Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus interviu dienraščiui „Verslo žinios", 2016 06 23

- Kodėl būtent dabar LB prakalbo apie Švedijos NT riziką? Ar jau esama ženklų, kad NT burbulas bliūkšta ar netrukus pradės bliūkšti? Net pripažinus, kad rinkoje yra burbulas, jis dar gali pūstis ilgai. Kurie Skandinavijos NT rinkos rodikliai kelia nerimą?

Dieną prieš mums paskelbiant Finansinio stabilumo apžvalgą Riksbankas, Švedijos centrinis bankas, irgi paskelbė savo Finansinio stabilumo apžvalgą, kurioje taip pat akcentuojama Švedijos NT kainų rizika. Jų pranešimo spaudai tonas irgi yra gana stiprus. Mes nederinome (tono – VŽ), bet jis sutampa. Nieko nuostabaus, nes Riksbankas jau kurį laiką yra susirūpinęs ir ragina kitas valdžios institucijas imtis visų priemonių. Nuo birželio 1 d. Švedijoje įsigaliojo vadinamieji amortizacijos reikalavimai: paskolų gavėjams nebeužteks mokėti tik palūkanų, jie turės amortizuoti ir dalį paskolos, bent iki penkiasdešimties procentų būsto vertės. Taigi Riksbankui taip pat kelia nerimą didelis namų ūkių įsiskolinimas ir tebesitęsiantis būsto kainų didėjimas. Atsižvelgiant į tai, stiprinamas bankų pasiruošimas (nepalankiam scenarijui – VŽ), o tai svarbu ir mums.

Prieš krizę mūsų bankai buvo labai įsiskolinę ir pinigus gaudavo iš patronuojančiųjų Švedijos bankų. Šie tokio šaltinio neturi ir nemažą dalį finansavimo gauna iš didmeninių rinkų. Taigi bankų paskolų portfelis sparčiai auga ir skolinamasi iš didmeninių rinkų, kurios nėra stabiliausias finansavimosi šaltinis. Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį, kad Švedijos bankai, palyginti su kitais bankais Europoje ir vertinant pagal priežiūrinį kapitalo pakankamumo rodiklį, yra labiau kapitalizuoti.

- Tačiau Finansinio stabilumo apžvalgoje buvo paminėta, kad Švedijos bankų kapitalo rodikliai arti minimalių.

Jų turima kapitalo atsarga, arba reikalaujamo kapitalo pakankamumo rodiklio perviršis, nėra labai didelis, bet svarbu tai, kad Švedijoje pritaikyta daug makroprudencinių priemonių, vadinamųjų kapitalo buferių, kuriuos prireikus bus galima panaudoti. Jie ir skirti tam, kad gerais laikais būtų kaupiami rezervai, sakykime, „lašiniai“, kuriuos būtų galima panaudoti krizės laikotarpiu. Taigi Švedijos bankų kapitalo perviršis nėra didelis, bet daugiausia todėl, kad taikomi kapitalo apsaugos, sisteminės rizikos bei sisteminės svarbos įstaigų rezervai. Švedai vieni iš pirmųjų pritaikė šiuos buferius ir yra vieni iš konservatyviausiai juos taikančių.

Lietuvoje veikiančių bankų įsipareigojimai patronuojantiesiems bankams (žargonu jie neretai vadinami motinomis) yra reikšmingai sumažėję ir siekia apie 11% viso finansavimosi. Bankai finansuojasi vietos ištekliais, ir tai yra sveikintina. Aptariama rizika nebėra tokia svarbi ir todėl, kad bankai visada gali pasinaudoti euro sistemos refinansavimo operacijomis – jomis jie gali pasididinti likvidumą, pateikdami užstatą. Taigi, vertinant iš likvidumo pusės, rizikų, sakyčiau, matyti gerokai mažiau.

Vertinant iš kapitalo pusės, galima įžvelgti riziką, kurią sunku įvertinti ir kuri susijusi su galimu kreditavimo sumažėjimu. Šiuo metu bankai išsimoka dividendus, tačiau turėjo sukaupę „lašinių“, kuriuos vargu ar būtų sugebėję greitai išskolinti, t. y. panaudoti naujų paskolų rizikai padengti. Net išmokėjus dividendus, lieka gana solidus kapitalo perviršis. Bankams kapitalo perviršis būtinas, kad jie galėtų kredituoti. Jeigu neturi kapitalo perviršio, negali ir skolinti, nes kiekviena nauja paskola „valgo“ kapitalo perviršį. Kitaip tariant, kapitalo perviršis parodo banko galimybes didinti paskolų portfelį.

- Taigi galima interpretuoti, kad būtinybė patronuojantiems bankams stiprinti savo kapitalą per parsiplukdomus dividendus jau veikia Lietuvoje dirbančių bankų skolinimo galimybes?

