Nepaisant sulėtėjusio ekonomikos augimo ir sunkumų pramonės sektoriuje, Lietuvos verslas tebėra atsparus (duomenų komentaras)

Komentuoja Justinas Skurkis, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento ekonomistas.

Lietuvoje antrą ketvirtį iš eilės mažėjantis BVP ir fiksuojama techninė recesija labiausiai juntama pramonės sektoriuje. 2023 m. pradžioje, palyginti su 2022 m. pabaiga, Lietuvos verslo pasitikėjimas šiek tiek atsigavo, tačiau sulėtėjusio ekonominio aktyvumo aplinkoje ėmė prastėti ir metų viduryje buvo mažesnis nei euro zonos vidurkis. Nuo rusijos karo prieš Ukrainą pradžios iš lėto mažėjęs pramonės sektoriaus pasitikėjimas per 2023 m. pirmąjį pusmetį traukėsi dar sparčiau ir pasiekė COVID-19 pandemijos metu buvusį lygį. Šis rodiklis, palyginti su 2022 m. birželio mėn., per metus sumažėjo nuo –5 iki –20 proc. punktų, o paslaugų, prekybos ir statybos sektoriuose pasitikėjimas per šį laikotarpį netgi šiek tiek pagerėjo (žr. 2 pav.). Prastėjanti pramonės sektoriaus padėtis daugiausia nulemta mažėjančios eksporto paklausos: įmonių, teigiančių, kad eksporto paklausa yra per maža, dalis pasiekė pandeminį lygį (žr. 3 pav.). Mažėjantis produkcijos užsakymų lygis ir išaugusios pagamintos produkcijos atsargos pramonėje taip pat signalizuoja apie nepakankamą paklausą.

Susitraukus vidaus vartojimui ir eksporto apimčiai, su nepakankama paklausa susiduriančių Lietuvos įmonių skaičius per 2023 m. pirmąjį pusmetį išaugo 8 proc. punktais, atitinkamai pradėjo trauktis ir realioji įmonių apyvarta (ypač – pagrindiniuose pramonės, prekybos ir transporto sektoriuose). Per 2023 m. pirmąjį pusmetį nepakankama paklausa besiskundžiančių įmonių dalis labiausiai išaugo vėstančios nekilnojamojo turto rinkos paveiktame statybos (nuo 19 % sausio mėn. iki 31 % birželio mėn.) ir pramonės (nuo 53 % iki 59 %) sektoriuose (žr. 5 pav.). Prekybos ir paslaugų sektoriuose šis lygis per pusmetį iš esmės nepakito. Sumažėjusi paklausa ir vis dar aukštas infliacijos lygis lėmė, kad nuo 2022 m. pabaigos bendra visų sektorių realioji apyvarta ėmė trauktis (žr. 6 pav.), labiausiai – pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose. Pramonės sektoriuje 2023 m. gegužės mėn. metinis realiosios apyvartos pokytis buvo –24 proc. (žr. 6 pav.). Prekybos ir transporto sektoriuose per metus realioji apyvarta taip pat traukėsi (atitinkamai –12 % ir –6 %), o statybos sektoriuje šiek tiek (3 %) paaugo. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad realiosios apyvartos kritimas pagrindiniuose sektoriuose daugiausia paaiškinamas aukštos bazės efektu – šis susitraukimas yra po spartaus augimo laikotarpio 2021 ir 2022 m., tad realiosios apyvartos lygis vis dar yra aukštesnis nei prieš pandemiją. Pavyzdžiui, pramonės sektoriaus realioji apyvarta 2023 m. gegužės mėn. ir toliau yra beveik 17 proc. didesnė nei prieš pandemiją (2020 m. sausio mėn.)

