Lietuvos bankas
2023-11-17
11

Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje šių metų spalio mėn. sumažėjo iki 3,1 proc. ir buvo apie septynis kartus mažesnė nei praėjusių metų spalio mėn. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos kyla panašiu metiniu tempu kaip 2021 m. gegužės mėn., tačiau kainų lygis šalyje ir toliau yra aukštas. Daugiau nei šeštadaliu per metus atpigusi energija ir toliau buvo metinę infliaciją mažinantis veiksnys. Kainų augimo raidą mažiau veikė ir lėčiau kilusios maisto produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, bei paslaugų kainos. Sumažėjus energijos ir žaliavų kainoms, išblėsus tiekimo trikdžiams, daugumos prekių metinis kainų augimas kas mėnesį slopsta, tačiau spaudimas paslaugų kainoms, susijęs su sparčia darbo užmokesčio raida, išlieka.

Naujausius duomenis komentuoja Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Zajankauskaitė

Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą Lietuvoje nuo pernai rudenį pasiektų aukštumų (22,5 %) šių metų spalio mėn. sumažėjo iki 3,1 proc. (rugsėjo mėn. sudarė 4,1 %). Nors vartojimo prekių ir paslaugų kainų lygis tebėra aukštas, veikiant aukštos palyginamosios bazės efektui, infliacijos rodiklis kas mėnesį artėja prie įprastos reikšmės, tačiau ir toliau yra didesnis. Prieš pandemijos ir karo padarinių sukeltų šokų laikotarpį, 2017–2019 m., kainos per metus vidutiniškai padidėdavo 2,8 proc. Tai rodo, kad bendroji infliacija šiuo metu vis dar yra didesnė nei vidutiniškai įprastu laikotarpiu. Analizuojant atskirų infliacijos komponenčių įtaką, daugiau nei šeštadaliu per metus sumažėjusios energijos prekių kainos ir toliau buvo infliaciją mažinantis veiksnys. Atpigusi energija bendrąją metinę infliaciją mažino 2,7 proc. punkto (žr. A pav.). Infliaciją spalio mėn. daugiausia didino kilusios pramonės prekių kainos – jos nulėmė 2,1 proc. punkto bendrosios infliacijos. Vis dėlto spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., infliaciją reikšmingai mažiau didino lėčiau kilusios maisto produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, ir paslaugų kainos (atitinkamai 1,8 ir 1,9 proc. p., rugsėjo mėn. – 2,4 ir 2,2 proc. p.) (žr. A pav.).

Jau kurį laiką slopstant infliaciją skatinantiems išorės veiksniams, pastebimiau mažėja ir vidaus kainų spaudimas. Grynosios infliacijos rodiklis, kurį reikšmingai veikia vidaus veiksniai, spalio mėn. sumažėjo iki 7,1 proc. (rugsėjo mėn. sudarė 8,2 %) (žr. A pav.). Skirtingai nei šių metų ankstesniais mėnesiais, metinė grynoji infliacija, į kurią neįtraukiamos labiausiai kintančios energijos ir maisto prekių kainos, spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., mažėjo panašiu tempu (1,1 proc. p.) kaip ir bendroji infliacija (1,0 proc. p.). Tam didžiausią įtaką darė lėtesnis abiejų grynosios infliacijos komponenčių (pramonės prekių, išskyrus energiją, ir paslaugų) metinis kainų augimas. Spalio mėn. pramonės prekių, išskyrus energiją, kainos buvo 6,7 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus (rugsėjo mėn. – 7,7 %). Sumažėjus energijos ir žaliavų kainoms, išblėsus tiekimo trikdžiams, daugumos prekių metinis kainų augimas kas mėnesį slopsta (žr. B pav.). Tiesa, kitos grynosios infliacijos dedamosios – paslaugų – metinis kainų augimas per mėnesį sulėtėjo dar reikšmingiau ir spalio mėn. sudarė 7,7 proc. (rugsėjo mėn. – 8,9 %). Mažėjančios energijos išteklių kainos, silpnėjantis popandeminio atsivėrimo poveikis, labiausiai veikiantis tokias paslaugas kaip skrydžiai, kelionės, apgyvendinimas, lemia silpnėjantį spaudimą paslaugų kainoms. Kai kurių grupių paslaugos nebrangsta arba net pinga (žr. C pav.). Pavyzdžiui, atostogų kelionių kainos šių metų spalio mėn. buvo netgi šiek tiek mažesnės nei prieš metus. Nors agreguotų paslaugų grupių kainos mažėja jau du mėnesius iš eilės, vis dėlto pabrėžtina tai, kad įprastu laikotarpiu, 2017–2019 m., mėnesinis paslaugų kainų krytis buvo ryškesnis nei šiais metais. Šių metų spalio mėn. mėnesinė paslaugų kainų raida sudarė –0,4 proc., o 2017–2019 m. spalio mėn. paslaugų kainos vidutiniškai per mėnesį sumažėdavo 0,7 proc. Prie to prisideda sparčiai kylantis darbo užmokestis (Sodros duomenimis, liepos–rugsėjo mėn. atlyginimai buvo apie 13 proc. didesni nei prieš metus), o tai neleidžia grynosios infliacijos rodikliui mažėti dar sparčiau.

