Duomenų viliojimas

Tai vienas bene dažniausių Lietuvoje sukčiavimo būdų, kai siunčiamos suklastotos SMS, pokalbių programėlių („WhatsApp“, „Viber“ ar kt.) žinutės arba elektroniniai laiškai, primenantys finansų įstaigų, teisėsaugos institucijų ar kitų subjektų pranešimus. Taip siekiama gauti interneto banko prisijungimo, kitus konfidencialius duomenis, patvirtinti apgaule atliekamus lėšų pervedimus ir pan. Paplitęs ir susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas, kai sukčiai apsimeta sąskaitos numerį norinčiais patikslinti verslo partneriais.

[[#ex]]

Kaip atpažinti?

Sukčiai gali prisistatyti finansų įstaigų, teisėsaugos institucijų atstovais, siuntų pristatymo bendrovės darbuotojais, įmonės, kurioje dirbate, vadovu, verslo partneriu, pirkėju, pardavėju ar pan.

• Siekdami išvilioti duomenis sukčiai gali susisiekti telefonu, elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, per „WhatsApp“, „Viber“ ar kitas pokalbių programėles.
• Sukčių siunčiamais pranešimais raginama tuoj pat atsakyti į skubų ar grasinantį pranešimą arba imtis tam tikrų veiksmų (paspausti pateiktą nuorodą ir taip atblokuoti sąskaitą, patvirtinti gaunamą mokėjimą ar pan.). Skubiai neatsakius arba nesiėmus nurodytų veiksmų, – grasinama teisinėmis pasekmėmis (uždaryti banko sąskaitą, paduoti į teismą, areštuoti turimą turtą ir pan.). 
• Atliekant sukčių nurodytus veiksmus (jungiantis prie neaiškios kilmės puslapių, atnaujinant banko duomenis) visada prašoma interneto banko prisijungimo arba kitos asmeninės informacijos. 
• Duomenys gali būti viliojami ir siunčiant pranešimus apie neva gautą paveldėjimą arba loterijos laimėjimą.
• Sukčių siunčiamuose pranešimuose dažnai pasitaiko gramatikos, rašybos, logikos klaidų. Įtarimų gali kelti siuntėjų elektroninio pašto adresų ir pateikiamų nuorodų autentiškumas (nurodomas ne visas banko pavadinimas, įterpiama skaičių arba kitų raidžių), elektroninio laiško priedai dažnai būna keisto formato ar pavadinimo dokumentai.

Kaip apsisaugoti ir kokių veiksmų imtis?

• Visais atvejais pirmiausia susipažinkite su informacija ir nepriimkite skubotų sprendimų.
• Niekam neatskleiskite savo mokėjimo priemonių prisijungimo duomenų (PIN kodai, mokėjimo kortelės CVV kodas, kortelės numeris, elektroninės bankininkystės naudotojo ID ir pan.), nespauskite elektroniniu paštu, SMS ar pokalbių programėlėmis siunčiamų įtartinų nuorodų, neskubėkite reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.
• Atsiminkite, kad finansų įstaigų darbuotojai niekada neskambina savo klientams, neprašo prisijungti prie interneto banko, neklausia sąskaitos ar mokėjimo kortelės duomenų (kortelės numeris ir kitoje kortelės pusėje nurodytas CVV kodas). Telefoninio pokalbio metu galite būti identifikuojami tik tada, jei patys paskambinote finansų įstaigos interneto svetainėje nurodytu numeriu. Tačiau tokiu atveju klientas identifikuojamas asmens tapatybės nustatymo priemonėmis („Smart-ID“, PIN kodų generatorius, mobilusis parašas ir pan.), o finansų įstaigų darbuotojai kliento niekada neprašo padiktuoti jokių mokėjimo priemonės prisijungimo duomenų.
• Jeigu abejojate, ar skambutis tikrai iš banko, geriausia iš karto nutraukti pokalbį ir paskambinti savo bankui viešai skelbiamu numeriu, kurį rasite banko interneto svetainėje. Jokiu būdu neatskambinkite tuo numeriu, iš kurio buvo skambinta.
• Visada prie finansų įstaigų svetainių prisijunkite tiesiogiai, o ne spustelėdami elektroniniame laiške pateiktas nuorodas. Sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena tikrų bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetainių adresus, tad naudokitės tik oficialiomis bankų interneto svetainėmis, pirkite patikrintose elektroninės prekybos vietose.
• Tikrinkite „Smart-ID“ pranešimų turinį – dažnai nurodoma, kokia operacija autorizuojama.
• Atsiminkite, kad negalima laimėti loterijoje, jei joje nedalyvavote, arba gauti mirusio giminaičio, kurio net neturėjote, palikimą.
• Gavę įtartiną pranešimą, visada pagalvokite, ar tikėjotės tokio pobūdžio elektroninio laiško ar žinutės, t. y. ar iš tiesų pardavėte prekę, už kurią siūloma priimti mokėjimą, ar iš tiesų užsakėte pristatyti siuntą į pranešime nurodomą paštomatą, ar laukiate mokėjimo iš tam tikro asmens.

