Lietuvoje toliau mažėja ne tik metinė infliacija, bet ir kainų lygis (duomenų komentaras)

Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė  

Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos rugpjūčio mėn. kilo lėtesniu – 11 proc. – metiniu tempu (liepos mėn. – 12,2 %). Nepaisant kainų augimo sumažėjimo, šios prekės ir toliau buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys (sudarė 3,1 proc. p. bendrosios infliacijos). Maisto kainų raidą veikė nukritusios energijos išteklių ir maisto žaliavų kainos. Pavyzdžiui, pasaulinės maisto žaliavų kainos rugpjūčio mėn. buvo 11,8 proc. mažesnės nei prieš metus. Tiesa, tendencijos skirtinguose maisto žaliavų segmentuose skiriasi. Pavyzdžiui, liepos mėn. natūralaus riebumo pieno ir grūdų supirkimo kainos Lietuvoje buvo maždaug trečdaliu mažesnės nei prieš metus. Kiaulienos gyvojo svorio supirkimo kainos, priešingai, dėl tebesitęsiančio padidėjusio gamybos sąnaudų poveikio toliau kyla ir liepos mėn. buvo beveik perpus didesnės nei prieš metus. Šiuos pokyčius rodo ir maisto kainų vartotojams raida. Pavyzdžiui, duona ir grūdų produktai rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., atpigo 0,4, o pienas, pieno produktai ir kiaušiniai – 1,1 proc.; metinis jų kainų augimas sumažėjo atitinkamai iki 13 ir 3,9 proc. Mėsos kainos, priešingai, per rugpjūčio mėn. padidėjo 0,2 proc. ir buvo 14,2 proc. didesnės nei prieš metus. Žvelgiant į ateitį, paminėtina, kad rugpjūčio mėn. maisto gamintojų produkcijos kainos vidaus rinkoje toliau kilo lėtesniu – 4,6 proc. – metiniu tempu (2022 m. spalio mėn. piko metu – 37,3 %), tad prognozuojama, kad ir maisto kainų vartotojams augimas toliau mažės.    

Metinis energijos kainų krytis rugpjūčio mėn. iš esmės nepasikeitė ir sudarė 13,4 proc. (liepos mėn. – 13,2 %). Per metus atpigusi energija mažino bendrąją metinę infliaciją 2,1 proc. punkto. Vertinant atskiras energijos sudedamąsias dalis, pokyčiai pastarąjį mėnesį didesni. Saudo Arabijai ir rusijai sumažinus naftos pasiūlą, Brent žalios naftos kaina per rugpjūčio mėn. pakilo 6,4 proc. – iki vidutiniškai 85 JAV dol. už barelį. Tai lėmė naftai imlios produkcijos – degalų – kainų padidėjimą. Rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., degalų kainos pakilo 5,9 proc. ir buvo 13,7 proc. mažesnės nei prieš metus. Elektros kainos vartotojams rugpjūčio mėn. judėjo priešinga kryptimi. Rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., elektra atpigo 8,5 proc. ir kainavo 23 proc. mažiau nei prieš metus. Šie pokyčiai, tikėtina, reikšmingai susiję su dalies į antrąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą patekusių vartotojų elektros sutarčių atnaujinimu. Ateities sandoriai atskleidžia, kad, artėjant šildymo sezonui, kai kurių energijos išteklių kainos padidės. Pavyzdžiui, dujų kaina pakils iki beveik 50 Eur/MWh, tačiau vis dar bus beveik dvigubai mažesnė nei atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu. Tad prognozuojama, kad, nors energijos kainų lygis šiek tiek pakils, tačiau energija vartotojams šildymo sezonu ir toliau bus apie dešimtadaliu pigesnė nei prieš metus. Paminėtina ir rizika, susijusi su naftos kainomis, kurias gali labiau paveikti OPEC+ narių sprendimai, susiję su pasiūlos ribojimu.

Paslaugų kainos rugpjūčio mėn. kilo lėčiau – 10,9 proc. metiniu tempu (liepos mėn. – 11,7 %) ir reikšmingai prisidėjo prie metinės infliacijos sumažėjimo. Ryškesniam nei ankstesniais mėnesiais fiksuotam metiniam paslaugų kainų augimo sumažėjimui reikšmingą įtaką darė per mėnesį atpigusios su kelionėmis susijusios paslaugos ir sumažėjęs šių paslaugų metinis kainų augimas. Tai, tikėtina, daugiausia lėmė susilpnėjęs popandeminio atsivėrimo poveikis. Pavyzdžiui, skrydžių paslaugų kainos rugpjūčio mėn. kilo 27,2, o liepos mėn. – 40,4 proc. metiniu tempu. Atostogų išvykų metinis kainų augimas liepos mėn. sudaręs 13,7, rugpjūčio mėn. sumažėjo iki 7,2 proc. Vėstant būsto rinkai, toliau lėčiau didėjo ir būsto priežiūros bei remonto paslaugų kainos: rugpjūčio mėn. – 10,8, o liepos mėn. – 11,9 proc. Bendrai paslaugų kainų raidai įtakos turėjo ir lėčiau šių metų antrąjį ketvirtį per metus kilusios vienetinės darbo sąnaudos (žr. 6 pav.). Numatoma, kad, nors metinis paslaugų kainų augimas ir toliau lėtės, sparčiai kylant darbo užmokesčiui, jis vis dar bus pakylėtas.

Metinis pramonės prekių kainų augimas toliau mažėjo, tai lėmė tebeslopstantis spaudimas prekių kainoms. Išnykę staigaus popandeminio atsigavimo nulemti tiekimo trikdžiai, sumažėjusios energijos ir kitų žaliavų kainos mažina gamintojų produkcijos kainas. Apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, gamintojų produkcijos kainos vidaus rinkoje rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., nukrito 0,4 proc. ir buvo 4,4 proc. mažesnės nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Numatoma, kad dėl šių veiksnių metinis pramonės prekių kainų augimas ir toliau mažės.

Grynoji infliacija, kuri neapima labiausiai kintančių – energijos ir maisto – prekių kainų, rugpjūčio mėn. sumažėjo iki 9,4 proc. (liepos mėn. sudarė 10,1 %). Šiek tiek ryškesnį grynosios infliacijos sumažėjimą rugpjūčio mėn. lėmė abiejų jos sudedamųjų dalių – pramonės prekių ir paslaugų – sumažėjęs metinis kainų augimas. Nors grynoji infliacija, kuri padeda numatyti kainų raidą vidutiniu laikotarpiu, slopsta, tačiau ji nemažėja taip sparčiai kaip bendroji infliacija ir vis dar yra pakylėta. Rugsėjo 14 d. priimtais pinigų politikos sprendimais siekiama užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija euro zonoje pasiektų 2 proc.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Duomenų komentarai, Infliacija, Lietuva, kainos