2024-09-23
Pokyčiai darbo rinkoje palankiai veikė ūkinę plėtrą Baltijos šalyse ir visoje ES
Teigiami pokyčiai darbo rinkoje, įskaitant įtraukesnį darbo išteklių naudojimą, demografinius procesus, bendrą darbo našumo kilimą, nuo 2010 m. turėjo reikšmingos įtakos ūkio plėtrai Lietuvoje, tačiau artimiausiais metais ekonominei plėtrai didžiausią įtaką turėtų daryti kilsiantis darbo našumas.
Kiti darbo rinkos veiksniai, tikėtina, turės tik ribotą poveikį, nes galimybės dar įtraukiau panaudoti esamus darbo išteklius Lietuvoje yra ribotos, skelbiama naujausioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje.
Vienam gyventojui tenkantis realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) Lietuvoje 2010–2023 m. padidėjo 64,2 proc., o maždaug pusę šio padidėjimo lėmė kilęs gyventojų aktyvumo (dirbančių ir darbo ieškančių gyventojų (darbo jėgos) bei darbingo (15–64 m.) amžiaus gyventojų santykis) ir užimtumo lygis.
„Gyventojų aktyvumo lygio augimą Lietuvoje ir visoje ES lyginamuoju laikotarpiu skatino reformos, pavyzdžiui, didinamas pensinis amžius, ir augęs darbuotojų poreikis, sudaręs palankesnes sąlygas gyventojams įsitraukti į darbo rinką. Pastarasis veiksnys didino gyventojų užimtumą ir mažino nedarbą“, – sako Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus patarėjas Ernestas Virbickas.
Daugiausia prie realiojo BVP, tenkančio vienam gyventojui, kilimo prisidėjo gerėjęs darbo našumas, per šį laikotarpį paaugęs 29,9 proc. Antras pagal įtaką veiksnys, kuriam teko apie trečdalis BVP vienam gyventojui padidėjimo, buvo gyventojų aktyvumo lygis, kuris Lietuvoje 2010–2023 m. padidėjo nuo 72,6 iki 83,8 proc.
Dar maždaug ketvirtadalį vienam gyventojui tenkančio realiojo BVP augimo lėmė kilęs gyventojų užimtumas, kuris sumažino nedarbo lygį Lietuvoje nuo 2010 m. buvusių 17,8 proc. iki 6,8 proc. 2023 m.
Neigiamos įtakos ekonominei plėtrai lyginamuoju laikotarpiu turėjo visuomenės senėjimas. Darbingo amžiaus gyventojų dalis Lietuvoje 2010–2023 m. sumenko nuo 67,5 iki 65,1 proc., o tai vienam gyventojui tenkančio realiojo BVP augimą sumažino 4,5 proc. punkto.
Pastaraisiais metais, pasikeitus tarptautinės migracijos tendencijoms, darbingo amžiaus gyventojų dalis Lietuvoje nustojo mažėti.
Lietuvos banko ekonomistų vertinimu, 2010–2023 m. vykę pokyčiai darbo rinkoje turėjo teigiamos įtakos ir kitų Baltijos šalių bei visos Europos Sąjungos (ES) ekonomikos plėtrai. Didesnis gyventojų aktyvumo ir užimtumo lygis šiuo laikotarpiu lėmė maždaug pusę realiojo BVP, tenkančio vienam gyventojui, augimo Latvijoje ir maždaug keturis penktadalius šio rodiklio kilimo Estijoje.
Visoje ES didesnis gyventojų aktyvumas ir užimtumas lėmė maždaug keturis penktadalius vienam gyventojui tenkančio realiojo BVP didėjimo 2010–2023 m.
Šiuo metu gyventojų aktyvumo lygis Lietuvoje, nors ne pats aukščiausias visoje ES, jau gerokai didesnis nei vidutiniškai šioje šalių grupėje. Tiesa, besitęsianti teigiama grynoji tarptautinė migracija gyventojų aktyvumo lygį gali dar padidinti, nes į šalį imigruojantys kitų šalių piliečiai paprastai čia atvyksta dirbti.
Gyventojų užimtumo lygis taip pat gerokai pakilęs – jis gana artimas ES vidurkiui ir nedaug nutolęs nuo istoriškai aukščiausio lygio, stebėto Lietuvoje.
Nedarbo lygis Lietuvoje didėja daugiau kaip dvejus metus – šiuo metu jis jau viršijo 7 proc. ir kol kas nemažėja. Nedarbas yra išaugęs daugelyje socialinių grupių: miesto ir kaimo vietovėse, įvairiose amžiaus grupėse, tiek tarp moterų, tiek tarp vyrų.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet nedarbas Lietuvoje sudarys 7,4 proc., o 2025 ir 2026 m. bus apie 7 proc. Užimtumas šiemet turėtų padidėti 1,6 proc., tačiau numatoma, kad 2025–2026 m. jis sumažės atitinkamai 0,4 ir 0,3 proc.