Lietuvos bankas
Spalio 21 09:00 - 16:30
Vilnius Radisson Blu Hotel Lietuva (Konstitucijos pr. 20)

Rengdamas šią konferenciją Lietuvos bankas siekia suburti politikos patarėjus, verslo atstovus ir mokslininkus, kurie aptartų geriausią patirtį ir sprendimo būdus. Tikimės, kad idėjos ir įžvalgos, kuriomis bus dalijamasi renginyje, padės Lietuvos politikos formuotojams parengti tinkamas ir veiksmingas politikos priemones. Konferencijoje tikimasi sulaukti apie 120 dalyvių: aukšto lygio politikos formuotojų, ekspertų, valstybės ir tarptautinių institucijų bei organizacijų, taip pat verslo ir akademinės bendruomenės atstovų.

Visuomenės dėmesys aplinkosaugos klausimams didėja visame pasaulyje, o žalioji politika tapo vienu svarbiausių tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo, Jungtinių Tautų, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir kai kurių vyriausybių prioritetu. Mokslininkai vis labiau pabrėžia visuotinę būtinybę ekonomiką paversti žalesne ir tvaresne, o Europos Sąjunga (ES) pastaraisiais metais užima gerokai ryžtingesnę poziciją šiuo klausimu. Nepaisant to, nėra recepto, kaip turėtume pereiti prie žaliosios ekonomikos. Šie pokyčiai yra socialiai pageidautini ir itin svarbūs ekonomikos tvarumui, tačiau staigus rudojo ekonomikos sektoriaus išardymas susijęs su reikšmingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąnaudomis. Tad kyla klausimas: ar galime įgyvendinti aiškią žaliosios ekonomikos idėją, kartu sumažindami transformacijos sąnaudas? Be to, ar galime elgtis kitaip, nei imtis skubių ir ryžtingų politikos priemonių, nes galimybių veikti sparčiai mažėja? Idealus derinys politikos priemonių, kuriomis ne tik būtų skatinami tvaresni sprendimai, bet ir švelninamas jų neigiamas poveikis ekonomikai, dar neatrastas.

Laikydamasi Europos žaliojo kurso, ES nori iki 2050 m. pasiekti poveikio klimatui neutralumą. Nors šis siekis atspindi aiškią tvarios žaliosios ateities viziją, dar yra nemažai kliūčių ir iššūkių, kuriuos reikia įveikti. Nepaisant visame pasaulyje padarytos pažangos, dauguma Lietuvos įmonių dar tik žengia pirmuosius žingsnius šiuo keliu. Sėkmingas perėjimas prie žalesnės ekonomikos galėtų būti postūmis, kurio Lietuvai reikia, kad būtų sukurta pažangesnė ekonominė struktūra. Tačiau tai priklauso ir nuo laiku priimtų ir tinkamų strateginių šalies institucijų sprendimų, įskaitant sistemų, kurios skatintų įmones ir gyventojus prisidėti prie žaliųjų pokyčių.

Renginio formatas – hibridinis, t. y. dalis pranešėjų prisijungs per nuotolį, o kiti dalyvaus gyvai. Kviečiame užsiregistravusius renginio dalyvius atvykti į renginio vietą, o kitus – konferenciją stebėti nuotoliniu būdu šiame puslapyje.

Renginio kalbos: pirmoji dalis vyks anglų kalba, antroji – lietuvių kalba.

Renginio metu taip pat turėsite galimybę pirmieji išvysti Lietuvos banko spalio pabaigoje išleidžiamą kolekcinę aukso monetą, skirtą socialiniams mokslams (iš serijos „Lietuvos mokslas“), kurių neatsiejama dalis yra ir ekonomikos disciplina.

Pranešėjų biografijos (677.2 KB download icon)

PROGRAMA

08:30–09:00

Registracija ir pasitikimo kava

09:00–09:10

Sveikinimo žodis Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas

09:10–09:40

Pagrindinis pranešimas – Ian Goldin, Oksfordo universiteto globalizacijos ir plėtros profesorius

I SESIJA

(anglų k.)

PRISITAIKYMAS AR PERTVARKYMAS. KAIP DIDINTI EKONOMIKOS ŽALUMĄ?

09:40–10:05

„Klimato kaitos pažabojimo fiskalinės politikos kryptys“
Ian Parry, TVF vyriausiasis aplinkosaugos fiskalinės politikos ekspertas

10:05-10:30

„Centrinio banko vaidmuo žalinant finansų sistemą“ (125.5 KB download icon)
Olaf Sleijpen, Nyderlandų centrinio banko vykdomosios tarybos narys

10:30-10:55

„Europos žaliasis kursas po koronaviruso“
Thomas Sterner, Geteborgo universiteto aplinkosaugos ekonomikos profesorius

10:55-11:20

„Bendroji žemės ūkio politika ir žalioji pertvarka“ 
Allan Buckwell, RISE fondo tyrimų vadovas

11:20–12:20

Diskusija, klausimai–atsakymai

Moderatorius – Tomas Garbaravičius, valdybos pirmininko pavaduotojo patarėjas, Lietuvos bankas

Diskusantai:

  • Ian Parry, TVF vyriausiasis aplinkosaugos fiskalinės politikos ekspertas
  • Olaf Sleijpen, Nyderlandų centrinio banko vykdomosios tarybos narys
  • Thomas Sterner, Geteborgo universiteto aplinkosaugos ekonomikos profesorius
  • Allan Buckwell, RISE fondo tyrimų vadovas

12:20–13:10

Pietų pertrauka

II SESIJA
(lietuvių k.)

