Text

Description automatically generated Dalintis:

Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos

2022 m. kovo 22 d.

Vasario mėn. prasidėjus Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, pasaulio ekonomika, vis dar besitvarkanti su pandemijos padariniais, patyrė dar vieną smūgį. Besitęsiantis karas Europoje ir vis didinami atsakomieji valstybių veiksmai veikia pasaulio ekonomiką įvairiais kanalais – tarptautinę prekybą, energijos išteklių ir kitų žaliavų kainas, finansų sektorių, valiutų ir kapitalo rinkas, investuotojų ir vartotojų pasitikėjimo rodiklius. Dėl tebesančio itin didelio neapibrėžtumo bei šių ir kitų veiksnių kintamumo šiuo metu yra itin sudėtinga vertinti tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių ekonomikų raidą artimiausius keletą metų. Dėl šios priežasties naujausioje Lietuvos ekonomikos apžvalgoje yra pateikiami trys galimi Lietuvos ekonomikos raidos keliai – konvencinis scenarijus ir šoko bei didesnio šoko jautrumo analizės. Konvenciniame scenarijuje remiamasi duomenimis ir informacija, turėta iki kovo 1 d., o jautrumo analizėse – hipotetinėmis prielaidomis, sudarytomis remiantis naujesniais duomenimis ir informacija. Be to, visais atvejais daroma prielaida, kad karo veiksmai apsiribos Ukrainos teritorija.

Po prasidėjusių Rusijos karo veiksmų Ukrainoje, juos pasmerkdamos, Vakarų demokratinės valstybės paskelbė ekonomines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos režimams. Vasario 25 d. Europos Komisija patvirtino plataus spektro sankcijų Rusijai paketą, kuris apima ne tik pavienius asmenis ir įmones, bet ir ekonomikos sektorius – finansų, energetikos, transporto ir technologijų, taip pat vizų Rusijos Federacijos piliečiams išdavimo politiką. Be to, JAV ir kitos pasaulio šalys savo ruožtu irgi paskelbė sankcijas Rusijos Federacijai dėl karo veiksmų Ukrainos teritorijoje. Tęsiantis karo veiksmams, kovo 2 d. ES ir kitos šalys pritarė papildomoms sankcijoms Rusijos Federacijai siekdamos izoliuoti ją ir priversti nutraukti karinę invaziją į Ukrainą. JAV savo ruožtu kovo 8 d., toliau plėsdamos sankcijas, Rusijos Federacijai uždraudė Rusijos naftos, suskystintųjų dujų ir anglių importą, taip dar labiau izoliuodamos Rusijos Federacijos ekonomiką. Kovo 9 d. ES taip pat paskelbė papildomą sankcijų paketą Baltarusijai, kuri prisideda prie neišprovokuotos ir nemotyvuotos karinės agresijos prieš Ukrainą. Be oficialių užsienio valstybių sankcijų, sustabdančios arba nutraukiančios veiklą Rusijos Federacijoje paskelbė daug tarptautinių įmonių, taip dar labiau sustiprindamos šios šalies ekonominę izoliaciją. Tarptautinė kredito reitingų agentūra Fitch pakeitė Rusijos Federacijos reitingą į C, reiškiantį, kad valstybė yra nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Šių įvestų sankcijų poveikis tiek Lietuvos, tiek ES ekonomiką turėtų paveikti per tris pagrindinius kanalus – užsienio prekybą, žaliavų tiekimą ir kainas, verslo ir namų ūkių nuotaikas.

Per mažėsiantį eksportą, importuojamų žaliavų trūkumą, neapibrėžtą aplinką investicijoms ir brangstančius energijos išteklius Rusijos agresija Ukrainoje neigiamai paveiks ir Lietuvos ekonomiką. Neigiamą šių veiksnių poveikį Lietuvai mažina tai, kad Lietuvos užsienio prekyba su Rusija yra reikšmingai pasikeitusi ir prekybos santykiai, prieš pat prasidedant karui, buvo gerokai mažiau intensyvūs nei prieš dešimtmetį. Eksportas į Rusiją, naujausiais duomenimis[1]

[1] 2020 m. ketvirtasis ketvirtis–2021 m. trečiasis ketvirtis.

