Pramonės įmonėms susiduriant su sunkumais, Lietuvos užsienio prekybos apimtis mažėjo (duomenų komentaras)

Komentuoja Kasparas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Eksporto metinis augimas mažėjo iš esmės visais mėnesiais nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., o 2023 m. kovo mėn. eksportas jau susitraukė 2,5 proc. (žr. 1 pav.). Prie eksporto susitraukimo labiausiai prisidėjo sumažėjęs mineralinių produktų eksportas – tai daugiausia paaiškintina reikšmingai nukritusiomis mineralinių produktų kainomis nuo 2022 m. Eksporto susitraukimą taip pat lėmė labai sumažėjęs lietuviškos kilmės eksportas. Tik smarkiai padidėjęs reeksportas neleido eksportui dar labiau susitraukti. Vis dėlto tiek viso prekių eksporto, tiek prekių eksporto, neįskaitant mineralinių produktų, metinio augimo tempai jau nuo 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. yra mąžtantys, o nuo 2022 m. lapkričio–gruodžio mėn. neviršijantys vidutinių metinių augimo tempų nuo 2017 m. Eksporto raidos lėtėjimo tendencijas patvirtina ir pagal sezoniškumą pakoreguoti duomenys – kovo mėn. eksporto apimties susitraukimas žymi du ketvirčius paeiliui mažėjančią tiek bendro, tiek lietuviškos kilmės eksporto nominaliąją apimtį.

Prie mažėjančio lietuviškos kilmės eksporto daugiausia prisidėjo krintantis chemijos pramonės gaminių ir plastikų eksportas (žr. 2 pav.). Chemijos pramonės eksporto kritimui didžiausią poveikį turėjo 2022 m. trečiąjį–ketvirtąjį ketvirčiais reikšmingai pakilusios energijos išteklių kainos, vertusios iš dalies stabdyti tokių įmonių kaip AB „Achema“ veiklą ir mažinusios chemijos pramonės įmonių konkurencingumą, ir po COVID–19 pandemijos sumenkusi reagentų ir kitų su pandemijos valdymu susijusių prekių paklausa. Atitinkamai mažėjo tokias prekes gaminančių įmonių, kaip antai UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir kt., eksportas. Prie neigiamos eksporto raidos taip pat prisidėjo mažėjantis metalų bei medienos ir medienos dirbinių eksportas. Šių sektorių eksporto raidą taip pat neigiamai veikė pakilusios energijos išteklių ir žaliavų kainos, mažinusios sektorių konkurencingumą, tačiau taip pat dėl aukštos infliacijos ir griežtinamos pinigų politikos sumažėjusi užsienio paklausa – mažėjo namų ūkių polinkis įsigyti didesnių pirkinių, sulėtėjo nekilnojamojo turto rinkos raida.

Didelį reeksporto prieaugį lėmė reikšmingai išaugęs prekių reeksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis, išskyrus rusiją. Reeksporto metinis augimas nuo 2022 m. liepos mėn. siekė 20 ir daugiau proc. (žr. 3 pav.). Didžiausią įtaką sparčiam metiniam augimui darė išaugęs mašinų ir įrenginių bei transporto priemonių reeksportas. Padidėjęs šių prekių reeksportas į NVS šalis, išskyrus rusiją, labiausiai sietinas su dalies NVS šalių sumažėjusiu tokių prekių importu iš rusijos.  

Metinis importo augimas mažėjo visais mėnesiais nuo 2022 m. rugpjūčio mėn., o 2023 m. kovo mėn. importas jau susitraukė 6,6 proc. (žr. 4 pav.). Be mineralinių produktų, mažėjantį metinį importo augimo tempą lėmė mažėjantis chemijos pramonės gaminių ir plastikų, medienos ir medienos dirbinių bei metalų importas. Šių produktų importo mažėjimui didžiausią poveikį turėjo atitinkamų sektorių mažėjanti žaliavų paklausa (t. y. mažėjanti tarpinio vartojimo prekių paklausa) ir mažėjantis sektorių eksportas.

 

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Tarptautinė rinka, pramonė, Importas, užsienio prekyba, Eksportas