Sukčiavimo būdai

Sukčiai nesnaudžia, todėl būkite budrūs ir nepažįstamiems bei nepatikimiems asmenims neatskleiskite savo asmens ir mokėjimo priemonių duomenų, nesiųskite jus kompromituojančių asmeninių failų, nesusiviliokite neaiškiomis „pelningomis“ investavimo galimybėmis, neleiskite savo banko sąskaita naudotis kitiems asmenims.

Pristatome sukčiavimo būdus ir kaip juos atpažinti bei apsisaugoti.

[[#ex]]

Duomenų viliojimas

Tai vienas bene dažniausių Lietuvoje sukčiavimo būdų, kai siunčiamos suklastotos SMS, pokalbių programėlių („WhatsApp“, „Viber“ ar kt.) žinutės arba elektroniniai laiškai, primenantys finansų įstaigų, teisėsaugos institucijų ar kitų subjektų pranešimus. Taip siekiama gauti interneto banko prisijungimo, kitus konfidencialius duomenis, patvirtinti apgaule atliekamus lėšų pervedimus ir pan. Paplitęs ir susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas, kai sukčiai apsimeta sąskaitos numerį norinčiais patikslinti verslo partneriais.

Kaip atpažinti?

Sukčiai gali prisistatyti finansų įstaigų, teisėsaugos institucijų atstovais, siuntų pristatymo bendrovės darbuotojais, įmonės, kurioje dirbate, vadovu, verslo partneriu, pirkėju, pardavėju ar pan.

Siekdami išvilioti duomenis sukčiai gali susisiekti telefonu, elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, per „WhatsApp“, „Viber“ ar kitas pokalbių programėles.
Sukčių siunčiamais pranešimais raginama tuoj pat atsakyti į skubų ar grasinantį pranešimą arba imtis tam tikrų veiksmų (paspausti pateiktą nuorodą ir taip atblokuoti sąskaitą, patvirtinti gaunamą mokėjimą ar pan.). Skubiai neatsakius arba nesiėmus nurodytų veiksmų, – grasinama teisinėmis pasekmėmis (uždaryti banko sąskaitą, paduoti į teismą, areštuoti turimą turtą ir pan.).
Atliekant sukčių nurodytus veiksmus (jungiantis prie neaiškios kilmės puslapių, atnaujinant banko duomenis) visada prašoma interneto banko prisijungimo arba kitos asmeninės informacijos.
Duomenys gali būti viliojami ir siunčiant pranešimus apie neva gautą paveldėjimą arba loterijos laimėjimą.
Sukčių siunčiamuose pranešimuose dažnai pasitaiko gramatikos, rašybos, logikos klaidų. Įtarimų gali kelti siuntėjų elektroninio pašto adresų ir pateikiamų nuorodų autentiškumas (nurodomas ne visas banko pavadinimas, įterpiama skaičių arba kitų raidžių), elektroninio laiško priedai dažnai būna keisto formato ar pavadinimo dokumentai.

Kaip apsisaugoti ir kokių veiksmų imtis?

