2024-12-23
Pramonės prekių ir maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainoms šiais metais reikšmingiau nesikeičiant, o energijai – pingant, paslaugos šiemet buvo sparčiausiai brangstanti infliacijos komponentė. Paslaugų kainos kilo svyruojančiu, tačiau artimu 6 proc. metiniu tempu ir buvo pagrindinis bendrąją infliaciją lemiantis veiksnys.
Nors ir sumažėjusiu, tačiau vis dar sparčiu metiniu tempu tebebrangstant paslaugoms, kyla klausimas, ar paslaugų kainų augimo neveikia užsitęsęs anksčiau fiksuoto spartaus bendrųjų sąnaudų1 didėjimo perdavimas į galutines vartojimo kainas, pavyzdžiui, dėl rečiau arba mažesne apimtimi peržiūrimų kainų. Lietuvos banko vertinimu, nenustatyta, kad prie paslaugų kainų augimo reikšmingiau prisidėtų anksčiau pastebimai kilusios bendrosios sąnaudos. Paslaugų kainų augimui didelę įtaką daro ir toliau sparčiai kylantis darbo užmokestis. Atsižvelgiant į šias įžvalgas bei į šiek tiek lėčiau kilsiantį darbo užmokestį, prognozuojama, kad paslaugų kainų augimas nuosaikiai mažės.
Komentuoja Laura Mociūnaitė, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė
Didžioji dalis paslaugų kainų augimo piką pasiekė panašiu metu kaip ir visos paslaugos2 – užsitęsęs bendrųjų sąnaudų šuolio perdavimas nenustatytas. Paslaugos per pastaruosius ketverius metus buvo paveiktos įvairių šokų – prasidėjusios COVD-19 pandemijos ir dėl to apriboto paslaugų vartojimo, kitų įvestų pandemijos plitimą ribojusių priemonių, popandeminio paklausos šuolio, tiekimo sukrėtimų ir žaliavų bei energijos išteklių kainų padidėjimo, kurį 2022 m. iki aukštumų pašokdino rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Visa tai vienas paslaugas paveikė mažiau, kitas – daugiau, vienas anksčiau, o kitas – vėliau. Atsižvelgiant į tai, kada paslaugos pasiekė kainų augimo piką, jos buvo suskirstytos į šias grupes: anksti kainų augimo piką pasiekusias3, kainų augimo piką pasiekusias panašiu metu kaip ir visos paslaugos bei vėlai kainų augimo piką pasiekusias. Anksti kainų augimo piką pasiekusios paslaugos dažnu atveju buvo imlios kontaktams (pavyzdžiui, odontologijos, kirpyklų paslaugos), paveiktos didelio būsto rinkos aktyvumo (pavyzdžiui, elektrikų ar dažytojų paslaugos) ar jautrios energijai (vairavimo pamokos, keleivių vežimo geležinkeliais paslaugos). Beveik du trečdaliai paslaugų4 kainų augimo piką pasiekė panašiu metu kaip ir visos paslaugos. Į šią kategoriją pateko daug energijai jautrių paslaugų bei tų paslaugų, kurios buvo paveiktos po pandemijos susikaupusios paklausos, kaip kad, pavyzdžiui, atostogų išvykos. O vėlai kainų augimo piką pasiekusios paslaugos, kurios galėtų rodyti užsitęsusį bendrųjų sąnaudų padidėjimo perdavimą, tesudarė apie šeštadalį visų paslaugų. Į šią grupę pateko nemažai tų paslaugų, kurių kainodara paprastai yra peržiūrima rečiau, pavyzdžiui, atliekų, nuotekų surinkimo ir būsto draudimo paslaugos. Įvertinus ne tik šių paslaugų svorį vartojimo krepšelyje, bet ir jų kainų augimą, matyti, kad vėlai kainų augimo piką pasiekusių paslaugų kainų įtaka metinei paslaugų infliacijai yra minimali (žr. 1 pav.). Atsižvelgiant į tai, reikšmingiau užsitęsęs bendrųjų sąnaudų šuolio persidavimas į paslaugų kainas nenustatytas.
