Lietuvos bankas
2020-11-06
  • Cover.jpg
     
11

Koronaviruso pandemijos sukeltoms ekonominėms pasekmėms sušvelninti numatomos nacionalinės ir Europos Sąjungos (ES) lėšos atveria didelių galimybių langą Lietuvai sparčiau modernizuoti ekonomiką. Būdai šioms galimybėms įgyvendinti ir laukiantys iššūkiai šiandien pristatomi Lietuvos banko virtualioje ekonomikos konferencijoje „Investicijos ir inovacijos: spartesnis kelias į sėkmę“.

„Net ir antrosios viruso bangos akivaizdoje Lietuvos ekonomika, nuo pandemijos kol kas nukentėjusi mažiau nei daugumos ES šalių, turi gana geras startines pozicijas ekonomikos kokybiniam pokyčiui didinant Lietuvos konkurencingumą ateityje. Turime ne tik susitelkti į sprendimus ir priemones, padedančias saugiai išgyventi artimiausią laikotarpį, bet ir numatyti kelis ėjimus į priekį ir orientuotis į ilgąjį laikotarpį. Viena iš šių priemonių – kokybiškos ir kruopščiai įvertintos viešosios investicijos bei inovacijos, klojančios pamatus moderniai, skaitmenizuotai ir aplinkai draugiškai Lietuvos ateities ekonomikai bei sinergijai su privačiomis investicijomis“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, taręs sveikinimo žodį konferencijos dalyviams.

Pasak jo, būtent investicijos, inovacijos ir išsilavinę bei tinkamų įgūdžių turintys žmonės yra pagrindinis ilgalaikis darbo našumo didinimo šaltinis, kuris padėtų pereiti prie aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios ekonomikos. Lietuvoje pagamintos didesnės pridėtinės vertės prekės ir suteiktos paslaugos leistų sparčiau didinti gyventojų pajamas ir priartinti jas prie Vakarų Europos vidurkio ar net jį viršyti.

Per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalis pasiekė didžiausią pragyvenimo lygio augimą iš visų ES šalių ir sumažino atotrūkį nuo ES standartų daugiau nei perpus. BVP vienam gyventojui, atsižvelgus į kainų skirtumus, prieš dešimtmetį sudaręs 57 proc., naujausiais duomenimis, jau siekia 82 proc. ES vidurkio. Kylant pragyvenimo lygiui, didėjo ir gyventojų pajamos – per dešimtmetį realusis darbo užmokestis, t. y. įvertinus infliacijos įtaką, Lietuvoje išaugo 54 proc. Tokio augimo pagrindas yra kylantis darbo našumas, tačiau jis pastaruoju metu auga perpus lėčiau nei darbo užmokestis. Ilguoju laikotarpiu tokia tendencija, kai darbo našumas kyla lėčiau nei darbo užmokestis, nėra tvari ir gali pristabdyti pajamų augimą, kartu turėti neigiamų pasekmių šalies ūkio konkurencingumui užsienio rinkose. Darbo našumo didinimo iššūkį padėtų įveikti aktyvesnis  investicijų pritraukimas ir viešojo sektoriaus investicijos, papildančios ar įgalinančios privačių įmonių investavimą. Pandemijos šoko metu ypač išaugo viešojo sektoriaus investicijų reikšmė, kai dėl tvyrančio neapibrėžtumo verslas pristabdė savo investicijas – prognozuojama, kad privačiojo sektoriaus investicijos Lietuvoje šiemet sumažės daugiau nei 13 proc.

Sumažėjus privačiojo sektoriaus polinkiui investuoti, investicijas Lietuvoje turėtų palaikyti 5,8 mlrd. Eur vertės Ateities ekonomikos DNR planas, kuris iš dalies galėtų būti finansuojamas ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Jų Lietuvai numatyta beveik 2,5 mlrd. Eur. Šias lėšas investuoti reikėtų kruopščiai įvertinus ilgalaikes sąnaudas ir grąžą, orientuojantis į projektų kokybę, o ne į kiekybę. Šiuo metu reikšmingos Ateities ekonomikos DNR plano investicijos numatytos į infrastruktūrą, o tai yra svarbu, tačiau technologinė pažanga reikalauja visų pirma investicijų į darbuotojų įgūdžių ugdymo, švietimo ir mokymosi visą gyvenimą programas.

Viešasis sektorius gali imtis lyderystės tiek kurdamas inovacijoms palankią reguliacinę aplinką, tiek pats inicijuodamas ir taikydamas inovacijas savo veikloje. Pavyzdžiui, Lietuvos bankas, bendradarbiaudamas su šalies viešojo sektoriaus institucijomis, sudėjo pagrindus šalyje steigtis ir veikti finansinių technologijų (FinTech) įmonėms – jos jau skaičiuojamos šimtais, sukurta tūkstančiai gerai apmokamų darbo vietų. Centrinis bankas aktyviai diegia ir išbando inovacijas – bandomąją finansinių inovacijų aplinką, blokų grandinės technologija pagrįstą konsultacijų ir technologinę platformą LBChain; šiemet išleido pirmąją pasaulyje skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN.

***

„Investicijos ir inovacijos: spartesnis kelias į sėkmę“ – jau ketvirtoji Lietuvos banko rengiama metinė ekonomikos konferencija. Šiose konferencijose šalies ir užsienio ekspertai, akademinės ir verslo bendruomenės atstovai aptaria aktualiausias bei didžiausią riziką keliančias problemas ir siūlo sprendimus politikos formuotojams. Šiųmetėje internetu transliuojamoje virtualioje konferencijoje savo įžvalgomis dalijasi Lietuvos banko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, Europos investicijų banko, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW Berlin), Pavijos universiteto, „Investuok Lietuvoje“, „Nextury Ventures“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovai.