Pokyčiai, kuriuos atneša Antroji mokėjimo paslaugų direktyva – ką jie reiškia vartotojams
Rugsėjo 14 d. Lietuvoje su tam tikromis išlygomis įsigaliojo Antroji mokėjimo paslaugų direktyva. Vartotojams ji reiškia naujoves: vienas ryškiausių pokyčių – atsisakoma kodų kortelių. Pateikiame penkis paaiškinimus, kodėl to reikėjo ir kokios kitos naujovės.
• Kodėl keičiamos kodų kortelės? Jos jau atgyveno savo amžių, kaip kadaise kasetiniai magnetofonai ar spausdinimo mašinėlės, ir nebeatitinka dabartinių saugumo standartų. Nauji saugumo reikalavimai lėmė, kad bankai peržiūrėjo savo naudojamas priemones ir jas keičia modernesnėmis ir saugesnėmis.
• Į ką jos keičiamos? Populiariausios priemonės, kurias pasiūlė bankai, buvo SMART-ID programėlė, mobilusis parašas arba kodų generatorius. Jos pritaikytos išmaniesiems įrenginiams (mobiliesiems telefonams, planšetėms), užtikrina didesnę mokėjimų kontrolę ir gerokai apsunkina galimybes sukčiams vilioti iš žmonių pinigus. Bankai pasikeitimams rengėsi iš anksto ir skatino klientus pereiti prie jiems patogių ir priimtinų priemonių.
• Kas dar keičiasi? Atvirosios bankininkystės dėka stiprinama konkurencija mokėjimų sektoriuje, vartotojams atsiranda daugiau pasirinkimo. Nuo šiol bankai klientui pageidaujant privalo suteikti mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigoms saugią prieigą prie kliento duomenų, kad jos galėtų suteikti savo paslaugas. Tai vartotojams suteiks patogesnes paslaugas, greitesnį ir paprastesnį atsiskaitymą.
• Kokios paslaugos siejamos su atvirąja bankininkyste? Populiariausios yra mokėjimo inicijavimo (pvz., kai atsiskaitoma internetu nenaudojant mokėjimo kortelės, o kai kuriais atvejais tam pakaks tik vieno klavišo spustelėjimo) ir sąskaitos informacijos (kai iš vieno šaltinio gali matytivisas turimas sąskaitas, nesvarbu, kuriame banke jos būtų) paslaugos.
• Ką duos šie pokyčiai? Jie sustiprins konkurenciją ir paskatins inovatyvių paslaugų plėtrą.