2019-11-28
Lietuvos banko valdyba patvirtino trijų sistemiškai svarbių šalies bankų papildomo kapitalo rezervo dydžius, nusprendė paviešinti, kad SEB bankas netinkamai informavo du rinkos dalyvius ir išdavė nauja elektroninių pinigų įstaigos licenciją.
Nustatyti trijų sistemiškai svarbių šalies bankų papildomo kapitalo rezervo dydžiai
Lietuvos banko valdyba patvirtino, kad trys šalyje veikiantys bankai – AB SEB bankas, „Swedbank“, AB, ir akcinė bendrovė Šiaulių bankas – yra sistemiškai svarbios įstaigos Lietuvoje. Tokių įstaigų sąrašas atnaujinamas kasmet ir nustatomas įstaigoms taikomas papildomo kapitalo rezervo dydis.
Su sunkumais susidūrusio sistemiškai svarbaus banko bankrotas galėtų neigiamai paveikti finansų sistemą, o kartu ir visą šalies ekonomiką, todėl tokie bankai turi sukaupti papildomo kapitalo, kuris leistų šioms kredito įstaigoms atlaikyti didesnius galimus nuostolius.
Nustatyti tokie kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervai: AB SEB bankui ir „Swedbank“, AB, – 2,0 proc., o akcinei bendrovei Šiaulių bankui – 1,0 proc. viso pagal riziką įvertinto banko turto sumos.
AB SEB bankui ir „Swedbank“, AB, kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo reikalavimas nesikeičia ir galioja nuo 2016 m. gruodžio 31 d. Akcinei bendrovei Šiaulių bankui kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo reikalavimas nesikeičia nuo 2018 m. atlikto vertinimo, papildomą rezervą bankas turi sukaupti iki 2020 m. gruodžio 31 d. (iki šios datos bankui galioja 0,5 % rezervo reikalavimas).
Lietuvoje kitų sisteminės svarbos įstaigų kapitalo rezervo dydžiai gali svyruoti nuo 0 iki 2 proc. viso pagal riziką įvertinto banko turto sumos.
SEB bankas netinkamai informavo du rinkos dalyvius
Lietuvos bankas gavo finansų rinkos dalyvio skundą, kad AB SEB bankas, tinkamai jo neinformavęs, pradėjo taikyti mėnesinį 500 Eur depozitinių sąskaitų tvarkymo mokestį. Per tyrimą paaiškėjo, kad bankas šį mokestį pritaikė iš viso dviem verslo klientams. Apie tai juos privalėjo informuoti tiesiogiai, tačiau to nepadarė. Dabar bankas šį mokestį jau yra panaikinęs ir jo netaiko nė vienam klientui.
Atsižvelgdama į tai, kad pažeidimas yra nedidelio masto, bankas vienai įmonei atlygino padarytą žalą (2 500 Eur) ir ėmėsi priemonių, kad toks pažeidimas nepasikartotų ateityje, Lietuvos banko valdyba nusprendė apie AB SEB banko pažeidimą paskelbti viešai ir nurodė jam grąžinti iš mokesčio gautas lėšas (3 500 Eur) ir antram klientui. Bankas pastarajam nedelsdamas grąžino minėtą pritaikyto mokesčio sumą.
Nauja elektroninių pinigų įstaigos licencija
Lietuvos banko valdyba UAB Guru Pay išdavė elektroninių pinigų įstaigos licenciją, suteikiančią teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti tam tikras Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytas mokėjimo paslaugas. Įstaiga ketina teikti el. pinigų leidimo ir mokėjimo paslaugas klientams Lietuvoje, vėliau – ir kitose Europos ekonominei erdvei priklausančiose šalyse.
Licencija buvo išduota su sąlyga, kad iki licencinių finansinių paslaugų teikimo pradžios UAB Guru Pay pateiks Lietuvos bankui įrodymus apie tinkamą klientų lėšų apsaugos priemonių įgyvendinimą. Tokių veiksmų Lietuvos bankas ėmėsi todėl, kad tinkama klientų lėšų apsauga yra vienas kertinių patikimos ir stabilios elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų veiklos aspektų.
Lietuvos bankas, veikdamas prevenciškai, minėtą sąlygą ketina taikyti ir ateityje licencijuojamoms elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms, kurios licencijavimo metu nėra pateikusios įrodymų apie faktinį klientų lėšų apsaugos priemonių įgyvendinimą.
Šios prevencinės priemonės taikymas padės veiksmingiau apsaugoti elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų klientų teises ir interesus, kadangi įstaigos veiklą pradėti galės tik Lietuvos bankui įsitikinus, kad įstaigos yra praktiškai pasirengusios tinkamai apsaugoti klientų lėšas.