Maisto produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos spalio mėn. kilo lėtesniu metiniu tempu ir gerokai mažiau veikė bendrąją metinę infliaciją. Lėtesnis maisto produktų, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų kilimas spalio mėn. nulėmė 1,8 proc. punkto bendrosios infliacijos, o rugsėjo mėn. įtaka bendrajai infliacijai sudarė 2,4 proc. punkto (žr. D pav.). Pagrindinė tokių maisto produktų kainų raidos priežastis – sumažėjusios daržovių kainos, kurios spalio mėn., palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, buvo pusantro procento mažesnės (žr. E pav.). Pastarąjį mėnesį dviženkliu (–11,9 %) metiniu kainų kryčiu išsiskyrė ir sviesto, aliejaus bei riebalų kategorija (E pav.). Praėjusių metų pabaigoje pusantro karto per metus padidėjusios pieno ir jo produktų kainos šių metų spalio mėn. buvo tik apie 1 proc. didesnės nei prieš metus. Tokį spartų metinio augimo sulėtėjimą daugiausia nulėmė aukštos palyginamosios bazės efektas, kadangi 2022 m. spalio mėn. pieno ir jo produktų kainos šoktelėjo net 49 proc. Cukraus ir saldumynų bei duonos ir grūdų produktų kainos kilo sparčiausiai – atitinkamai 11 ir 10 proc. per metus.

Spalio mėn. metinė infliacija euro zonoje buvo mažiausia per daugiau nei dvejų metų laikotarpį. Pagal Eurostato paskelbtą įvertį, spalio mėn. metinė infliacija euro zonoje sumažėjo iki 2,9 proc. (rugsėjo mėn. sudarė 4,3 %) (žr. F pav.). Infliaciją ir toliau daugiausia mažino spalio mėn. reikšmingai paspartėjęs (iki 11,2 proc.) metinis energijos kainų krytis (rugsėjo mėn. sudarė –4,6 %). Energijos kainų mažėjimo įtaką bendrajai infliacijai daugiausia atsvėrė 4,6 proc. per metus padidėjusios paslaugų kainos. Sparčiausiai kainos euro zonoje didėjo Slovakijoje ir Kroatijoje (atitinkamai  7,8 ir 6,7 %), o Belgijoje ir Nyderlanduose jos buvo netgi mažesnės nei prieš metus (atitinkamai  –1,7 ir –1,0 %). 

darbo rinkos (duomenų komentaras)darbo rinkos (duomenų komentaras)darbo rinkos (duomenų komentaras)