Visais atvejais pirmiausia susipažinkite su informacija ir nepriimkite skubotų sprendimų.
Niekam neatskleiskite savo mokėjimo priemonių prisijungimo duomenų (PIN kodai, mokėjimo kortelės CVV kodas, kortelės numeris, elektroninės bankininkystės naudotojo ID ir pan.), nespauskite elektroniniu paštu, SMS ar pokalbių programėlėmis siunčiamų įtartinų nuorodų, neskubėkite reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.
Atsiminkite, kad finansų įstaigų darbuotojai niekada neskambina savo klientams, neprašo prisijungti prie interneto banko, neklausia sąskaitos ar mokėjimo kortelės duomenų (kortelės numeris ir kitoje kortelės pusėje nurodytas CVV kodas). Telefoninio pokalbio metu galite būti identifikuojami tik tada, jei patys paskambinote finansų įstaigos interneto svetainėje nurodytu numeriu. Tačiau tokiu atveju klientas identifikuojamas asmens tapatybės nustatymo priemonėmis („Smart-ID“, PIN kodų generatorius, mobilusis parašas ir pan.), o finansų įstaigų darbuotojai kliento niekada neprašo padiktuoti jokių mokėjimo priemonės prisijungimo duomenų.
Jeigu abejojate, ar skambutis tikrai iš banko, geriausia iš karto nutraukti pokalbį ir paskambinti savo bankui viešai skelbiamu numeriu, kurį rasite banko interneto svetainėje. Jokiu būdu neatskambinkite tuo numeriu, iš kurio buvo skambinta.
Visada prie finansų įstaigų svetainių prisijunkite tiesiogiai, o ne spustelėdami elektroniniame laiške pateiktas nuorodas. Sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena tikrų bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetainių adresus, tad naudokitės tik oficialiomis bankų interneto svetainėmis, pirkite patikrintose elektroninės prekybos vietose.
Tikrinkite „Smart-ID“ pranešimų turinį – dažnai nurodoma, kokia operacija autorizuojama.
Atsiminkite, kad negalima laimėti loterijoje, jei joje nedalyvavote, arba gauti mirusio giminaičio, kurio net neturėjote, palikimą.
Gavę įtartiną pranešimą, visada pagalvokite, ar tikėjotės tokio pobūdžio elektroninio laiško ar žinutės, t. y. ar iš tiesų pardavėte prekę, už kurią siūloma priimti mokėjimą, ar iš tiesų užsakėte pristatyti siuntą į pranešime nurodomą paštomatą, ar laukiate mokėjimo iš tam tikro asmens.

Vieni labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų

SMS žinutės su aktyviomis nuorodomis į suklastotas bankų interneto svetaines. Remiantis Lietuvos banko gaunamais skundais, SMS žinutės siunčiamos komercinių bankų vardu, dažniausiai įspėjant vartotoją apie įtartinus veiksmus jo sąskaitoje, būtinybę atnaujinti interneto banko paskyrą, užkirsti kelią paskyros praradimui ir pan. Paspaudę žinutėje pateiktą nuorodą, vartotojai patenka į suklastotą banko interneto svetainę, kurioje suveda savo prisijungimo duomenis ir asmens duomenis. Vartotojų budrumą silpnina tai, kad kartais tokios žinutės pakliūva į bendrą iš bankų gautų kitų žinučių srautą, o fiktyvios bankų interneto svetainės atrodo lygiai taip, kaip tikros. Tad reikia būti itin pastabiems ir atidžiai vertinti šių interneto svetainių adresų ar nuorodų pavadinimų skirtumus. Dažnai vartotojai patys sudaro galimybę nusavinti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir asmens duomenis, suvesdami juos fiktyvioje interneto banko svetainėje, arba, gavę užklausas į „Smart-ID“ programėles, suvesdami jų PIN kodus. Taip dažniausiai įvyksta vartotojų ginčijami ir neautorizuoti mokėjimai, o kartais vartotojų vardu net sukuriama nauja „Smart-ID“ programėlės paskyra trečiųjų asmenų (t. y. sukčių) kontroliuojamame įrenginyje.
Pašto siuntų bendrovių vardu vartotojams siunčiamos žinutės apie į paštomatą gautą mokėjimą už parduodamą prekę, kurią nori įsigyti tariamas pirkėjas. Tokiais atvejais vartotojo kontaktai gaunami iš skelbimų portalų, prekybos ar mainų platformų, kuriose vartotojas įkėlė skelbimą apie parduodamą (mainomą) prekę. Tam, kad lėšos patektų į vartotojo sąskaitą, prašoma paspausti SMS arba pokalbių programėles žinutėje pateiktą nuorodą ir fiktyvioje pašto siuntų bendrovės svetainėje suvesti vartotojo asmens duomenis ir mokėjimo kortelės duomenis. Dažniausiai vartotojai ne tik suveda prašomus asmens duomenis ir mokėjimo priemonių personalizuotus saugumo duomenis fiktyvioje interneto svetainėje (tad sukčiai juos nusavina), bet ir, gavę užklausas į telefone įdiegtas „Smart-ID“ programėles, suveda „Smart-ID“ PIN kodus.