Atsižvelgiant į buvusį kapitalo perviršį, įvykęs dividendų išsimokėjimas, sakyčiau, laikytinas visiškai natūraliu kapitalo perskirstymu bankų grupių viduje. Tikrai būtų užtrukę ne vienus metus, kol bankai būtų išskolinę turėtą kapitalo perviršį, todėl laikyti tuos pinigus (čia – VŽ) nėra logikos. Nepamirškime, kad švedų bankai po krizės buvo įnešę papildomo kapitalo. Dabar jie iš patirtų nuostolių išsikapstė, pradėjo uždirbti pelną. Pažiūrėjus į kai kurių bankų balansus ir įvertinus skolinimo rinkos perspektyvas, matyti, kad jų kapitalas buvo su tikrai didele atsarga. Todėl įvykusio dividendų išsimokėjimo netraktuočiau kaip patronuojančiųjų bankų kapitalo stiprinimo. Švedijos NT kainų rizika gali ir nepasireikšti – nebūtinai turi įvykti vadinamasis kietasis nusileidimas, nes tiek dėl valdžios institucijų veiksmų, tiek be jų gali susiklostyti sklandus ir neskausmingas minkštasis nusileidimas. Tačiau mes turime perspėti, kad galimas ir blogas scenarijus.

- Ar turite bent hipotetinius skaičiavimus, koks yra vietos rinkos apetitas skolintis, kiek bankai pajėgūs skolinti, ir pagal tai – kiek galima išsimokėti dividendų?

Jeigu įtrauktume testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus, kurie rodo, kiek bankams reikėtų kapitalo galimiems nuostoliams padengti, tada galima išmokėti suma sumažėtų iki 0,35 mlrd. Eur.

- Atsižvelgus į tai, kad „Swedbank“ vienu kartu išsimokėjo 491 mln. Eur dividendų, ne tiek ir daug liko išsimokėti?

Paprastai nekomentuojame atskirų bankų rezultatų, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad buvo sukauptas nemažas kapitalo perviršis, kurį turbūt būtų buvę nelengva greitai įdarbinti didinant paskolų portfelį. Lietuvoje įmonių kreditavimas pagaliau atsigavo, tačiau sunku pasakyti, ar kuklus paskolų įmonėms portfelio metinio augimo tempas yra labiau paklausos, ar pasiūlos klausimas. Kiek klausiame įmonių, jos sako, kad bankai nenoriai skolina, o paklausus bankų paaiškėja, kad jie nori skolinti, bet neranda gerų įmonių. Vis dėlto atrodo, kad abi pusės vis geriau susikalba, ir dabar jau keltinas klausimas, kiek yra gerų projektų, kuriuos būtų galima finansuoti. Apskritai lietuviškos įmonės iš bankų skolinasi palyginti nedaug – Šiaurės Europos kapitalo bankų teikiamas finansavimas įmonių finansavimosi struktūroje šiuo metu sudaro tik apie 11%. Daugiausia naudojamos nuosavos lėšos, akcininkų paskolos, prekybos kreditai ir kiti finansavimosi šaltiniai. Taigi reikšmingą finansavimo iš bankų trūkumą sunku įžvelgti. Nagrinėjant bankų dividendų išsimokėjimo tendencijas, reikia atsižvelgti ir į tai, kad šiuo metu bankai yra pelningi ir kiekvienais metais papildo turimą kapitalo perviršį.

- Galbūt jūsų vertinimai dėl kreditavimo augimo yra pernelyg konservatyvūs, atsižvelgiant į tai, kaip greitai auga darbo užmokestis, kaip daugėja būsto sandorių? Gal tai prives prie aktyvesnio skolinimosi, o tam būtino kapitalo bankuose tuo metu nebebus?

Būsto kreditavimas iš tikrųjų yra suaktyvėjęs, ir džiugu, kad mūsų atlikti Atsakingo skolinimo nuostatų pakeitimai kreditavimo nepaveikė, – mes to ir siekėme. Įvesti papildomi makroprudenciniai saugikliai, bet būsto kreditavimas toliau auga. Būsto kainos kyla ne sparčiau nei gyventojų atlyginimai.

Įmonių kreditavimas irgi atsigavo ir šiuo metu paskolų įmonėms portfelio metinis augimas jau vėl teigiamas. Bankai, ypač didieji, deklaruoja, kad nori skolinti mažesnėms įmonėms. Tokių įmonių pinigų srautai, žinoma, labiau kinta, jų veikimo istorija trumpesnė, bet bankai tikina, kad nori tokioms įmonėms skolinti. Pažiūrėsime per artimiausius metus, kiek iš tikrųjų tas portfelis padidės ir kaip keisis bankų kapitalo perviršis. Šiuo metu neatrodo, kad bankų sektoriui trūktų kapitalo paskolų portfeliui didinti.

- Kokiomis priemonėmis, be dividendų išmokėjimo, Lietuvoje veikiantys bankai dar gali sustiprinti patronuojančiųjų bankų kapitalą?

Dividendai yra pagrindinė priemonė, kuria Švedijos ir Norvegijos bankai, tikėtina, pasinaudotų siekdami perskirstyti kapitalą grupių viduje. Svarbu ir tai, kad, situacijai pablogėjus, siekdami turėti papildomai laisvo kapitalo, Šiaurės Europos kapitalo bankai Lietuvoje gali mažinti pagal riziką įvertintą turtą, pirmiausia mažindami kreditavimą rizikingesniems skolininkams. Mažėjanti kreditavimo apimtis lėtintų Lietuvos ekonomikos augimą.

Finansinis stabilumas, Bankai, "Swedbank", AB