2020-11-06
V. Vasiliausko sveikinimo kalba konferencijoje „Investicijos ir inovacijos: spartesnis kelias į sėkmę“
Lietuvos banko valdybos pirmininko sveikinimo žodis Lietuvos banko ekonomikos konferencijoje „Investicijos ir inovacijos: spartesnis kelias į sėkmę“ 2020 m. lapkričio 6 d.
Tekstas nėra kalbos nuorašas
Lietuvos banko ekonomikos konferencija
„Investicijos ir inovacijos: spartesnis kelias į sėkmę“
Sveikinimo žodis
2020 m. lapkričio 6 d.
Labas rytas, gerbiamieji kolegos, akademinės bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus atstovai.
Good morning dear guests, distinguished speakers. A sincere thank you for joining us at the annual – already the fourth – Lithuanian economics conference, organized by the Bank of Lithuania.
Tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi visais, kurie prisijungėte.
Ir tikrai kur kas mažiau džiaugiuosi, kad susitikome būtent tokiu – nuotoliniu – būdu. Deja, kad ir kaip norėjome Jus pasikviesti gyvam pokalbiui, antroji pandemijos banga diktuoja savo bekompromisius reikalavimus. Įtampa tebetvyro. Neapibrėžtumas – tiek epidemiologinis, tiek ekonominis – taip pat. Tokios aplinkybės skatina pirmiausia galvoti apie tai, kaip saugiai išgyventi rytojų ar artimiausią ketvirtį.
Ir vis dėlto net ir tokiomis aplinkybėmis nemąstyti apie popandeminį pasaulį būtų neišmintinga. Šis pasaulis bus kitoks – ir prie jo mums teks prisitaikyti. Dėl to jau dabar turime žvelgti į tolesnę perspektyvą, įskaitant ir Lietuvos ilgalaikės ekonominės raidos ateitį.
Iki pandemijos Lietuvos ekonominės konvergencijos tempas buvo vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Gana sparčią ūkio plėtrą pasiekėme remdamiesi žemesnę pridėtinę vertę kuriančiomis veiklomis. Kurį laiką toks augimas yra dėsningas reiškinys – tai prognozuoja ir ekonomikos vadovėliai.
Tačiau tvari ir ilgalaikė konvergencija nėra duotybė. Anksčiau ar vėliau visi turėti ištekliai išnaudojami, o ekonomikos plėtra reikšmingai sulėtėja.
Pasiekus šį tašką, galimi du pasirinkimai. Pirmasis – nedaryti nieko ir tenkintis vidutinioko, t. y. geriausiu atveju vidutinioko, statusu. Antrasis – imtis valingų veiksmų, kurie transformuotų ekonomikos struktūrą.
Darydamas prielaidą, kad daugeliui čia susirinkusiųjų vidutinioko variantas atrodo mažiausiai patrauklus, siūlau šiandien giliau patyrinėti antrąjį kelią.
Nuo pandemijos bent kol kas nukentėjome mažiau nei didžiuma Europos Sąjungos šalių. Tai reiškia, kad turime sąlyginai neblogas startines pozicijas – nuo jų atsispyrę, lenktynių trasoje galėtume išsiveržti į aukščiausią lygą.
Bene pagrindinė šios trasos atkarpa – tai investicijos ir inovacijos, apie kurias ir pakvietėme Jus pasikalbėti. Abu šie veiksniai yra glaudžiai susiję ir vienas kitą lemiantys – beveik kaip višta ir kiaušinis. Be investicijų nebus ir inovacijų. O be inovacijų neįmanoma technologinė pažanga, kuri yra nenutrūkstamo darbo našumo augimo šaltinis. Iš šio šaltinio pasisemti būtina, jei norime pereiti prie aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios prekių ir paslaugų gamybos.
Toks perėjimas atvertų spartesnio ilgalaikio augimo perspektyvą. Tai leistų pasiekti, o ilgainiui gal ir viršyti Europos Sąjungos gyvenimo lygio vidurkį. Nuoseklus augimas kartu reikštų ir platesnes galimybes investuoti į našiausius ekonomikos sektorius.
Ar laikas apie tai kalbėti dabar – globalaus neapibrėžtumo aplinkoje?
Manau, kad taip, nes krizė yra galimybė ir galbūt – istorinis šansas transformuoti Lietuvos ekonomiką. Pandemija gali būti, jei veiksime kryptingai, reikšmingų pokyčių katalizatorius investicijų ir inovacijų srityje.
