2022-08-19
Duomenų komentaras: užimtumas ir nedarbas 2022 m. antrąjį ketvirtį
Antrojo ketvirčio paskelbti užimtumo ir nedarbo duomenys rodo, kad nedarbo lygis Lietuvoje ir toliau stabiliai mažėja. Mažėjimą lėmė itin išaugęs užimtųjų skaičius bei aktyvus moterų įsitraukimas į darbo rinką. Remiantis turimais duomenimis tikėtina, jog prie 2022 m. antrojo ketvirčio spartaus darbo jėgos augimo galėjo smarkiai prisidėti vidutinio amžiaus imigrančių moterų iš Ukrainos, kurios specializuojasi paslaugų sektoriuje, antplūdis.
Komentuoja Kristupas Pribuišis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
Nedarbo lygis ir toliau mažėja. 2022 m. antrąjį ketvirtį nedarbo lygis (pašalinus sezono įtaką) šalyje sudarė 5,2 proc. (žr. A pav.) ir buvo 1 proc. punktu mažesnis nei praėjusį ketvirtį ir maždaug 2,2 proc. punkto mažesnis, nei fiksuota prieš metus. Metinį nedarbo lygio pokytį daugiausia lėmė itin smarkiai išaugęs užimtųjų skaičius (žr. B pav.).
Itin sparčiai auga darbo jėga ir užimtųjų skaičius, o tai lėmė didesnis moterų įsitraukimas į darbo rinką. Nuo 2022 m. pirmojo ketvirčio darbo jėgos ir užimtųjų skaičiai atitinkamai pakilo 36 ir 51 tūkst. (žr. C pav.). Paskutinį kartą toks aukštas užimtųjų skaičius (1 436 tūkst.) buvo užfiksuotas 2008 m. antrąjį ketvirtį. Spartų užimtųjų šuolį lėmė didesnis moterų dalyvavimas darbo rinkoje – nuo paskutinio ketvirčio prisijungė net 34 tūkst. moterų (žr. D pav.). Taip pat pastebimas ir padidėjęs gyventojų aktyvumo lygis. 2022 m. antrąjį ketvirtį bendras aktyvumo lygis buvo 1,3 proc. punkto didesnis nei prieš metus: padidėjo nuo 77,2 iki 78,7 proc. Ypač išaugo moterų aktyvumo lygis darbo rinkoje, kuris siekė net 78,5 proc. ir buvo 1,3 proc. punkto aukštesnis negu prieš metus (žr. E pav.).
Palankios migracijos tendencijos teigiamai prisidėjo prie spartaus darbo jėgos augimo. Per 2022 m. antrąjį ketvirtį į Lietuvą imigravo beveik 19 tūkst. žmonių (žr. F pav.), kiek daugiau negu 13 tūkst. jų buvo užsienio piliečiai. Tikėtina, jog didelę dalį imigrantų iš užsienio sudarė karo pabėgėliai iš Ukrainos. Nors detalesni mėnesiniai duomenys kol kas nėra pateikiami, Migracijos departamento bendri rodikliai rodo, kad nuo karo pradžios savo profesijas yra užregistravę jau kiek daugiau nei 32 tūkst. į Lietuvą atvykusių ukrainiečių – daugiau nei 25 tūkst. iš jų yra moterys. Taip pat, palyginti su praeitų metų atitinkamu ketvirčiu, 2022 m. antrąjį ketvirtį Lietuvos darbo jėgą papildė beveik 23 tūkst. 25–54 m. amžiaus gyventojų (žr. G pav.). Šioje amžiaus grupėje savo profesiją nurodžiusių imigrantų iš Ukrainos šiuo metu yra virš 18 tūkst.
Spartus darbo jėgos augimas matomas tarp gyventojų, dirbančių paslaugų sektoriuje. Žvelgiant į darbo jėgos pokytį keturiuose ūkio sektoriuose galima pastebėti, kad didžiausias (netgi 57,8 tūkst.) augimas yra matomas paslaugų sektoriuje (žr. H pav.). Atkeliavę ukrainiečiai pagal nurodytas profesijas labiausiai specializuojasi paslaugų sektoriuje. Naujausiais Migracijos departamento paskelbtais duomenimis, penkios populiariausios sritys – prekyba, sveikata, valdyba, kulinarija ir ekonomika, kurias įvardino daugiau kaip trečdalis visų užsiregistravusių ukrainiečių, priklauso paslaugų sektoriui.
.JPG)
.JPG)
