Duomenų komentaras: Laisvos darbo vietos ir darbo užmokestis 2022 m. antrąjį ketvirtį

Naujausius duomenis komentuoja Ekonomikos departamento ekonomistė Justina Zajankauskaitė

Šių metų antrojo ketvirčio laisvų darbo vietų statistika rodo, kad darbuotojų trūkumo problema iš Lietuvos darbo rinkos nesitraukia. Naujausiais Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis, laisvų darbo vietų lygis (laisvų ir visų darbo vietų santykis) šių metų antrąjį ketvirtį sudarė 1,9 proc. ir mažai atsiliko nuo 2008 m. trečiąjį ketvirtį ir praėjusį ketvirtį registruoto 2 proc. rekordo (žr. A pav.). Šiuo laikotarpiu šalyje fiksuota apie 27 tūkst. (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) laisvų pozicijų samdomiesiems darbuotojams, o tai yra maždaug dešimtadaliu daugiau nei prieš metus ir 2 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2022 m. antrąjį ketvirtį nustatytas viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo (4,4 %), finansinės ir draudimo veiklos (3,2 %) bei informacijos ir ryšių (3,1 %) įmonėse. Mažėjant nedirbančiųjų asmenų ir didėjant darbuotojų paklausai darbo rinkoje vis labiau jaučiama įtampa. Nors įtampa Lietuvos darbo rinkoje dar nėra pasiekusi karščiausio taško, įtampos lygis, vertinamas pagal laisvų darbo vietų ir bedarbių santykį, gerokai viršija ilgalaikį vidurkį (žr. B pav.). Nedarbo ir laisvų darbo vietų lygių sąryšis rodo, kad, palyginti su 2008 m. pirmuoju ketvirčiu, šių metų antrąjį ketvirtį laisvų darbo vietų lygio 4 ketvirčių slankusis vidurkis vis dar išliko mažesnis, o nedarbo lygio – aukštesnis (žr. C pav.). Pastebimai mažėjant darbo neturinčių asmenų (antrąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis šalyje sumažėjo net iki 5,2 %) mažėja žmonių, kuriuos teoriškai būtų galima įdarbinti, auga darbdavių susirūpinimas dėl darbo jėgos trūkumo, o tai lemia didesnę darbuotojų derybinę galią.

Įmonių, nurodžiusių darbuotojų stygių kaip veiklą ribojantį veiksnį, dalis vis dar yra pakankamai didelė. Remiantis šių metų liepos mėn. verslo įmonių apklausų rezultatais, visuose didžiuosiuose ekonomikos sektoriuose įmonių, nurodžiusių darbuotojų trūkumą kaip veiklą ribojantį veiksnį, dalis viršijo ilgalaikį vidurkį, tačiau situacija buvo geresnė nei praėjusių metų pabaigoje (žr. D pav.). Tiesa, nuo praėjusių metų vidurio paslaugų sektoriaus įmonių, nurodžiusių darbuotojų trūkumą kaip veiklą ribojantį veiksnį, dalis nenustojo didėti. Būtent paslaugų sektoriaus įmonėms antrasis karantinas smogė labiausiai, o nuo praėjusių metų antrojo pusmečio pradžios, kai šalyje buvo panaikintas karantinas ir sušvelnėjo kontaktinės veiklos ribojimai, pandemijos labiausiai paveiktose veiklose padėtis ėmė gerėti, vis labiau stiprėjo ir darbuotojų poreikis. Naujausiais šių metų liepos mėnesio duomenimis, paslaugų ir pramonės sektoriuose darbo jėgos trūkumas buvo juntamas labiausiai. Palyginti su ilgalaikiu vidurkiu, paslaugų sektoriuje įmonių dalis, nurodžiusių darbuotojų stygių kaip veiklą ribojantį veiksnį, buvo 15 proc. punktų didesnė, pramonės – 13. Analizuojamu laikotarpiu statybų ir mažmeninės prekybos sektoriai susidūrė su mažesniu darbuotojų trūkumu.