Investicinis sukčiavimas

Plačiau čia

Romantinis sukčiavimas

Tikriausiai visi esame girdėję istorijų, kai dideles pinigų sumas sukčiai išvilioja, susipažinę su savo aukomis interneto erdvėje (socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, programėlėse). Pasitaiko labai įvairių romantinio sukčiavimo scenarijų, pavyzdžiui: apsimetus žinomu asmeniu, kurio mokėjimo kortelė esą buvo užblokuota, prašoma pervesti tam tikrą pinigų sumą, sukūrus netikrą socialinių tinklų anketą, pinigai viliojami dėl esą patiriamos sunkios materialinės situacijos.

Kaip atpažinti?

Dažniausiai sukčiai susikuria netikras anketas socialiniuose tinkluose ir apsimeta kitais asmenimis. Jie veikia grupėmis ir turi tvirtą priedangą.
Bendravimas grindžiamas psichologiniais aspektais, tariama simpatija, o kartais net meile, siekiant sukurti tvirtą pasitikėjimą ir tarpusavio ryšį. Skirtingai nuo duomenų viliojimo, kurio vienas esminių momentų – bendravimo greitis, romantiniai sukčiai pinigų vilioti neskuba. Bendrauti pradedama įprastai, rodomas nuoširdus susidomėjimas ir palaikomas iš pirmo žvilgsnio normalus pokalbis. Aukos pasitikėjimas įgyjamas įtaigiomis manipuliacijomis.
Užsimezgus simpatijai ir atsiradus pasitikėjimui, planuojamas susitikimas, tačiau visada atsitinka kokia nors nelaimė, pritrūksta pinigų kelionei ar pan. Dėl to susitikti tampa neįmanoma ir sukčiui prireikia papildomų lėšų.
Sukčiaus profilyje yra informacijos, neatitinkančios jo pasakojimų, arba apie asmenį pateikiama labai skurdi informacija.

Kaip apsisaugoti ir kokių veiksmų imtis?

Visada būkite įtarūs, kai nepažįstamas asmuo susisiekia ir prašo asmeninės ar finansinės informacijos, paskolinti ar padovanoti pinigų.
Nesiųskite kompromituojančių savo nuotraukų ar vaizdo įrašų, net jei pasitikite tuo asmeniu. Tokia informacija vėliau gali būti panaudota šantažuojant ar siekiant gauti finansinės naudos.
Prieš pasitikėdami nepažįstamuoju, patikrinkite informaciją apie jį viešai prieinamuose šaltiniuose (atlikite „Google“ paiešką apie asmenį ir jo darbą, profilio nuotraukų atvirkštinę vaizdų paiešką).
Išlikite budrūs ir įtarūs. Prisiminkite, kad sukčiai „dirba“ ir geriausią reputaciją turinčių socialinių tinklų, pažinčių svetainėse ir programėlėse.
Nebijokite nepažįstamajam užduoti daug klausimų, paprašykite susiskambinti naudojant vaizdo pokalbio funkciją. Atkreipkite dėmesį į atvejus, kai asmuo teisinasi, kad „neveikia vaizdo kamera“ ar pan.

Pinigų mulai

Tekstas2

Pavogtiems ar kitaip neteisėtai gautiems, taip pat nusikalstamoms veikoms finansuoti skirtiems pinigams legalizuoti vis dažniau pasitelkiami pinigų mulai. Tai žmonės, kurie savo banko sąskaitą už atlygį „paskolina“ pinigams išsigryninti ar pervesti į kitą sąskaitą, savo vardu atidaro sąskaitą ir leidžia ja naudotis kitiems asmenims.

Neteisėtai gautų pinigų kilmė dažnai susijusi su duomenų vagystėmis, kenkimo programinės įrangos naudojimu, sukčiavimu internete, netikrų elektroninių parduotuvių veikla, sukčiavimu apsimetant įmonės vadovais, imituojant romantinius santykius ir kt.

