[[#ex]]
Nuo ko priklauso TPVCAPD įmokos dydis?
Draudimo įmoka – tai paslaugos kaina, kurią nustatyti turi teisę draudikas. Draudimo rizikos veiksnių nustatymas pirmiausia priklauso nuo prisiimamos rizikos profilio, kurį įvertina pats draudikas. Taigi, kokie draudimo rizikos veiksniai daro įtaką draudimo įmokos dydžiui, gali nustatyti tik pats draudikas, tačiau pažymėtina, kad ši pareiga draudikams teisės aktuose nėra nustatyta. Nors draudikas turi teisę vertinti prisiimamą draudimo riziką savo pasirinktais būdais ir nustatyti draudimo įmoką, užtikrinančią, kad jos galėtų tinkamai vykdyti prievoles pagal visas draudimo sutartis, draudimo įmoka turi nepažeisti draudėjo interesų.
Remdamasis TPVCAPD teisiniu reglamentavimu, Lietuvos bankas nereguliuoja ir nevertina individualių draudimo įmokų dydžių ar draudimo rizikos veiksnių.
Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo rizikos vertinimas ir draudimo rizikos grupės apskaičiavimas asmenims nėra reglamentuotas teisės aktuose. Draudikai draudimo riziką vertina skirtingai, ją apskaičiuoja draudikų aktuarai, taikydami statistinius matematinius modelius, vertindami viso TPVCAPD portfelio reikšmingų kintamųjų kelerių metų statistiką pagal savo pasitvirtintą metodiką. Taigi, kiekvienas draudikas gali skirtingai vertinti tuos pačius asmens duomenis ir priskirti skirtingus draudimo rizikos koeficientus ar rizikos grupes. Todėl draudimo įmokos dydį lemia atitinkamų kriterijų visuma. Kaip pavyzdys, gali būti šie kriterijai, lemiantys draudimo įmokos dydį:
- transporto priemonės naudojimo teritorija ir naudojimo joje laikas (tiek deklaruota, tiek faktiškai nustatyta);
- draudimo (žalų) istorija;
- paskutinio įvykio data;
- vairavimo stažas;
- valdytojo amžius;
- žalų dažnis;
- transporto priemonės darbinis tūris, galia, masė;
- transporto priemonės kategorija;
- vidutinė žala;
- veiklos (naudojimo) pobūdis (nuoma, taksi paslaugos, ūkininkavimas ir pan.);
- draudėjo registracijos vieta;
- draudėjas juridinis ar fizinis asmuo;
- duomenų apie konkretų kriterijų neturėjimas dažniausiai prilyginamas rizikingiausiai kategorijai.
Paminėtini ir bendrieji veiksniai, lemiantys įmokos dydį: draudimo rūšies pelningumo ir nuostolingumo santykis, infliacija, darbo užmokesčio augimas.
Be to, su įmokos dydžio nustatymu yra susiję šie veiksniai: avaringumo situacija šalyje, automobilių remonto įkainių pasikeitimai, bendrasis išmokų dydis ir vidutinis vienos išmokos dydis, draudimo produkto platinimo per tarpininkus išlaidos, teisės aktų reikalavimų pasikeitimai ir kt.
Kam taikoma draudimo apsauga?
Draudimo objektas – transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos tretiesiems asmenims. Draudžiamasis įvykis – eismo įvykis, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos atsiranda civilinė atsakomybė ir pagal TPVCAPD įstatymą nukentėjusiam trečiajam asmeniui turi būti sumokama išmoka.
Vieno eismo įvykio Lietuvoje, nepaisant dėl jo nukentėjusių trečiųjų asmenų skaičiaus, draudimo suma (maksimali draudimo išmoka) yra: 5 210 000 eurų dėl žalos asmeniui ir 1 050 000 eurų dėl žalos turtui (šie dydžiai yra periodiškai indeksuojami). Žalos, padarytos kitose žaliosios kortelės sistemos valstybėse, atlyginamos pagal tų valstybių teisės aktuose nustatytas draudimo sumas.
Kam netaikoma draudimo apsauga?
Draudimo apsauga netaikoma eismo įvykiams, įvykusiems transporto priemonę naudojant oro uostuose, kitose viešam kelių eismui apribotose uždaro pobūdžio teritorijose ar autodromuose sporto varžybose, treniruotėse, parodose ar mokymuose vairuoti.
Be to, ji netaikoma pačiam žalą padariusiam asmeniui, jo naudojamai transporto priemonei, joje esančiam turtui ir kitam tos transporto priemonės draudėjo turtui.
Kokios yra draudėjų, eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusių trečiųjų asmenų pareigos?