Įsilieję į Lietuvos darbo rinką karo pabėgėliai iš Ukrainos daugiausia įsidarbino paslaugų sektoriuje. Nors darbuotojų stygius juntamas kone visose veiklose, labiausiai šių metų antrąjį ketvirtį darbuotojų trūko viešojo sektoriaus, pramonės, transporto ir saugojimo veiklose, mažiausias laisvų darbo vietų skaičius fiksuotas žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės, pramogų ir poilsio organizavimo veiklose (žr. E pav.). Per ketvirtį laisvų darbo vietų (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) padaugėjo statybos įmonėse (0,4 tūkst.), viešajame sektoriuje (0,3 tūkst.), daugiausia sumažėjo administracinės ir aptarnavimo (0,2 tūkst.), finansinės ir draudimo (0,1 tūkst.) veiklos įmonėse. Prie įtampos darbo rinkoje mažėjimo antrąjį šių metų ketvirtį prisidėjo iš Ukrainos atvykę karo pabėgėliai. Šiuo metu Lietuvoje užregistruota daugiau nei 63 tūkst. nuo Rusijos karo Ukrainoje pabėgusių žmonių, iš visų atvykusių apie 60 proc. yra darbingo amžiaus (18–64 m.). Naujausiais Užimtumo tarnybos ir Sodros duomenimis, 2022 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje pagal darbo sutartis dirbo 16,3 tūkst. Ukrainos piliečių, įdarbintų nuo Rusijos karo Ukrainoje pradžios. Pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių daugiausia ukrainiečių dirba vidutinės kvalifikacijos (kvalifikuoti darbininkai ir amatininkai, įrenginių ir mašinų operatoriai ir surinkėjai, paslaugų darbuotojai ir pardavėjai, tarnautojai, kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai) ir nekvalifikuotus darbus (žr. F pav.). Apie 10 proc. dirbančiųjų sudaro kvalifikuoti darbininkai – verslo ir administravimo, fizinių mokslų ir inžinerijos, teisės, socialinės srities ir kultūros, IT ir ryšių sistemų specialistai. Atvykusių ukrainiečių integracija į Lietuvos darbo rinką atsispindi ir užimtumo statistikoje: šių metų antrąjį pusmetį dirbančiųjų ypač gausėjo paslaugų sektoriuje, kuriame atvykę ukrainiečiai daugiausia ir specializuojasi (žr. G pav.). Nors pastaruoju metu karo pabėgėlių iš Ukrainos srautas mažėja, Užimtumo tarnyboje yra užsiregistravę dar beveik 6 tūkst. darbo ieškančiųjų. Darbdaviai, įdarbindami ukrainiečius kartu sprendžia ir darbuotojų stygiaus problemą, o tai trumpuoju laikotarpiu gali padėti sušvelninti susidariusį skirtumą tarp dirbančiųjų paklausos ir pasiūlos. 

Besitęsianti stipri darbuotojų paklausa ir nepakankama jų pasiūla turi reikšmingą poveikį sparčiam nominaliojo darbo užmokesčio augimui. Mažėjantis bedarbių skaičius ir didelė laisvų darbo vietų pasiūla yra viena svarbiausių priežasčių, lemiančių didesnį spaudimą darbdaviams kelti darbo užmokestį. Tą patvirtina šiandien Lietuvos statistikos departamento paskelbti oficialūs darbo užmokesčio duomenys. Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas šalies ūkyje tebėra spartus. Šių metų antrąjį ketvirtį atlyginimai per metus pakilo 13,7 proc. (žr. H pav.). Privačiajame sektoriuje darbo užmokestis augo reikšmingai sparčiau nei viešajame, atitinkamai – 15,2 ir 10,7 proc. Naujausi Sodros administraciniai duomenys taip pat nerodo jokių darbo pajamų augimo sulėtėjimo ženklų: 2022 m. birželio mėn. mėnesinių darbo pajamų metinis pokytis sudarė apie 14 proc. Realusis neto darbo užmokestis antrąjį ketvirtį neaugo, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, fiksuotas 5,6 proc. sumažėjimas. Tai signalizuoja, kad nominaliųjų algų augimas yra nusveriamas smarkiai didėjančios infliacijos, todėl darbuotojų perkamoji galia neauga.

Duomenų komentarai, Darbo rinka, darbo rinka, Darbo užmokestis