Lietuvos bankas
2017-09-13
  • FXGCC.jpg
     
11

Finansinių technologijų (FinTech) sektorius gali suteikti ES kapitalo rinkų sąjungos projektui papildomą postūmį, o šalims naujų plėtros galimybių, įsitikinęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Jis pirmininkauja rugsėjo 13 d. Taline rengiamai EUROFI Finansinio forumo diskusijai apie Baltijos šalių bei Vidurio ir Rytų Europos kapitalo rinkų raidą ir perspektyvas.

„Inovatyvių finansinių priemonių plėtra leistų sustiprinti kapitalo rinkas tuose regionuose, kur jų potencialas nėra pakankamai panaudotas – įskaitant Baltijos šalis bei Vidurio ir Rytų Europos valstybes. Tai taip pat sumažintų šių ekonomikų priklausomybę nuo bankinio finansavimo“, – sako V. Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovas pabrėžia, kad kaip tik šiuo metu Lietuva FinTech sektoriui siūlo pasinaudoti palankios reguliacinės aplinkos mūsų šalyje privalumais ir taip sustiprinti savo konkurencines pozicijas ES ir pasaulio mastu.

„Vykstant Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES procesams, būtent FinTech suteikia Lietuvai galimybę konkuruoti dėl iš šios šalies besitraukiančių tarptautinių finansų įmonių. Sparčiai augantis FinTech sektorius Lietuvoje mums suteikia savų pranašumų. Palanki reguliacinė aplinka gali padėti mūsų šaliai įsitvirtinti didžiulio augimo potencialo turinčiame FinTech sektoriaus žemėlapyje“ – teigia V. Vasiliauskas.

Kalbėdamas apie ES kapitalo rinkų sąjungos plėtrą, Lietuvos banko vadovas pabrėžia šio projekto svarbą Lietuvai ir kitoms regiono šalims, kurių ekonomikos yra pernelyg priklausomos nuo bankų sektoriaus paskolų. Išplėtotos kapitalo rinkos sustiprintų finansų sektoriaus atsparumą, o mažoms ir vidutinėms įmonėms leistų naudoti įvairesnius finansavimo šaltinius. Šiuo metu smulkusis ir vidutinis verslas vis dar susiduria su iššūkiais siekdamas gauti banko paskolą.

„Nepaisant ES kapitalo rinkų sąjungos projekto svarbos, turime pripažinti, kad jo įgyvendinimas nėra toks spartus, kokio tikėtasi. Akivaizdu, kad proveržiui pasiekti būtinas stipresnis postūmis nacionaliniu lygmeniu. Tačiau kartu privalome užtikrinti, kad ES viduje nebūtų kuriami skirtingi ir sunkiai suderinami reguliaciniai kapitalo rinkos blokai“ – pabrėžia V. Vasiliauskas.

Jo teigimu, tai itin aktualu tokioms inovatyvioms sritims kaip FinTech. Todėl, jeigu ateityje būtų nuspręsta įtvirtinti bendrą FinTech reguliavimą ES mastu, būtina visų pirma leisti šiam naujam sektoriui plėtotis ir augti nacionaliniu lygmeniu. Tai padėtų išgryninti gerąsias reguliacines praktikas, o jų pagrindu ilgainiui būtų galima sukonstruoti europinio lygmens priemones, užtikrinančias su sektoriumi susijusių rizikų suvaldymą ir reguliacinio arbitražo užkardymą.

Geruoju nacionaliniu reguliacinės praktikos pavyzdžiu būtų galima įvardyti sutelktinio finansavimo (angl. crowdfunding) sritį. Jo pagrindu reikėtų diskutuoti dėl europinio lygmens reguliacinių priemonių.