Pavogtiems ar kitaip neteisėtai gautiems, taip pat nusikalstamoms veikoms finansuoti skirtiems pinigams legalizuoti vis dažniau pasitelkiami pinigų mulai. Tai žmonės, kurie savo banko sąskaitą už atlygį „paskolina“ pinigams išsigryninti ar pervesti į kitą sąskaitą, savo vardu atidaro sąskaitą ir leidžia ja naudotis kitiems asmenims.
Neteisėtai gautų pinigų kilmė dažnai susijusi su duomenų vagystėmis, kenkimo programinės įrangos naudojimu, sukčiavimu internete, netikrų elektroninių parduotuvių veikla, sukčiavimu apsimetant įmonės vadovais, imituojant romantinius santykius ir kt.
[[#ex]]
Kaip atpažinti, kad galite tapti pinigų mulu?
- Dažnai darbo skelbimų portaluose galima aptikti tariamai teisėtų darbo skelbimų („Pinigų pervedimo agento darbas“). Tokių skelbimų yra ir socialiniuose tinkluose („Facebook“ įrašai uždarose grupėse), asmeninių pasiūlymų (užklausų) galima gauti elektroniniu paštu ar per susirašinėjimo programėles („Whatsapp“, „Viber“).
- Pinigų mulų veiklos reklama gali nukopijuoti tikrą įmonės svetainę ir turėti panašų interneto adresą, kad viskas atrodytų autentiškai. Tokiuose skelbimuose paprastai nurodoma, kad užsienio kompanija ieško „vietinių / nacionalinių atstovų“ arba „agentų“, kad šie veiktų įmonės vardu tam tikrą laiką, taip išvengiant didelių atskaitymų už sandorius ar vietos mokesčių. Nors tikslios užduotys paprastai neaprašomos, nurodoma, kad veikla susijusi su pinigų ar prekių perdavimu.
- Aukas stengiamasi įtikinti, kad tokia veikla visiškai nerizikinga, žadamas didesnis užmokestis, jei į veiklą auka įtrauks ir savo draugus.
- Pasiūlymas, paprastai teikiamas elektroniniu paštu ar per susirašinėjimo programėles, dažnai būna parašytas keistais, prastos struktūros sakiniais su gramatinėmis ir rašybos klaidomis. Su pasiūlymu susietas elektroninio pašto adresas neturi organizacijos domeno ir būna sukurtas interneto platformoje („Gmail“, „Yahoo!“, „Windows Live Hotmail“ ar pan.).
Kaip apsisaugoti ir kokių veiksmų imtis?
- Venkite neaiškių darbo pasiūlymų. Visada tikrinkite viešai prieinamą informaciją apie darbą siūlantį asmenį ar įmonę, įvertinkite galinčias kilti rizikas. Ypač įdėmiai vertinkite užsienio asmenų ar įmonių teikiamus darbo pasiūlymus.
- Įtariai vertinkite bet kurį prašymą pasinaudoti asmenine sąskaita.
- Niekam neatskleiskite savo mokėjimo priemonių prisijungimo duomenų (PIN kodai, mokėjimo kortelės CVV kodas, kortelės numeris, elektroninės bankininkystės naudotojo ID ir pan.).
Pasekmės
- Baudžiamoji atsakomybė. Paaiškėjus pinigų mulo tapatybei, kyla didelė grėsmė, kad bus nustatyta ir sukčių tapatybė. Dėl to pinigų mulai gali patirti šantažą, grasinimus ar net fizinį smurtą.
- Finansinės pasekmės. Visos finansų įstaigos vertina savo klientų rizikingumą. Įsitraukimas į pinigų mulo veiklą gali būti įvertintas kaip labai neapdairus elgesys, todėl savo sąskaitą nežinomų asmenų finansinėms operacijoms paskolinęs asmuo rizikuoja tam tikrą laiką arba apskritai niekada negauti tam tikrų finansinių paslaugų (paskolos, lizingo, kredito kortelės, mokėjimo sąskaitos).
