Infliacija sparčiu tempu artėja link vienaženklės (duomenų komentaras)
Balandžio mėn. metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje mažėjo septintą mėnesį iš eilės ir sudarė 13,3 proc. (rugsėjo mėn. piko metu – 22,5 %). Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų augimas ir toliau buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Vis dėlto, priešingai nei ankstesniais mėnesiais, lėtesniu metiniu tempu kylančios maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos sumažėjimo balandžio mėn. Reikšmingai sumenko ir mėnesinė infliacija. Balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., Lietuvoje kainų lygis pakilo 0,2 proc. – mažiau nei vidutiniškai padidėdavo 2017–2019 m. balandžio mėnesiais (0,9 %), t. y. tuo laikotarpiu, kai nebuvo ekonomikos raidos iššūkių dėl karo ar pandemijos.
Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė
Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos balandžio mėn. sudarė 5,3 proc. punkto bendrosios infliacijos (kovo mėn. – 6,4 proc. p.) ir buvo pagrindinis infliaciją lemiantis veiksnys. Jos taip pat daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos sumažėjimo balandžio mėn., palyginti su kovo mėn. Balandžio mėn. maisto kainos kilo 21,1 proc. metiniu tempu (kovo mėn. – 27,5 %). Tiesa, per balandžio mėn. maisto kainos padidėjo 0,7 proc., o metinio augimo sumažėjimą daugiausia lėmė aukštesnės palyginamosios bazės efektas (2022 m. per balandžio mėn. maisto kainos šoktelėjo net 6,1 %). Didžiausiu metiniu kainų augimu balandžio mėn. išsiskyrė cukraus ir saldumynų (26,9 %), duonos ir grūdų produktų (26 %), pieno ir pieno produktų (22,1 %) bei mėsos (22 %) kainos. Kalbant apie mėnesinius pokyčius, paminėtina, kad nemažos dalies maisto prekių kainų lygis per balandžio mėn. nepasikeitė, pavyzdžiui, žuvies ir jūros gėrybių, pieno ir pieno produktų, o kai kurių prekių, pavyzdžiui, aliejaus ir riebalų bei vaisių kainos balandžio mėn., palyginti su kovo mėn., netgi sumažėjo – atitinkamai 1,8 ir 2,1 proc. Žvelgiant į ateitį, kai kuriais šių metų mėnesiais tikėtinas ir bendras maisto prekių kainų lygio mažėjimas. Tam reikšmingą įtaką darys sumažėjusios maisto žaliavų ir energijos išteklių kainos. Pavyzdžiui, natūralaus riebumo pieno supirkimo kainos kovo mėn. buvo 19,7, o grūdų – 22,1 proc. mažesnės nei prieš metus. Tiesa, ne visų maisto žaliavų kainos mažėja. Pavyzdžiui, kiaulienos (gyvojo svorio) supirkimo kainos toliau kyla ir kovo mėn. buvo 40 proc. didesnės nei prieš metus, tad ir mėsos kainos vartotojams, tikėtina, didės toliau. Kalbant apie spaudimą maisto kainoms mažinančius veiksnius, paminėtinos ir nukritusios sėklų bei trąšų kainos, kurios turės įtakos būsimo derliaus kainoms.
Energijos kainos balandžio mėn. lėmė 1,2 proc. punkto bendrosios infliacijos, jų įtaka, palyginti su rugsėjo mėn. piku, sumenko apie 7 kartus. Per balandžio mėn. energija atpigo 4,7, o metinis augimo tempas sumažėjo iki 8,4 proc. Energijos kainų raidai pastaraisiais mėnesiais reikšmingą įtaką darė rinkose nukritusios energijos išteklių – naftos, elektros, dujų – kainos. Pavyzdžiui, balandžio mėn., palyginti su rugpjūčio mėn. piku, remiantis Nord Pool biržos duomenimis, elektros kainos rinkose nukrito apie 7 kartus. Tai paveikė elektros kainas vartotojams, kurios per balandžio mėn. sumažėjo 14,2 proc. ir buvo 47,8 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (kovo mėn. – 75,5 %). O nukritus naftos ir dujų kainoms rinkose, degalus ir šilumos energiją balandžio mėn. buvo galima įsigyti atitinkamai 10,1 ir 10,6 proc. pigiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Grynoji infliacija, kuri neapima labiausiai kintančių – energijos ir maisto – prekių kainų, balandžio mėn. sumažėjo iki 11,7 proc. (kovo mėn. sudarė 12,1, lapkričio mėn. piko metu – 12,7 %). Balandžio mėn. grynosios infliacijos sumažėjimą lėmė lėčiau per metus kilusios pramonės prekių kainos. Slopstant iš gamintojų kainų ateinančiam spaudimui, balandžio mėn. mažesniu metiniu tempu kilo įvairių pramonės prekių kainos, pavyzdžiui, drabužių (4,6 %), batų (2,5 %) ar automobilių (21,4 %). Kitos grynosios infliacijos komponentės – paslaugų – metinis kainų augimas balandžio mėn., priešingai, padidėjo ir sudarė 12,6 proc. (kovo mėn. – 12,4 %). Paslaugų kainų augimo padidėjimui reikšmingą įtaką darė spartesniu – 14,5 proc. – metiniu tempu kilusios atostogų išvykų kainos. Apskritai, visų paslaugų kainų augimui didelę įtaką daro sparčiai augantis darbo užmokestis, kuris 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį per metus padidėjo 13,2 proc. Numatoma, kad nors metinis paslaugų kainų augimas mažės, tačiau, ir toliau sparčiai kylant darbo užmokesčiui, paslaugų kainos vis dar didės pakankamai sparčiai.
Metinė infliacija euro zonoje, remiantis išankstiniais duomenimis, balandžio mėn. padidėjo ir sudarė 7 proc. (kovo mėn. – 6,9 %, spalio mėn. piko metu – 10,6 %). Bendrosios infliacijos sumažėjimą euro zonoje pastaraisiais mėnesiais daugiausia lėmė lėtėjantis metinis energijos kainų augimas. Nors balandžio mėn. grynoji infliacija šiek tiek sumažėjo, tačiau vis dar laikosi aukštumose (balandžio mėn. sudarė 5,6, o kovo mėn. – 5,7 proc.), o maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos ir toliau auga dviženkliu tempu (balandžio mėn. – 13,6 %). Iš visų euro zonos šalių kainos sparčiausiai kilo Latvijoje – balandžio mėn. jos buvo 15 proc. didesnės nei prieš metus.