Pramonės staklėms skambant minoru, užsienio prekyba traukėsi, vilčių teikia trąšų ir inžinerinės pramonės eksportas (duomenų komentaras)

Komentuoja Kasparas Vasiliauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas

Nominaliojo eksporto mažėjimo tendencija stebima visais mėnesiais nuo 2022 m. trečiojo ketvirčio (žr. 1 pav.). 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, eksportas sumažėjo 21 proc., o palyginti su 2023 m. antrojo ketvirčio sezoniškai pakoreguotais duomenimis, krito 7,3 proc. Metinį eksporto susitraukimą iš dalies lėmė aukštas bazės efektas – 2022 m. trečiąjį ketvirtį dėl smarkiai padidėjusių eksportuojamų prekių kainų, taip pat reikšmingai išaugusios lietuviškos kilmės eksporto ir reeksporto apimties eksporto lygis buvo bene aukščiausias nuo duomenų skelbimo pradžios. Tad, per metus reikšmingai sumažėjus eksporto kainoms, laipsniškai mažėjant reeksporto ir lietuviškos kilmės eksporto apimčiai, metinis eksporto susitraukimas buvo bene didžiausias nuo duomenų skelbimo pradžios.

Lietuviškos kilmės eksporto mažėjimą daugiausia lėmė krintantis mineralinių produktų, žemės ūkio ir maisto produktų, medienos ir medienos dirbinių bei chemijos pramonės gaminių ir plastikų eksportas (žr. 2 pav.). Lietuviškos kilmės eksportas 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 19 proc. (17,8 % be mineralinių produktų), o palyginti su 2023 m. antrojo ketvirčio sezoniškai pakoreguotais duomenimis, krito 4 proc. Mineralinių produktų bei žemės ūkio ir maisto produktų eksportas mažėjo tiek dėl mažėjančių eksporto kainų, tiek dėl mažėjančios eksporto apimties. Žemės ūkio produktų atveju mažesnę eksporto apimtį iš dalies galima sieti su sumažėjusiu augalininkystės derliumi šiais metais. Medienos ir medienos dirbinių eksportą varžė dėl pakilusių palūkanų normų sumažėjęs aktyvumas būsto rinkoje – jis nepalankiai veikė medienos ir baldų paklausą. Mažėjančios eksporto rinkos dalys Europos Sąjungos rinkoje rodo, kad aukštos energijos kainos ir žaliavinės medienos tiekimo trukdžiai dėl įsigaliojusių sankcijų rusijai ir baltarusijai darė neigiamą įtaką medienos ir medienos dirbinių eksporto konkurencingumui. Chemijos produktų eksporto susitraukimui didžiausią įtaką darė sumažėjęs plastikų ir jų gaminių (polietilentereftalato gaminių arba PET) bei trąšų eksportas. Prastesnius PET rezultatus, anot didžiausių sektoriaus įmonių, lėmė sumenkusi užsienio paklausa, didelės energijos išteklių kainos ir išaugusi konkurencija iš Azijos gamintojų. Trąšų gamintojų rezultatus taip pat neigiamai veikė sumažėjęs konkurencingumas dėl aukštų energijos išteklių kainų ir sankcijos. Vis dėlto tikėtina, kad ateityje trąšų gamintojų eksportas atsigaus: sumažėjus gamtinių dujų kainoms, rugsėjo pabaigoje visu pajėgumu pradėjo veikti AB „Achema“. Taip pat pastebėtina, kad didesnės pridėtinės vertės produktų (mašinų ir įrenginių ir transporto priemonių) eksportas ir toliau auga. Remiantis lūkesčių duomenimis, mašinų ir įrenginių eksporto esamos paklausos lygis ir toliau viršija istorinio vidurkio lygį. Tad galima tikėtis, kad atsigaunantis trąšų eksportas ir, tikėtina, toliau didėsiantis aukštesnės pridėtinės vertės produktų eksportas lems geresnę lietuviškos kilmės eksporto raidą ateinantį ketvirtį.

Sumažėjęs reeksportas taip pat neigiamai veikė eksporto raidą. Reeksportas 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 26,7 proc. (16,6 % be mineralinių produktų), o palyginti su 2023 m. antrojo ketvirčio sezoniškai pakoreguotais duomenimis, krito 12,3 proc. Metiniam reeksporto traukimuisi didžiausią įtaką darė sumažėjęs mineralinių produktų reeksportas į Baltijos šalis, taip pat susitraukęs chemijos produktų ir plastikų bei metalų reeksportas. Anksčiau teigiamą postūmį reeksportui daręs transporto priemonių reeksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis, išskyrus rusiją, jau irgi išsikvepia. Tikėtina, kad šiuo metu griežtinami transporto priemonių eksporto į trečiąsias šalis reikalavimai prisidės prie dar didesnio šios grupės prekių reeksporto susitraukimo ateityje. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad reeksporto pikas buvo pasiektas 2022 m. pabaigoje–2023 m. pradžioje. Artimiausioje ateityje prielaidų reeksporto atsigavimui – mažai.

Pagrindinis veiksnys, daręs įtaką importo metinio augimo kritimui, yra sumažėjęs mineralinių produktų importas dėl nukritusių energijos išteklių kainų ir sunkumai pramonėje (žr. 4 pav.). Importas 2023 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, sumažėjo 26,1 proc. (13,8 % be mineralinių produktų), o, palyginti su 2023 m. antrojo ketvirčio sezoniškai pakoreguotais duomenimis, – 3,9 proc. Be mineralinių produktų lėtėjantį metinį importo augimo tempą lėmė vis dar vangi pramonės raida, mažinusi tarpinio vartojimo prekių importą ir jau anksčiau minėtas transporto priemonių reeksportas, mažinęs lengvųjų automobilių importą. Taip pat pirmą kartą per kelerius metus fiksuojamas metinis investicinių prekių importo susitraukimas. Šį susitraukimą, tikėtina, galima sieti su jau minėta vangia pramonės raida, prastais didžiausių pramonės šakų lūkesčiais dėl ateities ir atitinkamai mažėjančiomis privačiojo sektoriaus investicijomis.

 

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Tarptautinė rinka, Importas, Eksportas