Kaip atpažinti, kad galite tapti pinigų mulu?

Dažnai darbo skelbimų portaluose galima aptikti tariamai teisėtų darbo skelbimų („Pinigų pervedimo agento darbas“). Tokių skelbimų yra ir socialiniuose tinkluose („Facebook“ įrašai uždarose grupėse), asmeninių pasiūlymų (užklausų) galima gauti elektroniniu paštu ar per susirašinėjimo programėles („Whatsapp“, „Viber“).
Pinigų mulų veiklos reklama gali nukopijuoti tikrą įmonės svetainę ir turėti panašų interneto adresą, kad viskas atrodytų autentiškai. Tokiuose skelbimuose paprastai nurodoma, kad užsienio kompanija ieško „vietinių / nacionalinių atstovų“ arba „agentų“, kad šie veiktų įmonės vardu tam tikrą laiką, taip išvengiant didelių atskaitymų už sandorius ar vietos mokesčių. Nors tikslios užduotys paprastai neaprašomos, nurodoma, kad veikla susijusi su pinigų ar prekių perdavimu.
Aukas stengiamasi įtikinti, kad tokia veikla visiškai nerizikinga, žadamas didesnis užmokestis, jei į veiklą auka įtrauks ir savo draugus.
Pasiūlymas, paprastai teikiamas elektroniniu paštu ar per susirašinėjimo programėles, dažnai būna parašytas keistais, prastos struktūros sakiniais su gramatinėmis ir rašybos klaidomis. Su pasiūlymu susietas elektroninio pašto adresas neturi organizacijos domeno ir būna sukurtas interneto platformoje („Gmail“, „Yahoo!“, „Windows Live Hotmail“ ar pan.).

Kaip apsisaugoti ir kokių veiksmų imtis?

Venkite neaiškių darbo pasiūlymų. Visada tikrinkite viešai prieinamą informaciją apie darbą siūlantį asmenį ar įmonę, įvertinkite galinčias kilti rizikas. Ypač įdėmiai vertinkite užsienio asmenų ar įmonių teikiamus darbo pasiūlymus.
Įtariai vertinkite bet kurį prašymą pasinaudoti asmenine sąskaita.
Niekam neatskleiskite savo mokėjimo priemonių prisijungimo duomenų (PIN kodai, mokėjimo kortelės CVV kodas, kortelės numeris, elektroninės bankininkystės naudotojo ID ir pan.).

Pasekmės:

Baudžiamoji atsakomybė. Paaiškėjus pinigų mulo tapatybei, kyla didelė grėsmė, kad bus nustatyta ir sukčių tapatybė. Dėl to pinigų mulai gali patirti šantažą, grasinimus ar net fizinį smurtą.
Finansinės pasekmės. Visos finansų įstaigos vertina savo klientų rizikingumą. Įsitraukimas į pinigų mulo veiklą gali būti įvertintas kaip labai neapdairus elgesys, todėl savo sąskaitą nežinomų asmenų finansinėms operacijoms paskolinęs asmuo rizikuoja tam tikrą laiką arba apskritai niekada negauti tam tikrų finansinių paslaugų (paskolos, lizingo, kredito kortelės, mokėjimo sąskaitos).
Psichologinis ir fizinis smurtas. Nusikaltėliai siekia, kad jų tapatybė nebūtų nustatyta ir pinigų mulas niekam neatskleistų apie juos turimos informacijos. Tad pinigų mulai gali patirti šantažą, grasinimus ar net fizinį smurtą.
Žala reputacijai. Įsitraukimas į nusikalstamą veiklą ir su tuo susijusios pasekmės dažniausiai itin smarkiai paveikia pinigų mulo reputaciją, o kartu ir psichologinę sveikatą.

Jei įtariate, kad tapote pinigų mulu, nedelsdami sustabdykite savo sąskaitoje bet kokias mokėjimo operacijas, kurias nurodė atlikti potencialūs nusikaltėliai, ir apie tai praneškite savo mokėjimo paslaugų teikėjui ir policijai.