LIETUVOS PERTVARKYMAS Į ŽALIĄJĄ EKONOMIKĄ. KUR NORIME BŪTI IR KAIP TEN PATEKTI? 

13:10–13:35

„Klimato kaitos problemos ir jų mažinimo galimybės Lietuvoje“ (691.3 KB download icon)
Darius Imbrasas, Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas, Lietuvos bankas

13:35-14:00

„Mažiau atliekų, mažiau šalinimo, daugiau perdirbimo“ (1.1 MB download icon)
Rasa Tumaševičiūtė, žiedinės ekonomikos konsultantė, Klimato pakto ambasadorė

14:00–14:20

Kavos pertrauka

14:20–14:45

„Ilgalaikė Lietuvos kovos su klimato kaita ir energetikos politikos vizija“ (3.1 MB download icon)
Simonas Gentvilas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras

14:45-15:10

„Verslo (r)evoliucija. Žaliasis kursas atveria naujas galimybes“
Jurgita Giržadienė, „Smurfit Kappa“ tvarumo vadovė

15:10–16:10

Diskusija, klausimai–atsakymai

Moderatorius: Aurelijus Dabušinskas, Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius, Lietuvos bankas

Diskusantai:

  • Darius Imbrasas, Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas, Lietuvos bankas
  • Rasa Tumaševičiūtė, žiedinės ekonomikos konsultantė, Klimato pakto ambasadorė
  • Simonas Gentvilas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras
  • Jurgita Giržadienė, „Smurfit Kappa“ tvarumo vadovė

16:10–16:30

Konferencijos pabaiga, apibendrinimas

 Dėmesio! Registracija į renginį būtina tik tiems dalyviams, kurie ketina jame dalyvauti fiziškai. Dalyvavimas renginyje galimas tik su galimybių pasu. 

 

[[#ex]]

PRIVATUMO PRANEŠIMAS

Dėl asmens duomenų tvarkymo COVID-19 ligos tikslais

 

1. Tvarkomų asmens duomenų valdytojas yra Lietuvos bankas (juridinio asmens kodas 188607684, Gedimino pr. 6, 01103 Vilnius).

2. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – Reglamentas) 6 straipsnio 1 dalies c punkto ir 9 straipsnio 2 dalies b punkto pagrindu ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 651.

3. Asmens duomenys tvarkomi sveikatos tikrinimo dėl COVID-19 ligos tikslais valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, paskelbtos dėl COVID-19 ligos, metu. Asmens duomenys nebus tvarkomi kitais tikslais, nei nurodoma šiame  punkte.

4. Prieš renginio pradžią dalyviai paprašomi pateikti pagrindžiančius dokumentus, tokius kaip: galimybių pasą, Europos Sąjungos skaitmeninį COVID pažymėjimą, neigiamą COVID-19 PGR tyrimo, greitojo antigeno testo ar antikūnų tyrimo rezultatą. Asmens duomenys nėra saugomi. Pagrindžiančių dokumentų gali būti prašoma ne ilgiau kaip iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos pabaigos.

5. Lietuvos bankas tvarko šiuos asmens duomenis:

5.1. jei pateikiamas galimybių pasas:  

5.1.1. vardas ir pavardė;

5.1.2. gimimo metai;

5.1.3. išdavimo ir galiojimo data;

5.2. jei pateikiamas Europos Sąjungos skaitmeninis COVID pažymėjimas:

5.2.1. vardas ir pavardė;

5.2.2. gimimo metai;

5.2.3. tiriama liga arba sukėlėjas;

5.2.4. gautų skiepų skaičius;

5.2.5. vakcinos pavadinimas, gamintojas;

5.2.6. vakcinacijos data;

5.2.7. skiepijimo valstybė narė;

5.2.8. unikalus pažymėjimo identifikatorius;

5.2.9. pažymėjimą išdavęs subjektas.

5.3. jei pateikiamas COVID-19 PGR tyrimo, greitojo antigeno testo, antikūnų tyrimo rezultatas:

5.3.1. vardas ir pavardė;

5.3.2. tyrimo rezultatas;

5.3.3. kiti asmens duomenys, pateikiami aplinkybes patvirtinančiame dokumente.

6. Asmens duomenys renkami tik tiesiogiai iš duomenų subjekto. Lietuvos bankas nesaugo aplinkybes patvirtinančio dokumento.

7. Asmens duomenys tvarkomi automatizuotomis ir neautomatizuotomis priemonėmis.

8. Tvarkant nurodytus asmens duomenis, duomenų subjektų teisės įgyvendinamos vadovaujantis Reglamentu ir Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Lietuvos banke tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos banko valdybos 2018 m. gegužės 24 d. nutarimu Nr. 03-86 „Dėl Duomenų subjektų teisių įgyvendinimo Lietuvos banke tvarkos aprašo patvirtinimo“.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-10-21