Bendras su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių skaičius per 2023 m. pirmąją pusę nepakito, neveiksnių paskolų lygis traukėsi beveik visuose pagrindiniuose sektoriuose, o nemokumo procesą pradėjusių įmonių skaičius tebėra mažesnis už istorinį vidurkį. Su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis ir toliau yra didelė, tačiau per šių metų pirmąjį pusmetį praktiškai neaugo (nuo 23 % sausio mėn. iki 24% birželio mėn.). Vis dėlto paslaugų sektoriuje per šį laikotarpį su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių skaičius padidėjo beveik 8 proc. punktais (žr. 4 pav.). Istoriškai vis dar didelė yra ir 2022 m. pradžioje išaugusi įmonių, kurių veiklą riboja darbuotojų trūkumas, dalis paslaugų sektoriuje. Pažymėtina, kad paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklis per metus šiek tiek pakilo (žr. 2 pav.), o neveiksnių paskolų dalis sumažėjo – nuo 11 proc. (2022 m. pirmąjį ketvirtį) iki 9 proc. (2023 m. pirmąjį ketvirtį) (žr. 7 pav.). Bendra Lietuvos įmonių neveiksnių paskolų dalis per metus sumažėjo nuo 1,8 iki 1,6 proc., šis lygis tebėra istoriškai žemas. Nemokumo procesą pradėjusių įmonių skaičius 2023 m. pirmąjį pusmetį taip pat nedidėja (žr. 8 pav.). Per 2022 m., palyginti su 2021 m., pradedamų bankroto procedūrų skaičius daugiausia išaugo prekybos (50 %) ir statybos (53 %) įmonėse, o iš viso buvo pradėta beveik 1 200 nemokumo procesų. Per 2023 m. pirmąjį pusmetį buvo inicijuotos 539 įmonių bankroto procedūros (palyginkime: per 2022 m. pirmąjį pusmetį tokių įmonių buvo beveik penktadaliu daugiau – 658). Tad šis lygis yra reikšmingai žemesnis už istorinį pirmojo pusmečio vidurkį (2005–2022 m. pirmųjų pusmečių vidurkis – 775).

2022 m. sparčiai augęs įmonių tarpusavio kreditavimas, panašu, kad 2023 m. pirmąjį ketvirtį prislopo, o bendras įsiskolinimo lygis tebėra tvarus. Įmonių tarpusavio įsipareigojimų lygis 2023 m. pirmąjį ketvirtį didėjo lėčiau – įsipareigojimai per metus paaugo 1,7 mlrd. Eur (5,3 %), o 2022 m. trečiąjį ketvirtį metinis augimas sudarė beveik 37 proc. Apskritai, įmonių įsipareigojimai 2023 m. pirmąjį ketvirtį didėjo lėčiau nei 2022 m. pabaigoje – metinis bendras įsipareigojimų augimas sudarė 7,2 proc. (8,3 mlrd. Eur). Turtas augo truputį lėčiau – fiksuotas 5,9 mlrd. Eur (8,7 %) metinis padidėjimas (žr. 10 pav.). Įmonių trumpalaikiai įsipareigojimai augo sparčiau nei ilgalaikiai: trumpalaikės paskolos padidėjo 3,3 mlrd., ilgalaikės – 1,2 mlrd. Eur (žr. 9 pav.). Kita vertus, įmonių įsiskolinimo lygis per paskutinius du ketvirčius šiek tiek sumažėjo: 2022 m. trečiąjį ketvirtį visos skolos ir BVP santykis sudarė 42, o 2023 m. pirmąjį ketvirtį – 40,5 proc. Istorines aukštumas pasiekusi skolos našta 2022 m. paskutinį ketvirtį taip pat truputį palengvėjo: skolos tvarkymo ir pelno santykis per ketvirtį sumažėjo nuo 40 iki 38 proc. (žr. 11 pav.). Įmonių finansinis svertas nuo 2022 m. pabaigos nepakito: 2023 m. pirmąjį ketvirtį skolos ir nuosavybės santykis buvo 43 proc. Įmonių trumpalaikis likvidumas per pusmetį taip pat iš esmės nepasikeitė (nuo 236 % 2022 m. trečiąjį ketvirtį iki 240 % 2023 m. pirmąjį ketvirtį), tad abu rodikliai ir toliau yra istoriškai tvaraus lygio (žr. 12 pav.).

Žvelgiant į ateitį, pramonės sektoriaus padėtis turėtų pasitaisyti dėl didėjančios gyventojų perkamosios galios, sulėtėjusios infliacijos, išaugusių investicijų ir gerėsiančios užsienio prekybos partnerių padėties. Lėtėjanti infliacija ir vis dar sparčiai kylantis darbo užmokestis turėtų didinti gyventojų perkamąją galią, o atsigavęs namų ūkių vartojimas pagelbėtų su nepakankama paklausa susiduriantiems pramonės ir prekybos sektoriams. Išaugusios investicijos ir didėjanti išorės paklausa sudarytų palankias sąlygas eksportuojantiems Lietuvos ekonomikos sektoriams, tad tikimasi, kad paklausa užsienio rinkose atsigaus. Nors euro zonos verslo pasitikėjimo rodiklis per pastaruosius porą mėnesių šiek tiek sumažėjo, 2022 m. viduryje istorines žemumas pasiekęs euro zonos vartotojų pasitikėjimas nuo 2023 m. pradžios ėmė augti (žr. 1 pav.), tad privačiojo vartojimo atsigavimo perspektyvos atrodo palankios.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Finansų sistema, pramonė, augimas, verslas