Investavimas: kaip atpažinti sukčius

Testas! Pasitikrinkite, ar esate atsparus sukčių pasiūlymams!

Neteisėtas investicinių paslaugų teikimas – veikla, kai siūlomos (teikiamos) investicinės paslaugos neturint Lietuvos banko ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotos licencijos. Dažniausiai pasitaikantis neteisėto paslaugų teikimo pavyzdys – Lietuvoje reklamuojamos užsienio šalyje (Vanuatu salose, Belize, Seišelių salose ir kt.) įsteigtų įmonių paslaugos, interneto svetainėse arba telefonu siūloma investuoti Forex valiutų rinkoje, žaliavų rinkose, į virtualųjį turtą. Tokia galimybe susivilioję gyventojai dažniausiai praranda visas santaupas!

[[#ex]]

Kas gali teikti investicines paslaugas Lietuvoje?

Lietuvoje investicines paslaugas gali teikti:

• finansų maklerio įmonės, turinčios Lietuvos banko ar kitos valstybės narės priežiūros institucijos išduotą finansų maklerio įmonės licenciją;
• Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje licencijuotos kredito įstaigos, jeigu kredito įstaigos licencija suteikia teisę teikti investicines paslaugas;
• finansų patarėjo įmonės, turinčios Lietuvos banko išduotą finansų patarėjo įmonės licenciją.

Kitoje valstybėje narėje įsteigta finansų maklerio įmonė gali teikti investicines paslaugas Lietuvos Respublikoje neįsteigdama filialo arba jį įsteigdama. Šios įmonės gali pradėti veiklą Lietuvos Respublikoje po to, kai Lietuvos bankas gauna atitinkamus pranešimus iš jų priežiūros institucijų.

Kaip atpažinti neteisėtus pasiūlymus investuoti?

Norėdami jus apgauti, sukčiai sugalvos įvairiausių būdų – kurs netikras svetaines, reklamas, skambins jums telefonu ar rašys el. laiškus. Vis dėlto nepaisant to, kokį būdą sukčiai naudos, juos nesunku atpažinti, jei žinosite šiuos šešis požymius. 

1. Žadamas greitas ir nerealus uždarbis: investavimo konsultantai tikina, kad rizikos investuoti nėra, uždarbis garantuotas, o jūsų indėlis bus minimalus

Paprastai neteisėtus investavimo pasiūlymus galima atpažinti iš to, kad sukčiai siūlo greitą, nerealiai didelį uždarbį ir jokios rizikos. Atminkite, kad investavimas be jokios rizikos tiesiog neegzistuoja, o normalus uždarbis iš investicijų dažnai svyruoja nuo 5 iki 10 proc. per metus. Investavimas yra procesas, kuriam reikia laiko ir žinių, todėl pasiūlymai, kai teigiama, kad bus generuojamas milžiniškas uždarbis be jūsų įsikišimo, turėtų būti vertinami skeptiškai. 

2. Agresyvi reklama naudojantis žinomų asmenų melagingomis sėkmės istorijomis arba naudojamasi žinomais prekės ženklais ar institucijų pavadinimais 

Tokias reklamas galite išvysti naršydami interneto svetainėse ar savo Facebook paskyroje – sukčiai gali naudoti garsius pramogų pasaulio veidus, žinomus valstybės institucijų vadovus ir pan. Jei tik paieškos sistemoje surinksite žodį „investuoti“, „Forex“ ar pan., šios melagingos reklamos iškart atsidurs jūsų akiratyje. Ignoruokite jas, nespauskite ant pateiktų netikrų nuorodų ir jokiu būdu nepalikite jokios asmeninės ar kontaktinės informacijos. 

Atkreipkite dėmesį į tai, kad tokiuose puslapiuose dažnai stengiamasi imituoti žinomų portalų vaizdą, tačiau juose pateikiama tik viena istorija, o kitos nuorodos yra neaktyvios arba nukreipiančios į kitas sukčių interneto svetaines.

3. Investuoti siūlančios įmonės dažniausiai yra registruotos egzotiškose jurisdikcijose (Maršalo, Vanuatu, Seišelių salynuose) ir negali teikti investicinių paslaugų Lietuvoje. SVARBU PATIKRINTI!

Sulaukus bet kokio pasiūlymo investuoti, pirmiausia reiktų pasitikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė turi leidimą verstis šia veikla. Tą galite padaryti čia. Būtinai atidžiai patikrinkite, kad licenciją turi būtent ta, o ne kita panašaus pavadinimo įmonė. Papildomai rekomenduojama patikrinti viešai prieinamą informaciją apie įmonę internete, dažnai galite rasti kitų vartotojų skundų ar įspėjimų.

4. Reklamuojamas virtualusis turtas

Investuoti į virtualųjį turtą šiuo metu laikoma kone mados dalyku. Vis dėlto nei Lietuvos bankas, nei kitos tarptautinės institucijos nepataria investuoti į virtualiąsias valiutas dėl itin didelės rizikos, taip pat dėl to, kad neegzistuoja jokios konkrečios investuotojų apsaugos priemonės. Plačiau skaitykite čia. 

5. Didelis ir įtaigus konsultantų spaudimas didinti investavimo sumas

Jei jau užkibote už sukčių kabliuko ir šiek tiek investavote, jie taip paprastai savo aukos nepaleis – sulauksite raginimų investuoti vis didesnes sumas. Nepasiduokite tokiems įkalbinėjimams – pasidavę prarasite tik dar daugiau pinigų! Jokiu būdu daugiau neinvestuokite, o apie sukčius praneškite tl.bl@aruizeirp.

6. Žadama, kad nesėkmės atveju, pasinaudojus Mastercard (Visa Chargeback) draudimo programa galima susigrąžinti prarastus pinigus arba siūloma pagalba už tam tikrą mokestį padėti juos susigrąžinti 

Mastercard (Visa Chargeback) draudimo paslauga kompensuoja tik tuo atveju, jei pirkėjas negauna prekės ar paslaugos, už kurią sumokėjo, o investicijų rizika nėra draudžiama. Norėdami detaliau sužinoti konkrečios mokėjimo kortelių organizacijos taikomas taisykles, kreipkitės į savo mokėjimo paslaugų teikėją, išdavusį jums mokėjimo kortelę.

Sukčiai, turėdami jūsų kontaktinius duomenis ir žinodami, kad jau praradote lėšų, dažnai prisistato teisininkų kontorų atstovais ir pasiūlo už 10–50 proc. tarpininkavimo mokestį padėti jums atgauti prarastas lėšas. Nesusiviliokite šiais pasiūlymais, nes būsite apgauti dar kartą. 

Kaip veikia sukčiai?

Sukčiai, neteisėtai siūlantys investuoti, pasitelkia įvairiausius būdus, kaip sudominti ir „užkabinti“ potencialias aukas.

1. Telefoniniais skambučiais

Kiekvienas gyventojas gali sulaukti įtartino skambučio iš nepažįstamo numerio, dažnai registruoto užsienyje, su pasiūlymu investuoti. Kaip tokiu atveju elgtis? Žinoma, geriausia yra padėti ragelį ir ignoruoti tolesnius skambučius. Aišku, galite sukčių ir pagąsdinti. Štai taip atrodė pokalbis, kai sukčiai paskambino vienam Lietuvos banko tarnautojai:

2. Internetu

Sukčiai kuria fiktyvias reklamas, dažnai naudodami žinomų žmonių atvaizdus, prekių ženklus ar institucijų pavadinimus, siekdami pritraukti kuo daugiau naivuolių į savo svetaines. Atminkite, kuo labiau viliojantis pasiūlymas ir sėkmės istorija, tuo daugiau galimybių, kad tai yra sukčių spąstai. Sukčių sukurta interneto svetainė tikrai atrodys labai rimtai ir solidžiai – juk jiems svarbu, kad jais patikėtumėte ir atiduotumėte savo pinigus! Todėl prieš investuodami atlikite šiuos veiksmus:

• Suraskite įmonės, siūlančios investavimo paslaugas, pavadinimą, adresą, vadovus! Jei tokios informacijos nerandate arba pasirodo, kad įmonė registruota kokioje nors egzotiškoje saloje – NEINVESTUOKITE!
• Jei radote įmonės pavadinimą interneto svetainėje, būtinai patikrinkite, ar ji turi veiklos licenciją Lietuvoje. Visos įmonės, siūlančios investavimo paslaugas Lietuvos teritorijoje, turi turėti Lietuvos banko išduotą licenciją!
• Patikrinkite viešai prieinamą informaciją internete, dažnai galite rasti jau nukentėjusių asmenų skundų ar įspėjimų.
• Jeigu kyla abejonių – neinvestuokite arba parašykite Lietuvos bankui.     

3. Elektroniniais laiškais

Sukčiai gali siųsti jums el. laiškus iš pašto dėžutės, kurios adresas bus labai panašus į, pavyzdžiui, jūsų banko el. pašto adresą. Todėl labai svarbu, gavus tokius laiškus, atidžiai patikrinti, į kokią interneto svetainę nukreips jūsų spaudžiamos nuorodos. Būtinai surinkite informaciją apie įmonę ir ar ji turi veiklos licenciją. 

4. Pristatymais renginių ar mokymų metu

Sukčiai gali organizuoti seminarus ir renginius, kurių metu, skleisdami tendencingą ir melagingą informaciją, bandys privilioti investuoti norinčius gyventojus. Visada, prieš patikėdami santaupas, paklauskite savęs: AR ŠIS PASIŪLYMAS NĖRA PER GERAS, KAD BŪTŲ TIESA? Ir, žinoma, nepraraskite budrumo – visada tikrinkite, ar įmonė turi veiklos licenciją!

Ką daryti, jei įtariate pakliuvęs į sukčių spąstus?

Jei investavote, praradote visas investicijas, o jus sukčiai spaudžia investuoti vis daugiau pinigų, jūs tikrai jau pakliuvote į sukčių spąstus. Ką tokiu atveju daryti? 

1. Daugiau „neinvestuokite“ nė cento ir nutraukite bet kokį bendravimą su sukčiais – jie gali mėginti su jumis susisiekti ir įtikinti jus toliau investuoti. Ignoruokite skambučius ir laiškus. 
2.  Apie sukčius informuokite Lietuvos policiją ir Lietuvos banką (prieziura@lb.lt) – Lietuvos bankas turi galimybę blokuoti neteisėtas investavimo paslaugas siūlančias svetaines.
3. Kreipkitės į teisėsaugos institucijas, atliekančias tyrimus dėl sukčiavimo.  

[[#ex]]