2022-06-10
Pirmojo ketvirčio paskelbti darbo užmokesčio duomenys rodo, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje didėjo dar sparčiau. Sparčiausias augimas buvo užfiksuotas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos (35,4 %) bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (18,7 %) sektoriuose. Tai lėmė augimas nuo sąlyginai žemesnės bazės, kadangi šie sektoriai buvo stipriai paveikti pandemijos. Vis dėlto realiojo darbo užmokesčio augimas šalies ūkyje 2022 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, reikšmingai nukrito iki 0,1 proc. Tai signalizuoja, kad, nors ir nominalusis darbo užmokestis šalyje didėja, šis augimas yra vis labiau nusveriamas didėjančios infliacijos, nulemtos kylančių vartotojų kainų, todėl darbuotojų perkamoji galia neauga.
Komentuoja Kristupas Pribuišis, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
Mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje palaiko spartų augimo tempą. Naujausi Sodros administraciniai duomenys nerodo jokių darbo užmokesčio augimo sulėtėjimo ženklų: 2022 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, darbo pajamų pokytis sudarė 13,1 proc. (žr. A pav.). Darbo užmokestis kilo sparčiau ir palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu – 11,4 proc. Šią išliekančią tendenciją galima sieti tiek su didele laisvų darbo vietų pasiūla, tiek su priešpandeminį lygį pasiekusiu nedarbo lygiu. Nedarbo lygis (pašalinus sezono įtaką) per metus sumažėjo 1,3 proc. punkto ir šių metų pirmąjį ketvirtį sudarė 6,2 proc. (žr. B pav.). Nors nedirbančių asmenų mažėja, darbuotojų paklausa ir toliau didėja, auga susirūpinimas dėl jų trūkumo.
Per metus daugiausia darbo užmokestis pakilo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriuose. Darbo užmokesčio augimas 2022 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesnių metų atitinkamu ketvirčiu, labiausiai buvo pastebimas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos bei meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos sektoriuose – atitinkamai 35,4 ir 18,7 proc. (žr. C pav.). Tai galima sieti su stipriu bazės efektu – 2021 m. pirmąjį ketvirtį dėl pandemijos ir jos suvaldymo priemonių poveikio šiuose sektoriuose labai sumažėjo darbuotojų ir nukrito darbo užmokestis. Todėl dėl mažos palyginamosios bazės darbo užmokestis šiuose sektoriuose kyla daug sparčiau. Be to, laisvų darbo vietų duomenys rodo, kad darbuotojų trūkumas artimą kontaktą turinčiuose sektoriuose vis dar yra didelis. Šį augimą taip pat galima paaiškinti po pandemijos besikeičiančia vartojimo struktūra: matyti, kad šiuo metu daugiau pereinama nuo prekių prie paslaugų vartojimo (dažniau lankomasi restoranuose, keliaujama atostogauti, užsakomos pramogos) (žr. D pav.). Tačiau pažymėtina, kad darbo užmokestis pakilo daugiau kaip 10 proc. beveik visose ekonominėse veiklose, nors daugelio jų jau neveikia bazės efektas. Tai rodo, kad padėtis darbo rinkoje įtempta. Tikėtina, kad prie darbo užmokesčio augimo prisideda ir darbuotojų lūkestis kompensuoti spartų kainų kilimą.
Reikšmingai krito realiojo darbo užmokesčio augimas. Nepaisant spartaus nominaliojo darbo užmokesčio augimo šalies ūkyje ir skirtingose ekonominėse veiklose, realiojo darbo užmokesčio metinis augimas pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, sumažėjo 9 proc. punktais – iki 0,1 proc. (žr. E pav.). Kai infliacija viršija nominaliojo darbo užmokesčio didėjimo tempą, realusis darbo užmokestis mažėja, o kartu mažėja ir darbuotojų perkamoji galia.