Kiti sukčiavimo būdai

Kreditinis sukčiavimas arba paskolos – „Aš tau paskolinsiu, jei sumokėsi“. Sukčiai pasisiūlo suteikti paskolą (dažnai neįprastai geromis sąlygomis), bet prieš tai turite jiems sumokėti. Atkreipkite dėmesį į atvejus, kai viskas atrodo per gerai, kad būtų tiesa, pasidomėkite potencialaus paskolos davėjo tapatybe ir vykdoma veikla, patikrinkite viešai prieinamus šaltinius.
Paveldėjimo sukčiavimas. Gaunate pranešimą (dažnai iš užsienio), kad paveldėjote itin didelę sumą pinigų, tačiau tam, kad ją gautumėte, pirmiausia privalote susimokėti (už paveldėjimo administravimą, lėšų pervedimą ir pan.). Įvertinkite, ar ši žinia neatrodo per gerai, kad būtų tiesa, ar tikėjotės gauti palikimą iš tokio asmens. Kritiškai vertinkite bet kokius netikėtus pranešimus apie jums priklausantį turtą.
Labdaros sukčiavimas. Jums pasiūloma paaukoti labdarai, bet paaukotos lėšos atsiduria ne ten, kur turėtų, o sukčių rankose. Visada tikinkite organizacijos ar asociacijos, kuriai aukojate lėšas, tapatybę. Įsitikinkite, kad sąskaita, į kurią pervedate pinigus, sutampa su tam tikros organizacijos ar asociacijos viešai skelbiamu sąskaitos numeriu.
Suklastotos sąskaitos faktūros. Su šiuo sukčiavimo būdu dažniausiai susiduria juridiniai asmenys. Jiems atsiunčiama suklastota sąskaita faktūrą, kurią apmokėjus lėšos nukeliauja sukčiams. Visada įvertinkite, ar tikrai gavote prekes ar paslaugas, už kurias išrašyta sąskaita faktūra, tikrinkite jos siuntėją ir elektroninio pašto adresą, iš kurio ji gauta. Jei kyla įtarimų, paskambinkite šios paslaugos teikėjui ar prekių pardavėjui turimu jo telefono numeriu ir pasitikrinkite gautos sąskaitos faktūros autentiškumą.
Mokėjimo duomenų pakeitimas – „Sąskaita pasikeitė – vesk kitur.“ Gavote pranešimą, kad pasikeitė paslaugos teikėjo ar prekių pardavėjo sąskaitos numeris ir nuo šiol prašoma atlikti mokėjimus į kitą sąskaitą. Visada kritiškai įvertinkite tokios informacijos siuntėją ir elektroninio pašto adresą, iš kurio gauta tokia informacija. Jei kyla įtarimų, paskambinkite šios paslaugos teikėjui ar prekių pardavėjui turimu jo telefono numeriu ir pasitikrinkite gautos informacijos autentiškumą.
Nelaimingi atsitikimai arba skolos – „Patekau į avariją“. Sukčiai, naudodamiesi žmonių emocijomis ir noru padėti kitiems, potencialioms aukoms (dažniausiai vyresnio amžiaus žmonėms) skambina apsimesdami artimuoju arba kokios nors institucijos atstovu. Pasakoja apie atsitikusią nelaimę ir prašo finansinės pagalbos gydymui arba grąžinant turimą skolą, nes gresia pasekmės. Visada kritiškai įvertinkite, kas iš tikrųjų skambina, ir neskubėkite atlikti jokių mokėjimų. Jei kilo įtarimų, patys paskambinkite savo artimajam turimu jo telefono numeriu arba tam tikrai institucijai viešai skelbiamu jos telefono numeriu.

Sukčiai nesnaudžia, nuolat sugalvoja naujų sukčiavimo būdų, taiko naujas priemones. Dėl to baigtinis sukčiavimo būdų sąrašo nėra, privalome visada išlikti budrūs ir kritiškai vertinti gaunamą informaciją.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-03-15