, sudarė 6, į Ukrainą – 3, o į Baltarusiją – 3 proc. viso Lietuvos eksporto. Didžiausias eksporto į Rusiją ir Baltarusiją dalis sudarė prekių reeksportas, kurio praradimas nebūtų labai skausmingas visos Lietuvos ekonomikos mastu, ir transporto paslaugų eksportas. Į Ukrainą daugiausia eksportuojama lietuviškos kilmės prekių. Visiškas šių rinkų netekimas 2022–2024 m. galėtų lemti iki 3 proc. punktų lėtesnį Lietuvos ekonomikos augimą. Importas iš šių šalių sudarė 15 proc. viso Lietuvos importo, iš jų 44 proc. yra energijos produktai. Importo srautų iš šių šalių apribojimas, tikėtina, lems laikinus gamybos trikdžius dėl reikalingų žaliavų trūkumo, o šių žaliavų įsigijimo sąnaudos iš alternatyvių tiekėjų bus šiek tiek didesnės. Kadangi 2021 m. 20 proc. metalų ir 45 proc. medienos buvo importuota iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos, tikėtina, kad trikdžiai bus labiausiai juntami importuojant metalų ir medienos žaliavą bei gaminius, kurie yra ypač svarbūs statybos sektoriaus ir kai kurių pramonės sričių, pavyzdžiui, susijusių su metalo apdirbimu, baldų gamyba, veiklai. Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje sukeltų ekonominių pasekmių kitoms Lietuvos eksporto partnerėms mažės ir bendra užsienio paklausa, o tai blogins kito lietuviško eksporto augimo perspektyvas. Toliau brangstanti nafta ir gamtinės dujos, Vakarų šalims atsisakant pirkti rusiškus išteklius, didins elektros energijos, šildymo ir transporto sąnaudas visiems ekonomikos sektoriams ir toliau skatins infliaciją dėl kylančių vartotojų kainų. Išaugęs neapibrėžtumas greičiausiai bent trumpuoju laikotarpiu stabdys verslo investicijas, o tai taip pat turės įtakos ir vartotojų pasirinkimui vartoti mažiau ir taupyti daugiau. Papildomą poveikį Lietuvos darbo rinkai gali turėti vis didėjantis pabėgėlių iš Ukrainos srautas į Lietuvą. Jei dalis šių žmonių ilgesniam laikui pasiliktų šalyje ir įsijungtų į darbo rinką, tai didintų Lietuvos darbo jėgą, mažintų pastaruoju metu vis ryškiau matytą darbuotojų trūkumo problemą.

Šių veiksnių poveikis tik iš dalies įvertintas pirmajame konvenciniame scenarijuje, parengtame remiantis iki kovo 1 d. turėta informacija. Tačiau jame jau numatytas pastebimai lėtesnis, nei prognozuota gruodžio mėn., BVP augimas ir didesnė, nei anksčiau prognozuota, vidutinė metinė infliacija. Dar prieš karo Ukrainoje pradžią Lietuvos realiojo BVP augimo prognozę mažino mažėjantis eksportas į Kiniją, žaliavų tiekimo sutrikimai, dėl ES mobilumo paketo vangesnė transporto sektoriaus plėtra, lėtesnis visos išorės paklausos augimas. Dėl pandemijos besitęsiantys tiekimo grandinių trikdžiai lėmė stagnavusį viešų investicijų ir statybos sektoriaus augimą. Kita vertus, Lietuvos verslo ir namų ūkių finansinė padėtis iki karo pradžios buvo stipri, ir tai švelnino namų ūkiams kylančius iššūkius dėl infliacijos. Buvo tikimasi, kad per pandemiją išaugusios taupymo normos mažėjimas ir santaupų panaudojimas ateityje amortizuos neigiamą infliacijos poveikį namų ūkių vartojimui. Darbo rinkoje vis labiau ryškėjant darbuotojų trūkumui, stebėtas spartus darbo užmokesčio didėjimas, kurio tikėtasi ir šiais bei ateinančiais metais. Santykinai stipri vidaus paklausa sudarė palankias sąlygas perkelti savikainos didėjimą į vartojimo prekių ir paslaugų kainas. Nors šiuo atveju ypač didelę reikšmę turėjo išaugusios energijos ir žaliavų sąnaudos, vis labiau ryškėjo vidaus veiksnių įtaka kainų augimui, ją labiausiai signalizavo spartėjantis paslaugų kainų didėjimas. Prie didesnės, nei prognozuota anksčiau, infliacijos sausio ir vasario mėn. taip pat prisidėjo dėl stiprėjusios geopolitinės įtampos sparčiau kilusios energijos išteklių kainos bei metų pradžioje peržiūrėti vartotojų kainų indekso krepšelio svoriai. Iki kovo 1 d. turėta informacija apie karo Ukrainoje ir tuo metu įsigaliojusių sankcijų padarinius lėmė reikšmingai pablogintą išorės paklausos raidą ir reikšmingai padidintas energijos žaliavų kainų raidos prielaidas. Tai dar labiau pablogino Lietuvos eksporto, investicijų ir namų ūkių vartojimo raidos perspektyvą[2]

