2011-02-24
Dėl mokėjimo įstaigos licencijos akcinei bendrovei Lietuvos paštui išdavimo
Lietuvos banko valdyba nutarė išduoti Lietuvos paštui mokėjimo įstaigos licenciją, suteikiančią teisę teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 1, 2, 3, 5 ir 6 punktuose nustatytas mokėjimo paslaugas.
Tai paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti į mokėjimo sąskaitą, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos; paslaugos, kurias teikiant sudaromos sąlygos grynuosius pinigus išimti iš mokėjimo sąskaitos, ir visos su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusios operacijos; mokėjimo operacijos, įskaitant lėšų, esančių mokėjimo sąskaitoje, atidarytoje mokėjimo paslaugų vartotojo mokėjimo paslaugų teikėjo arba kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, pervedimą: tiesioginio debeto pervedimai, įskaitant vienkartinius tiesioginio debeto pervedimus, mokėjimo operacijos naudojantis mokėjimo kortele arba panašia priemone ir (arba) kredito pervedimai, įskaitant periodinius pervedimus; mokėjimo priemonių išdavimas ir (arba) priėmimas; pinigų perlaidos.
Lietuvos paštas informavo Lietuvos banką, kad, be mokėjimo paslaugų teikimo, numato teikti su ta veikla susijusį užsienio valiutos keitimą, vykdyti kitą veiklą, kuri nėra mokėjimo paslaugų teikimo veikla.
Pagal Mokėjimo įstaigų įstatymo reikalavimus, Lietuvos pašto kaip mokėjimo įstaigos minimalaus nuosavo kapitalo dydis turi būti ne mažesnis kaip 125 000 eurų (431 600 litų). 2010 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, Lietuvos pašto minimalaus nuosavo kapitalo dydis sudarė 127 772 000 Lt ir viršijo nustatytą minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimą.
Lietuvos pašto nuosavo kapitalo dydis, 2010 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, sudarė 111 756 000 Lt, o nuosavo kapitalo poreikis tuo metu buvo 3 790 000 Lt, t.y. atitiko Mokėjimo įstaigų įstatyme nustatytus reikalavimus mokėjimo įstaigos nuosavam kapitalui.
Lietuvos paštas turės teisę teikti mokėjimo paslaugą, kai bendrovė bus įrašyta į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą.
Naujų mokėjimo paslaugas teikiančių ūkio subjektų – mokėjimo įstaigų – veikla Lietuvoje reglamentuota 2009 m gruodžio 10 d. Mokėjimo įstaigų įstatyme, kuris priimtas įgyvendinant 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje. Mokėjimo įstaiga – mokėjimo paslaugas teikiantis juridinis asmuo, kuris nėra kredito ar elektroninių pinigų įstaiga ir negali priimti indėlių ar kitų grąžintinų lėšų iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir leisti elektroninių pinigų. Mokėjimo įstaigos be mokėjimo paslaugų turi teisę teikti glaudžiai su šiomis paslaugomis susijusias papildomas paslaugas, taip pat joms leidžiama vykdyti kitą su mokėjimo paslaugomis nesusijusią veiklą.
Lietuvos bankas išduoda mokėjimo įstaigoms licencijas, atlieka nuolatinę mokėjimo įstaigų veiklos priežiūrą, inspektuoja ir rengia teisės aktus, reglamentuojančius mokėjimo įstaigų veiklos, rizikos valdymo, vidaus kontrolės bei kitus reikalavimus.
Dėl mokėjimo įstaigos licencijos SOLLO, UAB išdavimo
Lietuvos banko valdyba nutarė išduoti SOLLO, UAB (Vilnius) mokėjimo įstaigos licenciją, suteikiančią teisę teikti Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 5 straipsnio 6 punkte nustatytą mokėjimo paslaugą. Bendrovė numato rinkti įmokas už įvairias paslaugas (komunalines, telekomunikacijų ir kitas paslaugas). Ši veikla bus vykdoma pinigų perlaidos principu, t.y. įmokos gaunamos iš mokėtojų, neatidarant mokėjimo sąskaitos mokėtojo arba gavėjo vardu.
Pagal pateiktą veiklos modelį SOLLO, UAB įmokų surinkimo veiklą perims iš MAXIMA LT, UAB, t.y. bendrovės veikla, teikiant mokėjimo (pinigų perlaidų) paslaugą, atskiriama nuo mažmeninės prekybos ir perduodama naujai įsteigtai mokėjimo įstaigai SOLLO, UAB.
Pagal turimą informaciją SOLLO, UAB kaip naujai įsteigtos mokėjimo įstaigos minimalų nuosavą kapitalą sudaro bendrovės įstatinis kapitalas, kurio dydis, 2010 m. gruodžio 15 d. duomenimis, sudarė 330 000 Lt ir viršijo nustatytą minimalaus nuosavo kapitalo reikalavimą. Bendrovės nuosavo kapitalo dydis yra 330 000 Lt, o nuosavo kapitalo poreikis yra 229 300,22 Lt, taigi atitinka Mokėjimo įstaigų įstatyme nustatytus reikalavimus mokėjimo įstaigos nuosavam kapitalui.
SOLLO, UAB teiks mokėjimo (pinigų perlaidų) paslaugą per tarpininkę MAXIMA LT, UAB.
SOLLO, UAB ir jos tarpininkė MAXIMA LT, UAB turės teisę teikti mokėjimo paslaugą, kai bus įrašyta į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą.
Dėl kolekcinių (proginių) monetų išleidimo 2012–2013 metais plano
Lietuvos banko valdyba patvirtino kolekcinių (proginių) monetų išleidimo 2012-2013 metais planą. Jame numatyta išleisti dešimt įvairių temų ir nominalų monetų. Jos primins ir įamžins svarbius mūsų krašto istorijos, kultūros įvykius, pagerbs Lietuvai nusipelniusius žmones. Artimiausių dvejų metų monetų leidimo programa numizmatus nudžiugins naujovėmis. Tarp jų – pirmą kartą numatoma išleisti 25 litų nominalo kolekcine moneta.
2012-uosius Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė Muziejų metais. Todėl kitąmet pirmoji 50 litų sidabrinė moneta bus skirta Dionizo Poškos Baublių muziejaus 200-ųjų metų sukakčiai. Tai bus Lietuvos banko indėlis į Muziejų metų programą.
Kitais metais 10 litų moneta, skirta dailei, tęs pernai pradėtą seriją, kuri atkreipia dėmesį į Lietuvos kultūrą.
Mokslui skirtoje serijoje bus leidžiamos vadinamosios mažosios auksinės monetos (nominalas 10 litų, 1,244 g). Jų kaldintojams reikės pasistengti, kad į metalą kokybiškai būtų perkelti Lietuvos mokslą pristatantys miniatiūriniai vaizdai. Pirmoji moneta, kuri bus išleista kitąmet, skiriama tiksliesiems mokslams. Ateityje bus garsinamos kitos mokslo sritys, kuriomis Lietuva gali didžiuotis.
Kitais metais minėsime žymaus lietuvių poeto Maironio (Jono Mačiulio) 150 metų jubiliejų. Jį primins 50 litų sidabrinė moneta.
2013 metais bus išleista 1863–1864 metų sukilimo 150-osioms metinėms skirta 50 litų sidabrinė moneta.
Lietuvos sąjūdžio 25-erių metų sukaktis bus paminėta dviem monetomis. Be įprastos 50 litų sidabrinės monetos 2013 metais į apyvartą pirmą kartą Lietuvoje bus išleista 25 litų moneta, nukaldinta iš vadinamojo šiaurės aukso.
Irgi dviem monetomis – 50 litų progine ir 1 lito apyvartine progine – bus pažymėtas Lietuvos pirmininkavimas 2013 metais Europos Sąjungos Taryboje.
Be to, 2013 metų plane numatyta išleisti 50 litų sidabrinę monetą Žemaitijos krikšto 600-ųjų metų sukakčiai. O pirmojo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapio 400 metų išleidimo sukakčiai bus išleista 100 litų sidabro moneta, 56,56 g svorio.
Populiari serija, skirta Lietuvos gamtai, bus tęsiama kitais metais: 50 litų sidabrinėje monetoje bus pavaizduotas nacionalinis Lietuvos paukštis – baltasis gandras (lotyniškai Ciconia ciconia), įtrauktas į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą.
Visų sidabrinių ir auksinių monetų, kurios bus išleistos 2012-2013 metais, numatoma kaldinti po 5 000 vienetų.
Lietuvos sąjūdžio 25-erių metų sukakčiai paminėti skirtos 25 litų monetos patvirtintas tiražas – 25 000 vienetų. Lietuvos pirmininkavimui 2013 metais Europos Sąjungos Taryboje skirtų 1 lito vario ir nikelio lydinio monetų numatoma nukaldinti 200 000 vienetų.
