2022-09-14
Metinė infliacija Lietuvoje rugpjūčio mėn. sudarė 21,1 proc. (liepos mėn. – 20,9 %). Nors, palyginti su liepos mėn., metinė infliacija padidėjo, tačiau jos augimas slopo. Energijos kainos ir toliau buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Tiesa, energijos komponentės struktūra rugpjūčio mėn. šiek tiek pasikeitė – nukritus naftos kainoms rinkoje, metinis degalų kainų augimas sumažėjo, tačiau itin pabrango kietasis kuras.
Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė
Energijos kainų augimas, rugpjūčio mėn. sudaręs 66 proc., tebebuvo svarbiausias infliaciją lemiantis veiksnys. Tiesa, energijos komponentės struktūra rugpjūčio mėn. truputį pasikeitė. Baiminantis recesijos ir dėl jos galimai mažėsiančios paklausos, Brent rūšies naftos vidutinė kaina rugpjūčio mėn. sumažėjo iki 98 JAV dol. už barelį. Krintant naftos kainai, metinis degalų kainų augimas rugpjūčio mėn. sumažėjo iki 38 proc. (nuo 64 % birželio mėn. pasiekto piko). O pakilus dujų kainoms rinkoje, itin išaugo kietojo kuro, kurį daugiausia sudaro malkos, kaip alternatyvaus energijos šaltinio, paklausa. Tai dar labiau paskatino jau ir anksčiau sparčiai kilusių kietojo kuro kainų augimą – rugpjūčio mėn. kietojo kuro kainos per metus padidėjo 166 proc. Išaugus elektros kainoms rinkoje, elektros kainos vartotojams rugpjūčio mėn. kilo 63 proc. metiniu tempu, kuris reikšmingai nesiskyrė nuo liepos mėn. augimo (60 %), kadangi didžioji dalis elektros vartotojų turi fiksuotus elektros kainos tarifus.
Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos rugpjūčio mėn. buvo ketvirtadaliu didesnės nei prieš metus ir lėmė 6,8 proc. punkto bendrosios infliacijos. Iš itin sparčiai brangusių maisto prekių grupių galima išskirti pieno produktus ir aliejų bei kitus riebalus – jų kainos rugpjūčio mėn. pakilo atitinkamai 47 ir 40 proc. metiniu tempu. Vien pieno produktų kainų augimas, kuriam didžiausią įtaką turėjo 76 proc. per metus išaugusios pieno supirkimo kainos, rugpjūčio mėn. lėmė 1,7 proc. punkto bendrosios infliacijos. Apskritai paėmus, maisto kainų augimui įtaką daro jau praėjusiais metais sparčiau pradėjusios kilti maisto žaliavų kainos pasaulyje, kurios prasidėjus karui dar labiau šoktelėjo aukštyn. Tiesa, rugpjūčio mėn. maisto žaliavų kainos pasaulyje sumažėjo ir buvo jau tik 8 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (birželio mėn. – 23 %). Vis dėlto žaliavų kainų pokyčiai vartotojus pasiekia ne iš karto. Be to, nors maisto žaliavų kainos pasaulyje, palyginti su piku, pasiektu prasidėjus karui, sumažėjo, tačiau maisto prekių savikainą didina ir tokie veiksniai kaip, pavyzdžiui, padidėjusios energijos ir trąšų kainos, kylantis darbo užmokestis.
Dėl išaugusių gamintojų kainų kylantis spaudimas pramonės prekių kainoms vis dar yra stiprus. Rugpjūčio mėn. apdirbamosios gamybos, išskyrus rafinuotus naftos produktus, gamintojų produkcijos kainos buvo apie 30 proc. didesnės nei prieš metus. Pakilusios gamintojų kainos veiks pramonės prekių kainų raidą ir ateityje, kadangi šiuo metu sumažėjusios metalų ir krovinių gabenimo jūriniais konteineriais kainos gamintojų kainose atsispindės tik po kurio laiko. Be to, jų įtaką slopins išaugusios energijos išteklių kainos. Be padidėjusių gamintojų kainų, spaudimą pramonės prekių kainoms palaiko ir sparčiai kylančios importuojamų prekių kainos – birželio mėn. importuotos ilgalaikio vartojimo prekės kilo 9,6, o trumpalaikio – 15,2 proc. metiniu tempu.
Pagal išankstinį įvertį, metinė infliacija euro zonoje rugpjūčio mėn. padidėjo ir sudarė 9,1 proc. (liepos mėn. – 8,9 %). Energija ir toliau brango daugiausia – 38 proc. metiniu tempu. Rugpjūčio mėn. sparčiau kilo grynosios infliacijos komponenčių – paslaugų ir pramonės prekių – kainos. Paslaugos brango 3,8, o pramonės prekės – 5 proc. metiniu tempu. Iš visų euro zonos šalių kainos sparčiausiai kilo Estijoje – rugpjūčio mėn. jos buvo 25,2 proc. didesnės nei prieš metus.
.JPG)
.JPG)