Su darbuotojų trūkumu susijusi įtampa darbo rinkoje mažėja: kaip tai veikia darbo užmokesčio raidą? (Duomenų komentaras)
Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 13,2 proc. didesnis nei prieš metus. Nepaisant to, realusis darbo užmokestis nedidėjo – palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu, fiksuotas 6,6 proc. sumažėjimas. Sodros administraciniai duomenys rodo, kad vidutinės draudžiamosios pajamos vis dar didėja sparčiai, tačiau augimo sparta nedidėja jau ilgiau nei pusmetį. Atlyginimų augimo stabilizavimąsi šalyje galima sieti su pamažu didėjančiu nedirbančių asmenų skaičiumi, lėčiau augančia darbuotojų samda, mažėjančia darbuotojų paklausa bei trūkumu.
Naujausius duomenis komentuoja Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė
Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje ir toliau kilo sparčiu tempu. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, atlyginimai šalyje buvo 13,2 proc. didesni nei prieš metus (žr. A pav.). Darbo užmokesčio pokyčiams 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo sezoniniai svyravimai, priedų ir premijų skyrimas (pastaruoju laikotarpiu nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos, palyginti su bruto darbo užmokesčiu, sudarė 9,2 %). 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su trečiuoju ketvirčiu, darbo užmokesčio (pašalinus sezono įtaką) ketvirtinė augimo sparta padidėjo daugiau nei 5 kartus, o ketvirtinis augimas (5,6 %) viršijo 2015–2022 m. ketvirtųjų ketvirčių vidurkį (4,1 %) (žr. B pav.). Analizuojamu laikotarpiu viešojo sektoriaus dirbančiųjų atlyginimai kilo lėčiau nei užimtųjų privačiajame sektoriuje. Jame darbo pajamos per metus šoktelėjo 13,9, viešajame sektoriuje – 11,8 proc. (žr. A pav.). Tiesa, realusis darbo užmokestis 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį nedidėjo – palyginti su 2021 m. atitinkamu laikotarpiu, fiksuotas 6,6 proc. sumažėjimas. Tai signalizuoja, kad nominaliųjų algų augimą nusvėrė sparčiau kilęs vidutinis kainų lygis, todėl darbuotojų perkamoji galia nedidėjo.
Atlyginimai augo dviženkliu tempu daugelyje ekonominių veiklų. Spartų darbo užmokesčio metinį augimą 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį daugiausia lėmė didėję paslaugų sektoriaus darbuotojų atlyginimai (apie 9,9 proc. p. metinio augimo). Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nagrinėjamu laikotarpiu darbo užmokestis sparčiausiai didėjo informacijos ir ryšių veikloje (žr. C pav.). Palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, atlyginimai šioje veikloje pakilo net 17,2 proc. Spartus metinis darbo pajamų augimas (apie 16 %) stebėtas ir švietimo; transporto ir saugojimo; profesinėje, mokslinėje ir techninėje veiklose – jose tebevyksta intensyvi kova dėl darbuotojų. Tiesa, apžvelgiamu laikotarpiu kai kuriose ekonominėse veiklose (vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas; žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas; nekilnojamojo turto operacijos; kasyba ir karjerų eksploatavimas) fiksuoti ir ne tokie dideli atlyginimų pokyčiai. Pavyzdžiui, kasybos ir karjerų eksploatavimo sektoriuje darbo užmokestis kilo 6,4 proc. – apie tris kartus lėčiau nei didžiausiu augimu pasižymėjusioje informacijos ir ryšių veikloje.
Naujausi šių metų Sodros administraciniai duomenys nerodo toliau sparčiau kylančių atlyginimų. Kas mėnesį skelbiamų administracinių duomenų dinamika patvirtina, kad vidutinės draudžiamosios pajamos vis dar didėja sparčiai, tačiau augimo sparta nedidėja jau ilgiau nei pusmetį. Nuo praėjusių metų gegužės mėn. darbo užmokesčio (pagal sezoniškumą pakoreguoti duomenys, 3 mėn. slankieji vidurkiai) mėnesinis augimas reikšmingiau sulėtėjo (apie 0,5 proc. p.) ir kitais mėnesiais svyravo apie panašią reikšmę (13 %) (žr. D pav.). Naujausiais duomenimis, šių metų sausio mėn. daugiau nei minimaliąją mėnesinę algą (MMA) uždirbančių darbuotojų darbo pajamos buvo apie 14 proc. didesnės nei prieš metus ir net 49 proc. didesnės nei vidutiniškai priešpandeminiu laikotarpiu (žr. D pav.). Priešingai nei 2022 m., šių metų pradžioje atlyginimai kilo lėčiau nei 2023 m. sausio mėn. 15 proc. padidinta MMA, o tai signalizuoja apie mažėjančią įtampą darbo rinkoje.
Darbo užmokesčio augimo stabilizavimąsi veikia mažėjanti įtampa darbo rinkoje, siejama su blėstančiomis darbuotojų trūkumo problemomis. Bendrą darbo užmokesčio augimo lėtėjimą šalyje galima sieti su pamažu didėjančiu nedirbančių asmenų skaičiumi, lėčiau augančia darbuotojų samda ir mažėjančia darbuotojų paklausa. Jau tris ketvirčius iš eilės didėjant nedarbui ir mažėjant laisvų darbo vietų lygiui – rodikliui, rodančiam, kokią dalį visų darbo vietų sudaro laisvos darbo vietos (žr. E pav.), – įtampa darbo rinkoje pradeda slūgti. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį laisvų darbo vietų lygis reikšmingai sumažėjo nuo praėjusiais metais fiksuotų rekordinių 2 proc. iki 1,7 proc., o vienai laisvai darbo vietai tenkančių bedarbių skaičius – tai santykis, rodantis spaudimą didinti darbo užmokestį, o kartu ir įtampą darbo rinkoje, krinta jau trečią ketvirtį iš eilės, tačiau vis dar yra beveik dvigubai didesnis nei vidutiniškai 2008–2022 m. Tokios tendencijos rodo, kad įmonėms šiek tiek lengviau rasti tinkamų darbuotojų, todėl paskatos didinti darbo užmokestį yra mažesnės. Svarbus vaidmuo sprendžiant darbuotojų trūkumo problemą tenka gerėjančioms migracijos tendencijoms. Rekordiškai teigiamas praėjusių metų migracijos balansas (72,4 tūkst.) lemia gausesnę darbuotojų pasiūlą, kuri leidžia geriau patenkinti didelę darbuotojų paklausą. Blėstančias darbuotojų trūkumo problemas Lietuvos darbo rinkoje patvirtina ir šių metų vasario mėn. verslo apklausų statistika, kuri rodo, kad visuose didžiuosiuose ekonomikos sektoriuose (išskyrus paslaugų) įmonių, susiduriančių su darbuotojų stygiumi, dalis yra pastebimai mažesnė nei metų pradžioje (žr. F pav.). Pavyzdžiui, pramonės sektoriaus įmonių dalis, kuri darbuotojų trūkumą įvardijo kaip veiksnį, ribojantį jų plėtrą, buvo apie 1 proc. punktą mažesnė už ilgalaikį vidurkį (2005–2023 m.). Mažmeninės prekybos ir statybos sektoriuose ši dalis – artima ilgalaikiam vidurkiui.