- Psichologinis ir fizinis smurtas. Nusikaltėliai siekia, kad jų tapatybė nebūtų nustatyta ir pinigų mulas niekam neatskleistų apie juos turimos informacijos. Tad pinigų mulai gali patirti šantažą, grasinimus ar net fizinį smurtą.
- Žala reputacijai. Įsitraukimas į nusikalstamą veiklą ir su tuo susijusios pasekmės dažniausiai itin smarkiai paveikia pinigų mulo reputaciją, o kartu ir psichologinę sveikatą.
Jei įtariate, kad tapote pinigų mulu, nedelsdami sustabdykite savo sąskaitoje bet kokias mokėjimo operacijas, kurias nurodė atlikti potencialūs nusikaltėliai, ir apie tai praneškite savo mokėjimo paslaugų teikėjui ir policijai.
Pinigų mulų istorijos Lietuvoje
Finansiniai sukčiai, norėdami nuslėpti nelegaliai gautas lėšas, dažnai naudojasi vadinamaisiais pinigų mulais. Nusikaltėliams talkinančiais pinigų mulais žmonės neretai tampa nesąmoningai – tapę apgaulės aukomis. Tai rodo Lietuvoje nutikusios istorijos.
Svarbu žinoti:
- Nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Daugelis mulų nežino, kad plauna pinigus, bet tai neatleidžia nuo atsakomybės. „Lengvas uždarbis“ gali baigtis rimtais teisiniais rūpesčiais ir bausmėmis. Dažnai mulai nežino, kad dalyvauja nusikalstamoje veikloje – pinigų plovime.
- Būkite budrūs dėl pasiūlymų. Visada tikrinkite įmones ar asmenis, siūlančius darbą. Ypač atkreipkite dėmesį į tai, ar darbo pasiūlyme yra nurodytas adresas, telefono numeris, el. paštas ir interneto svetainė. Daugiau pasidomėkite konkrečiomis darbo užduotimis.
- Saugokite savo duomenis. Jei darbo pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Niekada neperduokite savo banko sąskaitos duomenų, prisijungimų, mokėjimo kortelių duomenų (PIN, CVV kodų) ir kitų asmens duomenų nepažįstamiems asmenims.
Sukčiavimo istorijos:
- Vaikinas socialiniame tinkle pamatė skelbimą, jog pardavinėjamos automobilinės vaistinėlės. Jis su skelbimą paskelbusiu asmeniu, kuris pasivadino B, susitarė dėl vaistinėlės įsigijimo. Pardavėjas jam nurodė asmens A banko sąskaitos numerį. Nukentėjusysis nieko neįtardamas pervedė 48 eurus į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą.
Kaip vėliau paaiškėjo, vaistinėlių pardavėjas buvo susitaręs su asmeniu A, kad už kiekvieną į jo banko sąskaitą atliktą pavedimą šis galės pasilikti po 3 eurus, o likusias sumas perves kitam asmeniui, kuris prekiauja kriptovaliutomis. Tas kitas asmuo – pareiškėjas, kuris buvo pasiskelbęs feisbuke, jog prekiauja žaidimų kriptovaliutomis. Tariamas vaistinėlių pardavėjas iš anksto buvo susitaręs su pareiškėju, kad jis jam parduos kriptovaliutų, tik pinigus pareiškėjui už perkamas kriptovaliutas perves ne pats pardavėjas, o asmuo A.
Galiausiai įvyko mainai. Asmuo A į savo banko sąskaitą gavo penkis pavedimus su įvairiomis sumomis. Nuo gautų pavedimų jis pasiliko po 3 eurus, o likusią 80 eurų sumą pervedė asmeniui C, kuris už gautą sumą pagal asmens B atsiųstą nuorodą išsiuntė 72 virtualaus žaidimo pinigus.
Visas šias nurodytas aplinkybes byloje patvirtino susirašinėjimai su tariamu vaistinėlių pardavėju bei bankų sąskaitų išrašai.