Rengdamas 2012-2013 metų kolekcinių (proginių) monetų leidybos planą Lietuvos bankas atsižvelgė į valstybės institucijų, mokslo įstaigų, visuomeninių organizacijų, numizmatų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus.
Lietuvos banko valdybos nariai informuoti, kad Valdybos posėdžio išvakarėse gautas Kauno arkikatedros bazilikos administracijos prašymas 2013 metais išleisti kolekcinę monetą, skirtą Kauno arkikatedros bazilikos 600 metų jubiliejui. Valdyba įpareigojo Lietuvos banko Pinigų projektavimo ir gamybos komisiją aptarti tą klausimą ir pateikti savo išvadas Valdybai.
Dėl subordinuotųjų paskolų įtraukimo į akcinės bendrovės banko SNORAS kapitalą ir ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dokumentų nuostatų pakeitimo
Lietuvos banko valdyba leido bankui SNORAS dvi subordinuotąsias dvidešimties trukmės paskolas po 7 500 000 eurų (tai sudaro 25 896 000 litų), gautas iš Vladimir Antonov ir Raimondo Baranausko, įtraukti į akcinės bendrovės banko SNORAS antro lygio kapitalą. Leidimas duotas pakeitus minėtų subordinuotųjų paskolų suteikimo sąlygas ir numatant galimybę šias paskolas keisti į akcinės bendrovės banko SNORAS akcijas.
Lietuvos banko valdyba leido bankui SNORAS pakeisti 420 vienetų išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių kiekvieno vertė – 50 000 eurų (tai sudaro 172 640 litų), o bendroji vertė – 21 000 000 eurų (tai sudaro 72 508 800 litų), emisijos dokumentų nuostatas, numatant galimybę šiuos vertybinius popierius keisti į akcinės bendrovės banko SNORAS akcijas.
Bankas SNORAS 2009 m. gruodžio 15 d. sudarė subordinuotųjų paskolų sutartis su Raimondu Baranausku ir Vladimir Antonov, pagal kurias bankui SNORAS minėti asmenys suteikė po 7 500 000 eurų kiekvienas subordinuotąsias dvidešimties metų trukmės paskolas. Lietuvos banko valdyba leido gautas sumas pagal minėtas sutartis įtraukti į banko antro lygio kapitalą. Minėtose subordinuotųjų paskolų sutartyse nebuvo numatyta galimybė Raimondo Baranausko ir Vladimir Antonov turimas reikalavimo teises, kylančias iš subordinuotųjų paskolų sutarčių, keisti į banko akcijas. Bankas SNORAS paprašė Lietuvos banką ir toliau leisti įtraukti į banko antro lygio kapitalą gautas sumas pagal subordinuotųjų paskolų sutartis po to, kai padarys jų pakeitimus, numatančius, kad Raimondo Baranausko ir Vladimir Antonov turimos reikalavimo teisės, kylančios iš subordinuotųjų paskolų sutarčių, gali būti keičiamos į banko akcijas. Minėti subordinuotųjų paskolų sutarčių pakeitimai bus daromi gavus Lietuvos banko leidimą.
Lietuvos banko valdyba 2009 m. lapkričio 5 d. leido bankui SNORAS gautą sumą už išleistus 420 vienetų ne nuosavybės vertybinių popierių, kurių kiekvieno vertė – 50 000 eurų, o bendroji vertė – 21 000 000 eurų, įtraukti į banko antro lygio kapitalą. Šių ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dokumentų nuostatose nenumatyta galimybė juos keisti į įsigyjamas banko akcijas. Bankas SNORAS informavo Lietuvos banką, kad banko akcininkai, išpirkę ne nuosavybės vertybinius popierius, sutiktų turimus ne nuosavybės vertybinius popierius keisti į banko akcijas banko SNORAS įstatinio kapitalo didinimo atveju. Tačiau tam tikslui reikia keisti išleistų ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dokumentų nuostatas. 2010 m. gruodžio 21 d. bankas SNORAS priėmė sprendimą didinti banko įstatinį kapitalą nuo 494 217 107 litų iki 874 300 000 litų, išleidžiant 380 082 893 vienetus paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 litas. Todėl bankas SNORAS kreipėsi į Lietuvos banką prašydamas leisti padaryti ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dokumentų nuostatų pakeitimus, numatant, kad ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojai galėtų keisti turimus ne nuosavybės vertybinius popierius į banko akcijas. Ne nuosavybės vertybinių popierių emisijos dokumentų nuostatos bus keičiamos gavus Lietuvos banko leidimą.