Pareigos yra šios:
- suteikti draudikui prašomą teisingą informaciją ir pateikti dokumentus, būtinus draudimo sutarčiai sudaryti;
- draudimo sutartyje nurodytais terminais sumokėti draudimo įmoką;
- įvykus eismo įvykiui, imtis prieinamų, protingų veiksmų galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą;
- apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nurodytais atvejais;
- per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam civilinę atsakomybę, dėl kurio asmuo yra atsakingas;
- per penkias darbo dienas pranešti draudikui apie gautą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo;
- nedelsiant informuoti draudiką apie pasikeitusią draudimo riziką.
Daugiau informacijos, kaip elgtis patekus į eismo įvykį Lietuvoje arba užsienyje, galima rasti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro interneto svetainėje, taip pat lengvai ir greitai deklaruoti eismo įvykį galima internetu. Daugiau informacijos pateikta čia.
Ką reikia žinoti apie draudimo sutarties įsigaliojimą ir sustabdymą?
Draudimo sutarties įsigaliojimas
Draudimo sutartis įsigalioja nuo sutartyje nurodytos datos. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma dvylikai mėnesių. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutarys, įsigaliojus naujai sutarčiai, prieš tai sudaryta draudimo sutartis nustoja galioti.
Draudikas išduoda draudėjui įprastinės draudimo sutarties sudarymą ir suteikiamą draudimo apsaugą patvirtinantį draudimo liudijimą. Jame nurodomas draudimo liudijimo galiojimo laikotarpis, ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, už kurį sumokėta draudimo įmoka.
Draudimo sutarties sustabdymas
Draudėjo prašymu draudikas privalo atleisti draudėją nuo draudimo įmokų pagal galiojančią draudimo sutartį mokėjimo, jei draudėjas ketina nenaudoti transporto priemonės ilgiau kaip vieną mėnesį.
Draudėjas privalo pateikti draudikui pasižadėjimą atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpiu nenaudoti pačiam ir neleisti naudoti kitiems asmenims draudimo sutartyje nurodytos transporto priemonės ir gali perduoti draudikui neatlygintinai laikinai saugoti transporto priemonės registracijos numerį.
Atleidimo nuo draudimo įmokų mokėjimo laikotarpis pasibaigia anksčiau, negu nurodyta draudėjo prašyme, jei draudikas draudėjo prašymu išdavė naują draudimo liudijimą. Jeigu draudimo įmoka buvo sumokėta už laikotarpį, kurį draudėjas yra atleistas nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas privalo pratęsti draudimo sutarties terminą tam laikotarpiui, nereikalaudamas už šį laikotarpį papildomų draudimo įmokų. Atleidus draudėją nuo draudimo įmokų mokėjimo, draudikas pažymi apie tai draudimo liudijime.
Ką reikia žinoti apie draudimo sutarties pratęsimą, pasibaigimą ir nutraukimą?
Draudimo sutarties pratęsimas
Pasibaigus įprastinės draudimo sutarties terminui, jis gali būti pratęsiamas draudimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka dvylikai mėnesių, jeigu tokia sąlyga buvo numatyta draudimo sutartyje ir draudėjas ar draudikas nepareiškia raštu nesutikimo nepratęsti draudimo sutarties.
Draudimo sutartis nepratęsiama, jeigu nebuvo sumokėta priklausanti už praėjusius laikotarpius draudimo įmoka pagal galiojančią draudimo sutartį arba draudikas neteko teisės vykdyti TPVCAPD veiklos.
Draudimo sutarties pasibaigimas
Draudimo sutartis pasibaigia, jei transporto priemonė, kuri buvo apdrausta pagal įprastinę draudimo sutartį, įregistruojama kitoje valstybėje ir tai transporto priemonei išduodamas kitos valstybės valstybinis numerio ženklas ir Civiliniame kodekse bei Draudimo įstatyme nustatytais pagrindais.
Draudimo sutarties nutraukimas
Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį apie tai raštu įspėjęs draudimo įmonę ne vėliau kaip prieš penkiolika dienų iki numatomos sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas.
Draudimo sutartis gali būti nutraukta draudimo įmonės iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo arba netinkamai vykdo ir tuo atveju, jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas.
Kur galima sudaryti TPVCAPD sutartį?
Lietuvoje TPVCAPD paslaugas teikia draudimo įmonės, turinčios teisę vykdyti TPVCAPD veiklą, šių įmonių sąrašas pateiktas čia. Draudimo sutartį taip pat galima sudaryti ir per draudimo tarpininkus.