.png)
Vėlai kainų augimo piką pasiekusių paslaugų dalis Lietuvoje yra palyginti nedidelė. Tam įtakos, tikėtina, turėjo dažnesnis kainų keitimas. Remiantis kainų nelankstumo Lietuvoje 2010–2018 m. rodikliais, Lietuvoje bendrojo kainų lygio pokyčiai yra šiek tiek dažnesni, o jų pokyčiai didesni nei palyginamu laikotarpiu euro zonoje. Kalbant konkrečiai apie paslaugas, jų kainų nelankstumas yra didesnis, palyginti su visomis kainomis, t. y. jos yra keičiamos rečiau, o keitimo dažnis yra panašus kaip ir euro zonoje (Jouvanceau, 2022)5. Vis dėlto tikėtina, kad pastaraisiais didelių šokų ir aukštos infliacijos metais, kai kainas keisti yra lengviau, Lietuvoje, mažoje ekonomikoje, paslaugų kainų keitimo dažnis padidėjo ir buvo šiek tiek didesnis nei vidutiniškai euro zonoje. Tai galėjo prisidėti prie to, kad vėlai kainų augimo piką pasiekusių paslaugų dalis Lietuvoje yra palyginti nedidelė.
Paslaugų kainų augimui didelę įtaką daro nors ir šiek tiek sulėtėjęs, tačiau vis dar spartus darbo užmokesčio augimas. Darbo užmokesčio sąnaudos yra svarbi paslaugų sąnaudų dedamoji – sudaro apie 42 proc. visų sąnaudų, patiriamų teikiant paslaugas. Tad nors ir šiek tiek sulėtėjęs, tačiau vis dar spartus (10,9 % trečiąjį šių metų ketvirtį sudaręs) darbo užmokesčio augimas daro reikšmingą įtaką paslaugų kainų raidai. Darbo užmokesčiui jautrios paslaugos brangsta beveik dvigubai sparčiau nei darbo užmokesčiui nejautrios paslaugos ir lemia beveik du trečdalius visų paslaugų kainų augimo (žr. 2 pav.).
.png)
Užsitęsęs bendrųjų sąnaudų šuolio perdavimas nenustatytas, o darbo užmokesčio augimas, prognozuojama, šiek tiek lėtės (šiemet sudarys 10,3 %, o kitąmet – 8,7 %). Atsižvelgiant į tai, numatoma, kad paslaugų kainų augimas mažės. Lapkričio mėn. 6,2 proc. per metus kilusios paslaugų kainos kitų metų pirmąją pusę kils artimu 5 proc. metiniu tempu, o antrąją pusę augimas dar mažės ir vidutiniškai sudarys 4,4 proc. bei atitiks iki pastarųjų metų sukrėtimų fiksuotą vidutinį paslaugų kainų augimą.
1 Turimos omenyje dėl išorės veiksnių sparčiai kilusios žaliavų, įsigytos produkcijos, naudojamos teikiant paslaugas, transportavimo ir kitos sąnaudos.
2 Visų paslaugų grupė kainų augimo piką pasiekė 2022 m. lapkričio mėn.
3 Anksti kainų augimo piką pasiekusios – iki 2022 m. antrojo ketvirčio; kainų augimo piką pasiekusios panašiu metu kaip ir visos paslaugos – nuo 2022 m. trečiojo ketvirčio iki 2023 m. pirmojo ketvirčio; vėlai kainų augimo piką pasiekusios – nuo 2023 m. antrojo ketvirčio.
4 Vertinant pagal svorį vartojimo krepšelyje ir remiantis 2024 m. svoriais.
5 Jouvanceau, V. B (2022). Producer and consumer price rigidity: the case of Lithuania. Lietuvos banko diskusinis straipsnis. Nr. 27. Šaltinis internete čia. Sutrumpinta versija lietuvių kalba Lietuvos ekonomikos apžvalgoje čia.