Vieni labiausiai paplitusių sukčiavimo būdų

• SMS žinutės su aktyviomis nuorodomis į suklastotas bankų interneto svetaines. Remiantis Lietuvos banko gaunamais skundais, SMS žinutės siunčiamos komercinių bankų vardu, dažniausiai įspėjant vartotoją apie įtartinus veiksmus jo sąskaitoje, būtinybę atnaujinti interneto banko paskyrą, užkirsti kelią paskyros praradimui ir pan. Paspaudę žinutėje pateiktą nuorodą, vartotojai patenka į suklastotą banko interneto svetainę, kurioje suveda savo prisijungimo duomenis ir asmens duomenis. Vartotojų budrumą silpnina tai, kad kartais tokios žinutės pakliūva į bendrą iš bankų gautų kitų žinučių srautą, o fiktyvios bankų interneto svetainės atrodo lygiai taip, kaip tikros. Tad reikia būti itin pastabiems ir atidžiai vertinti šių interneto svetainių adresų ar nuorodų pavadinimų skirtumus. Dažnai vartotojai patys sudaro galimybę nusavinti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir asmens duomenis, suvesdami juos fiktyvioje interneto banko svetainėje, arba, gavę užklausas į „Smart-ID“ programėles, suvesdami jų PIN kodus. Taip dažniausiai įvyksta vartotojų ginčijami ir neautorizuoti mokėjimai, o kartais vartotojų vardu net sukuriama nauja „Smart-ID“ programėlės paskyra trečiųjų asmenų (t. y. sukčių) kontroliuojamame įrenginyje.
   
• Pašto siuntų bendrovių vardu vartotojams siunčiamos žinutės apie į paštomatą gautą mokėjimą už parduodamą prekę, kurią nori įsigyti tariamas pirkėjas. Tokiais atvejais vartotojo kontaktai gaunami iš skelbimų portalų, prekybos ar mainų platformų, kuriose vartotojas įkėlė skelbimą apie parduodamą (mainomą) prekę. Tam, kad lėšos patektų į vartotojo sąskaitą, prašoma paspausti SMS arba pokalbių programėles žinutėje pateiktą nuorodą ir fiktyvioje pašto siuntų bendrovės svetainėje suvesti vartotojo asmens duomenis ir mokėjimo kortelės duomenis. Dažniausiai vartotojai ne tik suveda prašomus asmens duomenis ir mokėjimo priemonių personalizuotus saugumo duomenis fiktyvioje interneto svetainėje (tad sukčiai juos nusavina), bet ir, gavę užklausas į telefone įdiegtas „Smart-ID“ programėles, suveda „Smart-ID“ PIN kodus.

Duomenų viliojimo istorijos Lietuvoje 

Duomenų viliojimo istorijos atskleidžia, kaip sukčiai gudriai manipuliuoja žmonėmis, siekdami išgauti asmens duomenis. Šios istorijos padės jums atpažinti pavojingas situacijas ir išvengti sukčiavimo spąstų.

Svarbu žinoti:

• Niekada nesidalinkite savo asmenine informacija telefonu, el. paštu ar žinutėmis – nesvarbu, kas jums skambina ar rašo, nesvarbu, kokios informacijos prašo.
• Įvairių kompanijų atstovai Lietuvos žmonėms su pasiūlymais investuoti niekada neskambina ir „netvarko“ su asmeninėmis banko sąskaitomis susijusių dalykų.

Sukčiavimo istorijos:

