios įstaigos laikosi pinigų plovimo rizikos valdymo, klientų pažinimo ir sukčiavimo rizikos valdymo, nuosavo kapitalo, klientų lėšų apsaugos reikalavimų ir kaip užtikrina vidaus audito ir kontrolės vykdymą, baigė 1 individualų patikrinimą ir 2 vertinamuosius vizitus, pritaikė 7 poveikio priemones, suorganizavo 31 susitikimą su finansų rinkos dalyviais, išsiuntė 37 raštus, kuriuose atkreipė dėmesį į tobulintiną praktiką.
Lietuvos bankas siekia gerinti komunikaciją ir sektoriaus pasiekiamumą ne tik sankcijomis, bet ir atsižvelgdamas į sektoriaus poreikius bei sritis, kuriose nustatoma EPĮ ir MĮ veiklos trūkumų, organizuoja mokymus aktualiomis temomis, skelbia naujausią, aktualią informaciją rinkos dalyviams, nuolat papildo dažniausiai užduodamus klausimus, skelbia rekomendacijas. 2023 m. pirmąjį ketvirtį parengti ir paskelbti metiniai neaudituoti EPĮ ir MĮ duomenys bei EPĮ ir MĮ rizikų valdymo analizės rezultatai.
Lietuvos bankas viešai skelbia informaciją apie elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų numatomus planinius patikrinimus, kiekvienos iš jų metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.