Šią tezę pagrįsiu aptardamas dvi investicijų rūšis – tiesiogines užsienio investicijas ir valdžios sektoriaus investicijas.
Kolegos,
Tiesioginės užsienio investicijos yra reikšmingos, nes jos valstybei gali padėti „importuoti“ naujausias technologijas ir inovatyvius procesų valdymo sprendimus.
Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos, palyginti su BVP, yra vienos mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje. Kurią regiono šalį bepaimsi – Juodkalniją, Estiją, Serbiją ar Bulgariją – beveik visos užsienio investicijų yra sukaupusios daugiau, o kai kurios – dvigubai ar net trigubai daugiau.
Norėdami pritraukti daugiau užsienio investicijų, turime įvertinti vieną svarbią aplinkybę – kad popandeminiame pasaulyje tikėtina deglobalizacijos banga. Valstybės ir regionai deklaruoja siekį susigrąžinti strategiškai svarbių prekių gamybą. Europa stiprins ekonominę autonomiją. Čia ir atsiveria naujų galimybių: nors pasaulinės vertės grandinės trumpės, prie jų galės prisijungti nauji dalyviai.
Veikdami drąsiai ir ambicingai, galėtume pasinaudoti šiomis globaliomis slinktimis – pritraukti užsienio kapitalą į mūsų šalį ir išplėsti dalyvavimą vertės grandinėse. Čia svarbu, kad naujomis galimybėmis pasinaudotume tikslingai – pritraukdami investicijas būtent į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas. Pavyzdžiui, ne į surinkimą ar gamybą, bet į produktų dizaino kūrimą.
O užsienio investuotojams esame sukūrę neblogas sąlygas. Lietuvos verslo aplinka pasauliniais reitingais yra vertinama gerai: užimame 11 vietą pagal Pasaulio banko Doing Business reitingą ir pirmaujame tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių.
Tačiau to neužtenka. Žinoma, skaidrėjantis reguliavimas, mažėjantis biurokratizmas – svarbūs laimėjimai, bet tai nėra panacėja.
Vienas iš esminių iššūkių konkuruojant dėl užsienio investicijų – palyginti žemas darbo našumas, kylantis dvigubai lėčiau nei atlyginimai. Per pastarąjį dešimtmetį realusis darbo užmokestis Lietuvoje išaugo 54 procentais. Darbo našumo augimas tesiekė 25 procentus.
Mano įsitikinimu, šiai problemai spręsti reikia nuoseklaus valstybės veikimo. Dėl to labai džiaugiuosi, kad netrukus pagrindinį pranešimą skaitys profesorius Marcelis Fratzscheris, Vokietijos ekonominių tyrimų instituto direktorius. Profesorius yra vienas girdimiausių balsų Vokietijoje, pabrėžiančių valdžios investicijų svarbą stiprinant potencialų ekonomikos augimą.
Būtent tikslingai ir strategiškai planuojamos, ilgalaikės viešosios investicijos gali padėti transformuoti Lietuvos ekonomiką ir suteikti stiprų teigiamą impulsą darbo našumo, taigi ir ekonomikos potencialo augimui.
Ir būtent dabar yra geras metas pasitelkti valdžios investicijas realiems pokyčiams įgyvendinti. Visų pirma dėl to, kad pandemijos šokas pasaulio ekonomikai – struktūrinis, todėl tikėtina, kad jis palūkanų normas kuriam laikui įtvirtins dabartinėse žemumose. Ekonominė logika sako, kad pigiais pinigais reikia sumaniai pasinaudoti.
Antra, viešųjų investicijų reikšmė išaugo, nes gyvename nežinioje. Pandemija verčia verslą atidėti investicinius sprendimus: pavyzdžiui, Lietuvoje, prognozuojama, kad privačiojo sektoriaus investicijos šiemet sumažės daugiau nei 13 procentų. Man tai rūpi ir kaip euro zonos pinigų politikos formuotojui, nes vangiai investuojantis verslas slopina skatinamųjų pinigų politikos priemonių efektyvumą.
Dėl to, įsukus į nepažįstamą vieškelį, reikėtų kur kas aktyvesnių valdžios sektoriaus veiksmų. Naujausi Tarptautinio valiutos fondo tyrimai rodo, kad neapibrėžtumo laikotarpiais valdžios investicijos yra daug efektyvesnės nei įprastais laikotarpiais – tiek didinant bendrąjį vidaus produktą, tiek skatinant privačias investicijas.
