Lietuvos bankas
2019-09-16
11

Šių metų rugsėjo 14-oji tapo istorine data Europos bankininkystei: Europos Sąjungoje veiklą vykdančių bankų duomenys tapo atviri licencijuotiems tretiesiems asmenims bei jų sukurtoms naujoms paslaugoms. Lietuvoje pokyčių vėliavnešiais tapo bankai, jau pasiūlę klientams patogių naujovių ir toliau dirbantys šia kryptimi.

Du šalyje veikiantys bankai jau suteikė galimybę vartotojams susipažinti su atvirosios bankininkystės suteikiamomis galimybėmis: pavyzdžiui, vieno banko klientai savo interneto banko paskyrose jau gali matyti kitame turimas sąskaitas. Turimų sąskaitų išrašai bei mokėjimų inicijavimas iš kitų bankų sąskaitų per interneto banką bus pristatyti netolimoje ateityje. Prieigą prie duomenų atvėrė ir Lietuvos centrinė kredito unija, vienijanti 48 kredito unijas.  

„Bankai ir fintech įmonės jau atliko reikšmingus darbus užtikrindamos saugią ir patikimą prieigą informacijai iš sąskaitos gauti ir mokėjimams per tarpininkus atlikti. Tai suteiks naujų galimybių paslaugų naudotojams ir prisidės prie konkurencijos mokėjimų rinkoje didinimo. Manome, kad tai atviros bankininkystės kelio pradžia, todėl Mokėjimų taryba, jungianti atstovus iš Lietuvos banko, Finansų ministerijos, bankų, fintech įmonių, verslo įmonių ir vartotojų, nagrinėja kitas duomenų atvėrimo galimybes ir siekia įvardyti konkrečias ateities bankininkystės paslaugas bei formas“, – sakė Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys. 

„Atvirosios bankininkystės pagrindas yra atvirumas ir skaidrumas, siekiant naujų galimybių visiems. Iš esmės keisdami ligšiolinę veiklos praktiką ir atverdami savo duomenis trečiosioms šalims, bankai ir kitos kredito įstaigos rodo teigiamą pavyzdį. To paties tikimės iš kitų verslų bei valstybės“, – akcentavo Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas.

LBA primena, kad suteikti prieigą prie nurodytų duomenų – kiekvieno kliento teisė ir pasirinkimas. Sutikimas prieiti prie sąskaitos informacijos galios 90 dienų, tačiau vartotojas galės bet kada jį atšaukti. 

Mokėjimo inicijavimo atveju sutikimas yra vienkartinis – reikės asmeniškai tvirtinti kiekvieną vykdomą mokėjimą. Klientas turi atidžiai susipažinti su sutikimu ir kokioms paslaugoms jį suteikia, kad suprastų, kaip bus naudojama jo informacija.

Įgyvendinti Mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2) reikalavimus bankai rengėsi dvejus metus. Finansų ir kredito įstaigos ne tik sudarė galimybes trečiosioms šalims, kuriančioms naujas paslaugas, išmėginti bandomąsias aplinkas, bet ir patys ėmėsi iniciatyvos plėsti savo teikimų paslaugų funkcionalumą ir kurti naujoves. 

Trečiosios šalys – tai finansinių technologijų sektoriaus įmonės, mokėjimų tarpininkai bei kiti subjektai, kurie tokiai veiklai bus gavę bet kurios ES šalies finansų rinkos priežiūros institucijos licenciją. Lietuvos bankas skelbia įstaigų, teikiančių mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugas Lietuvoje, sąrašą. 

Šis kontrolės mechanizmas itin svarbus, mat trečiosios šalys bus atsakingos už surinktų duomenų apsaugą. Trečiąja šalimi gali tapti ir vienas bankas kito atžvilgiu.