Atkreiptinas dėmesys, kad, renkantis TPVCAPD, reikėtų palyginti kelių draudimo įmonių pasiūlymus, nes to paties draudėjo draudimo įmokos dydis kiekvienoje draudimo įmonėje gali skirtis. Tokią paslaugą galima gauti ir kreipiantis į draudimo tarpininkus, kurių sąrašas pateiktas Lietuvos banko interneto svetainėje.
Ar draudimo apsauga turi apribojimų?
Draudimo išmoka nemokama šiais atvejais:
- už žalą, kilusią dėl karo veiksmų, dėl teroristinių išpuolių, esant branduolinės energijos poveikiui ar nepaprastajai padėčiai;
- už žalą, padarytą vežamam už užmokestį kroviniui ar bagažui, esančiam kaltininko transporto priemonėje;
- už žalą, patirtą netekus grynųjų pinigų, bižuterijos, juvelyrinių ir meno dirbinių, vertybinių popierių, dokumentų, filatelijos, numizmatikos ar panašių rinkinių arba daiktų;
- nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kurie savo noru buvo žalą padariusioje transporto priemonėje ir žinojo, kad ta transporto priemonė vogta;
- yra aplinkybių, kai draudimo įmonė turi teisę iš žalą padariusio asmens susigrąžinti žalos atlyginimui išmokėtas sumas ar jų dalį (pvz., kai šis vairavo apsvaigęs, pasišalino iš eismo įvykio vietos, žalą padarė tyčia, vairavo neturėdamas tinkamos kategorijos teisės vairuoti, laiku nevykdė pareigos pranešti apie eismo įvykį draudikui, iš esmės pažeidė draudimo sutartį).
Koks yra žalos administravimo ir draudimo išmokos procesas?
Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui per trisdešimt dienų nuo pretenzijos dėl padarytos žalos (t. y. rašytinio prašymo išmokėti draudimo išmoką, kuriame pateikiami duomenys apie draudimo išmokos išmokėjimo būdą) gavimo dienos.
Jeigu per trisdešimt dienų terminą neįmanoma ištirti draudžiamojo įvykio fakto ir draudimo išmokos dydžio patvirtinimui reikšmingų aplinkybių, draudimo išmoka turi būti išmokėta per keturiolika dienų nuo minėtų aplinkybių tyrimo pabaigos, tačiau tai negali užsitęsti ilgiau nei tris mėnesius nuo prašymo išmokėti draudimo išmoką (pretenzijos dėl žalos atlyginimo) pateikimo dienos, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis.
Dėl pakaitinio automobilio suteikimo
Pažymėtina, kad TPVCAPD reglamentuojantys teisės aktai nereguliuoja klausimų, susijusių su žalos atlyginimu nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl negalėjimo naudotis transporto priemone po draudžiamojo eismo įvykio.
Vis dėlto, atsižvelgiant į tai kad TPVCAPD yra nuostolių draudimas, kuris pagrįstas visiško nuostolių atlyginimo principu, žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki draudžiamojo eismo įvykio buvusią padėtį. Taigi, draudikas, be kita ko, turi kompensuoti pagrįstus nuostolius, susijusius su negalėjimu tam tikrą laiko tarpą naudotis transporto priemone.
Pirmiausia, asmenys turi kreiptis į draudimo įmonę ir pasiteirauti dėl tokių išlaidų atlyginimo tvarkos ir kokius dokumentus turėtų pateikti. Atsižvelgiant į TPVCAPD praktiką, kad būtų suteiktas pakaitinis automobilis turi egzistuoti ir tam tikros sąlygos, išsamiau galima susipažinti Lietuvos banko interneto svetainėje.
Kokia yra skundų arba ginčų nagrinėjimo tvarka?
Prieš kreipiantis į Lietuvos banką tiek skundo, tiek ginčo nagrinėjimo atveju, visų pirma reikia raštu kreiptis į draudimo įmonę (ar draudimo tarpininką), nurodant situacijos aplinkybes ir savo reikalavimą.
Jeigu manote, kad draudimo įmonė nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir taip pažeidė Jūsų teises, galite kreiptis į Lietuvos banką ir pateikti skundą (prašymą) dėl draudimo įmonės veiksmų atitikties teisės aktų reikalavimams vertinimo ir ištyrimo. Daugiau informacijos pateikta čia.
Tuo atveju, jeigu manote, kad dėl draudimo įmonės veiksmų buvo pažeistos Jūsų teisės, atsirandančios iš sutarčių arba su jais susijusių santykių ir dėl to patyrėte nuostolių, galite kreiptis į Lietuvos banką dėl ginčo nagrinėjimo. Daugiau informacijos, susijusios su ginčų nagrinėjimu, pateikta Lietuvos banko interneto svetainėje.
[[#ex]]