- Mergina darbo skelbimą rado socialiniuose tinkluose ir tikėjo įsidarbinusi apskaitininke, mat jos buvo prašoma į savo sąskaitą priimti „įmonės“ klientų mokėjimus ir pervesti juos į sąskaitą Maltoje. Už tokį tarpininkavimą sukčiai jai pasiūlė 10 proc. dydžio atlygį nuo gaunamų sumų, sakydami, kad „įmonė“, kurioje ji įsidarbino, yra viršijusi sąskaitos limitus, tad jos galimybės klientų mokėjimus gauti tiesiogiai yra ribotos.
Vis dėlto mergina greitai pastebėjo, kad jos naujosios „darbovietės“ veikla kelia įtarimų. Iš klientų, kurių pinigus ji gaudavo ir pervesdavo į sąskaitą Maltoje, ji ėmė gauti užklausas dėl negautų prekių. Nebeturėdami galimybių susisiekti su sukčiais, patalpinusiais netikrus parduodamų prekių skelbimus, klientai ėmė rašinėti užklausas mokėjimo pavedimo lauke, pervesdami po centą į merginos sąskaitą.
Supratusi, kad tapo sukčių auka, klientė kreipėsi į banką ir policiją. Taip mergina sužinojo, kad visą savo tariamo darbo laiką ji priimdavo mokėjimų pervedimus iš žmonių, kurie tikėjo pervedantys rankpinigius už įsigyjamą automobilį, todėl sumos siekė apie kelis šimtus eurų.
Būdama sąžininga ir atsakinga, moteris, sužinojusi, kokios schemos įkaite tapo, savo lėšomis kitoms sukčių aukoms grąžino gautas sumas ir taip prisiėmė visus dėl sukčių veiklos atsiradusius nuostolius, kurie sudarė apie 2 tūkst. eurų.
- Jauna vieniša moteris, augindama mažą vaiką, ieškojo darbo ir atkreipė dėmesį į skelbimą socialiniuose tinkluose. Ji parašė užklausą ir netrukus gavo atsakymą – trumpą veiklos aprašymą. Tariamas darbdavys tikino, kad verčiasi pardavimo veikla, o moteris būtų tarpininkė, kuri priimtų pinigus už prekes į savo asmeninę sąskaitą. Galą su galu sunkiai suduriančiai moteriai pasiūlymo sąlygos pasirodė patrauklios, ir ji sutiko įsitraukti į veiklą. Kai į sąskaitą ėmė plaukti pinigai, nustatytą dalį gavėja pasilikdavo sau, o likusią pervesdavo kitur arba išgrynindavo ir perduodavo nurodytiems žmonėms, kurių nepažinojo. Problemos užklupo tada, kai banką pasiekė skundai asmenų, pervedusių lėšas į moters sąskaitą, taip pat tyrimą pradėjo ir policija. Moteris sužinojo, kad jai gresia baudžiamoji atsakomybė ir atitinkamos sankcijos.
- Sunkiai serganti moteris jautėsi beviltiškai, nes reikėjo daug pinigų brangiems vaistams. Ieškodama pagalbos, moters dukra internete rado darbo pasiūlymą iš namų dirbti „pinigų pervedimo agentu“. Tereikėjo tik asmeninės banko sąskaitos numerio. Tad į pinkles įkliuvo ir serganti motina, ir jos dukra – abi perdavė savo sąskaitų numerius nusikaltėliams, kurie jomis pasinaudojo sukčiaudami. Nors nusikalstamos veiklos požymiai buvo akivaizdūs, tačiau aukos ilgai netikėjo, kad talkina sukčiams ir yra įtrauktos į neteisėtą veiklą.
Jei susidūrėte su panašia situacija ir norite padėti kitiems atpažinti pinigų mulus, pasidalinkite savo patirtimi el. paštu tl.bl@crf.
Apie pinigų mulus trumpai
.png)
[[#ex]]