• Vyriškiui paskambino nepažįstamas asmuo, kuris prisistatė „Google“ darbuotoju bei įtikino atiduoti banko kortelę, kad būtų apsaugoti jo pinigai. Tą pačią dieną prie namų vyras atidavė taksi automobiliu atvykusiam asmeniui savo banko kortelę. Vėliau jis pastebėjo, kad iš jo banko kortelės pasisavinta daugiau kaip 14 tūkst. eurų. (72 metų vyras, Klaipėdos apskr.).
• Sukčiai, apsimetę teismų ir „Sodros“ darbuotojais, iš vyriškio išviliojo daugiau kaip 2,7 tūkst. eurų. Jis nurodė, kad į savo mobilųjį telefoną gavo SMS žinutę iš „TEISMAS.LT“, kurioje buvo nurodyta peržiūrėti tariamas ataskaitas apie turimas nesumokėtas baudas. Bandant vyrui prisijungti ir įvedus banko prisijungimo duomenis, buvo prarasti pinigai. (41 metų vyras, Marijampolės apskr.).
• Moteriai būnant namuose telefonu paskambino JAV technologijų kompanijos „Google“ darbuotoju apsimetęs asmuo, apgaulės būdu jis išviliojo iš moters 23 tūkst. eurų. (68 metų moteris, Klaipėdos apskr.).
• Sukčius apgaule įtikino jaunuolį susikurti mobilųjį parašą ir jo vardu paėmė paskolų. Nuostolis – beveik 12 tūkst. eurų. (23 metų vyras, Vilniaus apskr.).
• Nepažįstamasis paskambino 63 metų vyrui ir prisistatė „Google“ atstovu. Jis pasakė, kad su gyventojo sąskaita vyksta negeri dalykai – įsibrovę nusikaltėliai bando perimti pinigus. Sukčius žmogaus paprašė prisijungimo duomenų prie banko sąskaitos, kad galėtų pažiūrėti. Norėdamas įtikinti vyrą, nusikaltėlis jam paskambino iš numerio, kuris telefono ekrane rodė, kad skambutis – iš Policijos departamento. Sukčius taip pat atsiuntė pažymos kopiją, kad gyventojas sutinka bendradarbiauti su policija. Įtikintas žmogus leido sukčiui prieiti prie jo banko sąskaitos duomenų. Žmogus prarado beveik 20 tūkst. eurų. (63 metų vyras, Marijampolės apskr.).
• Vienišas vyras sumanė lizingu įsigyti skalbimo mašiną. Tačiau, kai pardavėjas pradėjo tvarkyti dokumentus, paaiškėjo, kad skalbyklės skolon parduoti negali, nes šis jau ir taip turi didelę paskolą. Vyras tvirtino, kad savo asmens duomenų niekam niekada neskolino ir nebuvo pametęs. Tačiau neatmeta galimybės, kad galbūt kas nors galėjo nufotografuoti jo tapatybės kortelę ir vėliau piktiems tikslams panaudoti jo asmens duomenis. Buvo paimta 2 tūkst. eurų paskola. (Vyras, Klaipėdos apskr.).
• Vyras kreipėsi į policiją nurodydamas, kad kažkas pasinaudojo jo asmens tapatybės kortele ir paėmė beveik 17 tūkst. eurų paskolą. Apie tai, kad vyro vardu paimta paskola, gyventojas sužinojo tik gavęs laišką, kuriame nurodyta, kad jis turi pradėti mokėti palūkanas. Vyras jokios paskolos neėmė ir pats jokių jos gavimo dokumentų netvarkė. Įtariama, kad paskolos gavimo sutartis, pasinaudojus žmogaus tapatybės kortele, buvo sudaryta jam tvarkantis dokumentus dėl įdarbinimo. (45 metų vyras, Kauno apskr.).
• Nenustatytiems asmenims perdavęs savo asmens duomenis vyras prarado 14 tūkst. eurų, kai jo vardu buvo atidaryta „Paysera“ sąskaita. Neteisėtai pasinaudojus žmogaus elektronine mokėjimo priemone, neva investicijoms, jo vardu buvo paimtas 4 tūkst. eurų kreditas. Jis iš sąskaitos iškeliavo į nenustatytas bankų sąskaitas. Neteisėtai naudojantis vyro elektronine mokėjimo priemone per keletą dienų buvo paimti dar trys kreditai. (62 metų vyras, Radviliškio apskr.).
• Vyriškiui telefonu paskambinę nepažįstami ir „Tele2“ bei banko darbuotojais prisistatę asmenys, apgaulės būdu išviliojo 10 500 eurų. (72 metų vyras, Kauno apskr.).
• Nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę policijos pareigūnais ir banko darbuotojais, iš vyro apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis ir iš jo banko sąskaitos pasisavino 4 500 eurų. (73 metų vyras, Vilniaus apskr.).
• „Vinted“ darbuotojais apsimetę sukčiai iš jauno vyro išviliojo jo tėvo elektroninės bankininkystės duomenis ir iš banko sąskaitos pagrobė 3,2 tūkst. eurų. (23 metų vyras, Šiaulių apskr.).
• Moteriai būnant savo namuose per programėlę „WhatsApp“ su ja susisiekė nepažįstamas vyriškis. Jis prisistatė esąs „Tele2“ darbuotojas ir apgaulės būdu išviliojo 19 400 eurų. (72 metų moteris, Klaipėdos apskr.)

Jei susidūrėte su panašia situacija ir norite padėti kitiems atpažinti sukčius, pasidalinkite savo patirtimi el. paštu tl.bl@crf

[[#ex]]