Lietuvos bankas
2020-07-13
  • Foto-valgykla.jpg
     
11

Mokėjimų taryba, vienijanti viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerius, parengė rekomendacijas, kaip pasiekti, kad per penkerius metus bent 80 proc. visų mokyklų valgyklose būtų galima atsiskaityti ir negrynaisiais pinigais, o mokinių, turinčių bent vieną atsiskaitymo negrynaisiais priemonę, kasmet daugėtų po 10 proc. Mokėjimų taryba taip pat identifikavo sritis, kuriose verta plėtoti atvirąją bankininkystę kuriant naujas finansines paslaugas. 
 

Palaiko dauguma tėvų ir moksleivių

Siekdama sudaryti galimybes atsiskaityti negrynaisiais pinigais, Mokėjimų taryba pateikia rekomendacijas ugdymo įstaigų valgyklose diegti atsiskaitymams negrynaisiais pinigais pritaikytą infrastruktūrą, supaprastinti atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonių įsigijimą nepilnamečiams, mažinti šių atsiskaitymo priemonių kainas ir lavinti praktinius mokinių finansinio raštingumo įgūdžius. 

Mokėjimų tarybos iniciatyvą sudaryti galimybes daugumai moksleivių už pietus mokykloje atsiskaityti negrynaisiais pinigais palaiko net 82 proc. tėvų ir 78 proc. mokinių. Pagrindiniai nurodomi mokėjimų negrynaisiais pinigais privalumai – paprastesnis atsiskaitymas, saugumas ir finansinio raštingumo ugdymas. Tai paaiškėjo Mokėjimų tarybos iniciatyva apklausus daugiau nei 600 mokyklų vadovų, 3 000 moksleivių ir beveik 5 000 moksleivių tėvų. 

„Džiaugiuosi, kad sulaukėme daug palaikymo dėl nepilnamečių skatinimo atsiskaityti negrynaisiais pinigais tiek iš mokinių ir tėvų, tiek iš valstybės institucijų, tiek iš rinkos dalyvių. Norisi pabrėžti, kad šia iniciatyva nesiekiame atsisakyti grynųjų pinigų mokyklose, bet norime sudaryti galimybę patiems mokiniams pasirinkti, kokiu būdu atsiskaityti. Sieksime aktyviai įgyvendinti pateiktas rekomendacijas, nes jos sukuria puikią terpę skaitmeninti mokiniams teikiamas paslaugas ir ugdyti finansinį raštingumą“, – sako finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Atsiskaitymas negrynaisiais pinigais moksleiviams aktualus dėl kelių priežasčių. Pirma, tai paprastesnis atsiskaitymas. Taip mano 81 proc. apklaustų mokinių ir 85 proc. apklaustų tėvų. Daugelis tėvų norėtų savo vaikams kišenpinigius pervesti per banko sąskaitas. Vis dėlto tik 12 proc. ugdymo įstaigų yra sudariusios galimybę atsiskaityti negrynaisiais pinigais, todėl mokyklų valgyklose vis dar vyrauja mokėjimai grynaisiais pinigais.
Antra, atsiskaitymas negrynaisiais pinigais yra saugesnis, palyginti su atsiskaitymu grynaisiais pinigais, – taip mano 70 proc. apklaustų mokinių ir 84 proc. apklaustų tėvų. Pamestą atsiskaitymo negrynaisiais pinigais priemonę lengva užblokuoti, todėl ir mokiniai, ir tėvai jaučiasi saugesni atsiskaitydami negrynaisiais pinigais. 

Trečia, mokiniams gali būti siūlomos skirtingos atsiskaitymo negrynaisiais pinigais mokėjimo priemonės, atsižvelgiant į jų poreikius ir amžių. Šiuo metu populiariausios yra mokėjimo kortelės ir elektroninės piniginės, kurias galima integruoti į specialų laikroduką arba elektroninį mokinio pažymėjimą. Apklausa atskleidė, kad tinkamiausios mokėjimo priemonės pasirinkimas priklauso nuo vaikų amžiaus.  Mažesnių vaikų tėvai norėtų daugiau saugumo ir prekybos vietų, kuriose būtų galima išleisti pinigus, apribojimo, t. y. dažniau rinktųsi elektronines pinigines. Kai vaikai vyresni, svarbesnis veiksnys yra universalumas, galimybė visur atsiskaityti negrynaisiais pinigais, todėl prioritetas skiriamas mokėjimo kortelėms. Pažymėtina, kad į elektroninį mokinio pažymėjimą galima integruoti ne tik elektroninę piniginę, bet ir viešojo transporto paslaugas, bibliotekos kortelę, įėjimo į ugdymo įstaigų kontrolę, neformaliojo vaikų švietimo paslaugas ir t. t., taip skatinant paslaugų skaitmeninimą.
Gauti rezultatai rodo, kad mokinių skatinimas naudoti negrynųjų pinigų atsiskaitymo priemones prisideda prie vaikų finansinio raštingumo ugdymo, nes vaikai mokosi planuoti savo išlaidas ir taupyti, be to, formuojami įgūdžiai, praversiantys ateityje. 

Atviroji bankininkystė padeda kurti pažangesnes finansines paslaugas 

Mokėjimo taryba nustatė tris rinkai aktualiausias atvirosios bankininkystės taikymo sritis: vertinant klientų kreditingumą, kovai su sukčiavimu ir vykdant pinigų plovimo prevenciją, ugdant asmeninių finansų analizės ir valdymo įgūdžius.  

„Atviroji bankininkystė padės didinti konkurenciją, kurti naujas finansines paslaugas, gerinti klientų patirtį. Mokėjimų taryba įvardijo daugiausia potencialo turinčius panaudojimo atvejus, todėl raginame rinką nesustoti ir tęsti jau pradėtą darbą – kooperuotis ir kurti atvirąja bankininkyste paremtas paslaugas“, – sako Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Atviroji bankininkystė – finansinės informacijos, reikalingos finansiniams produktams ir paslaugoms kurti, dalijimosi sistema, pagrįsta atvirojo ryšio sąsaja. Atviroji bankininkystė grindžiama modeliu, kai prieiga prie institucijos klientų duomenų ar paslaugų suteikiama iš anksto nustatytomis sąlygomis visoms nustatytus reikalavimus atitinkančioms institucijoms – trečiosioms šalims, nors tokia prieiga gali būti suteikiama ir dvišalio susitarimo pagrindu. 

Mokėjimų taryba įkurta 2017 m. pabaigoje, siekiant sustiprinti dialogą tarp mokėjimo paslaugų teikėjų, mokėjimo paslaugų naudotojų, reguliuotojų ir akademikų atstovų, plėtojant Lietuvos mokėjimų rinką. Ji įsteigta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos banko iniciatyva. Iki tol šalyje nebuvo tokio organizuoto forumo, vienijančio visas mokėjimų rinkos raida suinteresuotas šalis ir sistemiškai nagrinėjančio jos aktualius klausimus.

Su Mokėjimų tarybos užduoties grupių ataskaitomis ir rekomendacijomis bei joms įgyvendinti skirtomis priemonėmis galima susipažinti čia: lb.lt/lt/mokejimu-taryba#ex-1-2