Ir vis dėlto čia norėčiau akcentuoti ne kiekybę, bet kokybę. Valdžios investicijos turi būti tikslingos ir pamatuotos, kuriančios palankią aplinką privačiajam sektoriui veikti, augti ir investuoti. Antraip jos ne pritrauks, o išstums privačias investicijas.
Taigi, net ir sutarę, kad investicijos – būtinos, privalome sverti, skaičiuoti, vertinti grąžą ir kitas pasekmes.
Šiais metais Lietuvos skola pasieks rekordinę aukštumą. Tai gali reikšti, kad gyvename ateities sąskaita – ypač jei koncentruosimės į vienkartines „pravalgomas“ išmokas, nesprendžiančias įsisenėjusių problemų.
Tačiau tuo atveju, jei lėšas naudosime apdairiai ir išmintingai, tai taip pat gali reikšti, kad kuriame ekonominę šalies ateitį. Todėl, devynis kartus pamatavę, investuokime į tas sritis, kurios mūsų ekonomikos laivą gali pasukti nauja kryptimi – užtikrinant potencialiojo BVP augimą. Jei tai pavyks, grąžinsime skolas be didelių kančių.
Šiuo metu Lietuvos Ateities ekonomikos DNR plane daugiausia investicijų numatoma skirti infrastruktūrai. Tai yra svarbi sritis. Infrastruktūra yra ir bus tvaraus ekonomikos augimo pamatas: aišku, jei kalbame ne apie miestų aikščių trinkelių atnaujinimą, bet apie žaliąją, skaitmeninę infrastruktūrą – tarkime, 5G tinklus.
Bet infrastruktūra nėra vienintelė kryptis, į kurią reikėtų sutelkti dėmesį.
Turime rimčiau susirūpinti darbo jėgos kvalifikacija, nes daugiau nei trečdalio darbuotojų įgūdžiai neatitinka darbo rinkos reikalavimų. Tai – siauras butelio kaklelis, stabdantis ir tiesioginių užsienio investicijų srautą.
O pandemija skaitmenizacijos ir darbo vietų automatizacijos procesus neabejotinai paspartins – robotų privalumas yra tas, kad jie viruso (bent jau koronaviruso) neplatina.
Todėl technologinė pažanga reikalauja investicijų į darbuotojų įgūdžių ugdymo, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą programas – ir ne tik tam, kad darbuotojai neprarastų darbo vietų.
Tik turint aukštos kvalifikacijos darbuotojus, investicijos į modernią infrastruktūrą būtų iš tiesų prasmingos ir leistų nuimti visą skaitmenizacijos derlių.
Aukštesnis žmogiškojo kapitalo lygis sudarytų sąlygas steigtis tyrimų centrams, stiprėti inžinerinei ir farmacijos pramonei. Spartesnė šių sektorių plėtra leistų užkurti inovacijų variklį. Būtent šie sektoriai daugiausia investuoja į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Dabar pagal šių investicijų apimtį net perpus atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio.
Gerbiamieji kolegos,
Naujoji realybė lėmė tektoninius lūžius ir Europos Sąjungos ekonominėje politikoje. Ekonomikos gaivinimo fondo įkūrimas – tai istorinis žingsnis Europos ekonominės integracijos ir finansinio solidarumo link. Lietuvai numatyta beveik 2,5mlrd. eurų dotacijų.
Fondo lėšos bus skirstomos atsižvelgiant į aukščiausią politinį lygmenį Europoje pakylėtus tikslus: skaitmenizaciją ir žaliąjį kursą.
Fondo įkūrimas – istorinė galimybė ir mums. Tikslingai įdarbindami šio fondo lėšas, ne tik prisidėsime prie europinio reikalo. Europos iškelti tikslai – tinkamas kelrodis, jeigu norime pakloti naujus pamatus spartesnei ilgalaikei Lietuvos ekonomikos plėtrai.
Dėl to pasisakymo pradžioje ir minėjau, kad investicijų ir inovacijų tema yra itin savalaikė. Prieš mūsų akis vyksta struktūriniai pokyčiai. Planuojamos investicijos, galinčios dešimtmečiams į priekį pakeisti mūsų ekonominio gyvenimo tikrovę.
Į šiandienos diskusijas susirinko būrys kompetentingų ir profesionalių dalyvių iš Lietuvos ir užsienio. Tikiu, kad mūsų pokalbis gali suteikti postūmį geriau pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Lietuvoje prasideda naujas politinis ciklas – galbūt kai kurios išsakytos idėjos ras atgarsį ir sprendimų priėmėjų galvose.
Dėkoju už Jūsų dėmesį ir linkiu prasmingos diskusijos.