2024-04-11
„Swedbank“, AB, pateikta rekomendacijų
Lietuvos bankas atliko planinį „Swedbank“, AB, patikrinimą. Jo metu buvo vertinta, kaip komercinis bankas įgyvendina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimus, susijusius su sustiprintu kliento tapatybės nustatymu ir dalykinių santykių bei operacijų stebėsena. Patikrinimo metu nenustatyta veiklos pažeidimų arba trūkumų, bankui pateiktos rekomendacijos dėl tolesnio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos proceso stiprinimo.
Panaikinta UAB „NEOCARD“ licencija
Lietuvos banko valdyba, įvertinusi UAB „NEOCARD“ patikrinimo rezultatus, už reikšmingus, daugkartinius, sistemingus ir ilgą laiką trukusius teisės aktų pažeidimus panaikino jos turėtą elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Įstaiga nebegali teikti jokių finansinių paslaugų ir privalo grąžinti klientams jų lėšas.
Tikrinamu laikotarpiu UAB „NEOCARD“ neužtikrino veiksmingos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos vidaus kontrolės. Įstaigoje buvo netinkamai valdomi interesų konfliktai, pavyzdžiui, dalis įstaigos klientų buvo identifikuoti kaip susiję su įstaigos akcininkais, tačiau jų atžvilgiu įstaigos darbuotojai dalykinių santykių stebėseną vykdė formaliai, neatliko klientų veiklos analizės, kuri būtų padėjusi išsiaiškinti atliekamų ir gaunamų mokėjimo operacijų tikslą bei gaunamų lėšų šaltinį.
Įstaiga nebuvo nustačiusi tinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu ir tikrinimu. Prieš užmegzdama dalykinius santykius ji ne visais atvejais tinkamai nustatydavo kliento tapatybę, dalykinių santykių tikslą ir numatomą pobūdį, ne visada tikrindavo informaciją apie kliento naudos gavėjus patikimuose ir nepriklausomuose šaltiniuose.
UAB „NEOCARD“ neturėjo reikalavimus atitinkančių kliento dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos procedūrų, neužtikrino veiksmingos, nuolatinės klientų dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos, o taikyti sprendimai neleido laiku ir efektyviai nustatyti įtartinų operacijų bei sandorių. Įstaiga netinkamai vykdė stebėsenos sistemos sugeneruotų įspėjimų analizę, neatliko tyrimų dėl įtartinų klientų operacijų arba juos atliko formaliai. Įvertinus patikrinimo metu atrinktas įstaigos klientų bylas, svarbių stebėsenos trūkumų nustatyta absoliučia dauguma atvejų, o šių klientų apyvarta sudarė reikšmingą įstaigos apyvartos dalį.
Nors jos veikla buvo orientuota į didelės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos klientų aptarnavimą, įstaiga ne visada užtikrindavo, kad tokiais atvejais būtų taikomos sustiprintos kliento pažinimo priemonės, nestabdydavo įtartinų sandorių ar mokėjimo operacijų, nesiėmė papildomų priemonių, kad išsklaidytų abejones dėl sudėtingų, didelių sandorių ar neįprastų jų struktūrų.
Reikšmingų trūkumų turėjo ir įstaigos vidaus politika bei vidaus kontrolės procedūros, susijusios su tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių įgyvendinimu. UAB „NEOCARD“ neturėjo priemonių nustatyti, ar klientas, jo atstovas ir naudos gavėjas bei jų vykdomi sandoriai ir operacijos nepatenka į tarptautinių sankcijų, ribojamųjų priemonių apimtį, netikrino, ar mokėjimo operacijose nedalyvauja sankcionuotos finansų įstaigos.
Be to, nustatyta, kad įstaiga trukdė Lietuvos bankui atlikti patikrinimą teikdama apgaulingai koreguotus patikrinimui atrinktus dokumentus, susijusius su klientų tapatybės nustatymu. Taip pat UAB „NEOCARD“ Lietuvos bankui pateikė neteisingą informaciją apie per 2023 m. atliktų mokėjimo paslaugų vertę.
***
Informaciją apie Lietuvos banko pritaikytas poveikio priemones, skundus, pateiktus dėl pritaikytų poveikio priemonių, ir jų nagrinėjimo rezultatus rasite čia
Sumažinti apribojimai susituokusiems asmenims skolinantis asmeninėms vartojimo reikmėms
Lietuvos banko valdyba priėmė pakeitimus, kuriais sukuriamos palankesnės sąlygos pasiskolinti susituokusiems asmenims. Iki šiol galiojo apribojimas, kad vartojimo kredito gavėjo asmeniniai ir bendri šeimos įsipareigojimai finansų įstaigoms negali viršyti 20 proc. vartojimo kredito gavėjo tvarių pajamų.
Nuo šiol vartojimo kredito davėjai ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriai galės nerinkti ir nevertinti informacijos apie vartojimo kredito gavėjo sutuoktinio pajamas, išlaidas ir asmeninius įsipareigojimus finansų įstaigoms, jeigu vartojimo kredito sutartyje bus aiškiai įtvirtinta, kad kreditas skirtas asmeninėms reikmėms ir vartojimo kredito gavėjo vidutinės mėnesio įmokos dydis pagal visus įsipareigojimus finansų įstaigoms sudarys ne daugiau kaip 40 proc. gavėjo tvarių pajamų.
Toks sprendimas priimtas įvertinus rinkos tendencijas ir galimas rizikas. Pavyzdžiui, 2023 m. vartojimo kredito portfelis padidėjo, tačiau pradelstų daugiau kaip 90 dienų iš eilės mokėjimų dalis sumažėjo 0,29 proc. punkto – iki 7,4 proc.
Bus atliekamas finansų maklerio įmonių SREP vertinimas
Siekdamas stiprinti investicinių paslaugų priežiūrą, Lietuvos bankas nustatė kriterijus ir metodiką, pagal kurią atliks finansų maklerio įmonių priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (angl. Supervisory Review and Evaluation Process, SREP). Jis apims visų veiklos sričių, kuriose susiduriama su reikšminga rizika, ir kapitalo pakankamumo vertinimą. Kartu nustatyti ir kriterijai, pagal kuriuos įmonės skirstomos į kategorijas, ir patikrinimo dažnis. Didžiausių įmonių SREP bus privaloma atlikti kas dvejus metus – šiuo metu Lietuvoje veikia dvi tokios įmonės. Kartu mažinama administracinė našta – atsisakoma reikalavimo visoms finansų maklerio įmonėms kasmet pateikti jų atliktą vidaus kapitalo pakankamumo ir likvidžiojo turto vertinimą. Šį vertinimą turės pateikti tik tos finansų maklerio įmonės, kurių bus atliekamas SREP, o kitos – prireikus, atskiru Lietuvos banko prašymu.
Reikalavimai parengti pagal Europos bankininkystės institucijos (angl. European Banking Authority) ir Europos vertybinių popierių institucijos (angl. European Securities Market Authority) Gaires dėl SREP. Jose detalizuota metodika, pagal kurią priežiūros institucija turi atlikti finansų maklerio įmonių SREP, siekiant, kad būtų užtikrintas vienodas investicinių įmonių reikalavimų traktavimas Europos Sąjungos lygiu.