Lietuvos bankas
2019-12-10
  • AdobeStock_78559842.jpeg
     
11

Lietuvos bankas suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų (angl. central bank digital currencies, CBDC) kūrimo srityje. Tęsiant projektus blokų grandinės technologija (angl. blockchain) grįstų unikalių sprendimų (LBChain ir LBCOIN) ir mokėjimo sistemų inovacijų (CENTROlink) srityse, šiandien išleistas diskusinis straipsnis apie galimus CBDC kūrimo variantus ir jų įtaką pinigų politikai bei finansiniam stabilumui.

Tyrimas atliktas prieš išleidžiant LBCOIN, pirmąją pasaulyje blokų grandinės technologijos pagrindu kuriamą skaitmeninę kolekcinę monetą. Numatoma, kad ji bus išleista jau kitų metų pradžioje. LBCOIN pagrįsta atviru Lietuvos banko požiūriu į prižiūrimą inovacijų testavimą realioje aplinkoje: šią monetą galima laikyti bandymu mėgintuvėlyje, suteikiant progą ištirti daugybę praktinių aspektų, svarbių tolesnėms diskusijoms CBDC tema.
 
„Skaitmeninio turto ir skaitmeninių valiutų raidos greitis gniaužia kvapą. Būtų neapdairu likti tik stebėtojais: reguliavimo ir priežiūros institucijos būtų tarsi auklėtojas, supratęs, kad taikomos auklėjimo programos yra atgyvenusios. Kylančias rizikas pasitikti reikia aktyviai, visų pirma įgyjant praktinės patirties kontroliuojamoje aplinkoje“, – sako Marius Jurgilas, Lietuvos banko valdybos narys.

CBDC galėtų tapti nauja centrinių bankų leidžiamų pinigų rūšimi. Skaitmeninės valiutos papildytų grynuosius pinigus ir kredito įstaigų rezervus (teikiamus centrinio banko), taip pat komercinių bankų indėlius ir elektroninius pinigus (leidžiamus licencijuotų finansų rinkos dalyvių). Nors CBDC idėja nėra nauja, pastaruoju metu ji pritraukė daug akademinės bendruomenės atstovų ir politikos formuotojų dėmesio. Tokį susidomėjimą sustiprina sparti technologijų plėtra, vis rečiau naudojami grynieji pinigai ir atsirandančios privačiojo sektoriaus iniciatyvos išleidžiant valiutų ypatybių turintį skaitmeninį turtą.

Atsižvelgdami į tai ir pasitelkdami naująsias technologijas, viso pasaulio centriniai bankai gali prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų ir įmonių finansinių poreikių. Marius Jurgilas pabrėžė: „Jeigu siekiame tvirtai apsaugoti euro zoną nuo grėsmių, susijusių su naujosiomis technologijomis, ir suteikti mūsų šalies įmonėms konkurencinį pranašumą, Europos mokėjimų strategija negali būti pagrįsta atgyvenusiais sprendimais.“

CBDC ateitis siejama su blokų grandinės ir kitų technologijų plėtra. Lietuvos bankas ne tik stebi inovatyvių sprendimų raidą, bet ir aktyviai prie jos prisideda. Siekdamas diegti naujoves viešųjų paslaugų srityje ir padėti Lietuvos bei užsienio įmonėms įgyti naujų žinių ir vykdyti blokų grandinės technologijos tyrimus, Lietuvos bankas kuria LBChain (pirmąją pasaulyje finansų rinkos reguliuotojo kuriamą ir blokų grandinės technologija pagrįstą technologinę platformą, kurioje teikiamos konsultacijos reguliavimo bei technologijų klausimais) ir pirmąją blokų grandinės technologija pagrįstą skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN.

Straipsnyje „Skaitmeninės centrinių bankų valiutos: diskusijų verpetuose“ apžvelgta CBDC samprata ir tipologija, skirtingų pasaulio centrinių bankų iniciatyvos, aptartas galimas skaitmeninių valiutų poveikis pinigų politikai ir finansiniam stabilumui. Straipsnyje pabrėžiama, kad CBDC gali paskatinti finansinę įtrauktį, tarpvalstybinę prekybą ir sustiprinti ekonomiką, suteikdami vartotojams paprastą prieigą prie ypatingai saugių vertybinių popierių ir būtiniausių mokėjimo paslaugų. Tačiau kai kurie CBDC projektai gali kelti ir tam tikras rizikas.

Diskusinis straipsnis apie galimus CBDC kūrimo variantus ir jų įtaką pinigų politikai bei finansiniam stabilumui