[2] 2022 m. kovo mėn. prognozėse numatomas spartesnis eksporto augimas 2022 m. nei 2021 m. gruodžio mėn. prognozėse. Tokią eksporto raidą, net ir reikšmingai pabloginus pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikų raidą, lemia reikšmingai geresni, nei manyta, 2021 m. paskutinio ketvirčio užsienio prekybos rezultatai, nulėmę itin stiprų palyginamosios bazės efektą 2022 m.

. Namų ūkių pajamas ir vartojimo sprendimus taip pat veiks ir didesnis, nei tikėtasi anksčiau, infliacinis spaudimas. Jis šiame scenarijuje labiausiai padidintas dėl brangstančių energijos žaliavų, pavyzdžiui, šiame scenarijuje 2022 m. naudota dujų kainų prielaida, palyginti su gruodžio mėn. prielaida, pagrįsta ateities sandorių duomenimis, padidėjo nuo 53 iki 102 Eur/MWh. Išsipildžius šiam scenarijui, 2022 m. Lietuvos realusis BVP išaugtų 2,7, o vidutinė metinė infliacija sudarytų 10,5 proc.

Karo veiksmams įsibėgėjus ir Vakarų valstybių vyriausybėms bei įmonėms ėmusis atsakomųjų veiksmų, dramatiškai padidėjo neapibrėžtumas, ėmė ryškėti papildomi reikšmingą poveikį ekonominės raidos perspektyvai galintys turėti pokyčiai. Dalies jų ir iki kovo 17 d. turėtos finansų bei žaliavų rinkų informacijos pagrindu buvo atlikta šoko jautrumo analizė. Šio ir didesnio šokų jautrumo analizių, taip pat konvencinio scenarijaus pagrindinės prielaidos apibendrintos 2 lentelėje. Pagal šią jautrumo analizę dėl įvestų sankcijų, savanoriško Lietuvos verslo atsisakymo prekiauti su agresorių rinkomis ir transportavimo ar atsiskaitymų sunkumų eksportas į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą galėtų susitraukti dviem trečdaliais. Lėtesnį eksporto augimą lems ir lėtesnė pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių ekonomikų plėtra (remiantis ECB sudarytu nepalankiuoju scenarijumi[3]

[3] ECB staff macroeconomic projections for the euro area, 2022 m. kovo mėn. Šaltinis internete čia.

), taip pat daryta prielaida, kad maždaug dešimtadaliui medienos ir metalo žaliavų importo įmonės nesugebės rasti ekonomiškai rentabilių pakaitalų. Dėl išaugusio neapibrėžtumo pasaulio rinkose, manoma, kad pablogės namų ūkių ir verslo nuotaikos Lietuvoje. Pagal šią jautrumo analizę daroma prielaida, kad reikšmingai pablogės tiek namų ūkių, tiek įmonių pasitikėjimas, o pats pablogėjimo mastas bus artimas stebėtam kitų krizių metu (pvz., COVID-19 pandemijos pradžioje ar pasaulinės finansų krizės pradžioje). Naftos ir dujų kainų prielaida šioje jautrumo analizėje pagrįsta kovo 17 d. turėta informacija apie kainas tarptautinėse rinkose ir ateities sandorius, leidžiančius numatyti šių kainų raidą ateityje. Šios jautrumo analizės prielaidose naftos kaina siekia 107 JAV dol. už barelį ir ima palaipsniui mažėti. Išsipildžius šioms prielaidoms, Lietuvos realiojo BVP augimas 2022 m. būtų 2,3 proc. punkto lėtesnis nei pagal konvencinį scenarijų, o vidutinė metinė infliacija tebesiektų 10,5 proc.

Didesnio šoko jautrumo analizėje įvertintas atšiauresnės ekonomikos raidos vertinimas, remiamasi prastesnėmis tarptautinės ekonominės situacijos, vidaus ekonomikos ir griežtesnių sankcijų prielaidomis. Pagal šią jautrumo analizę Lietuvos verslas praktiškai nustoja eksportuoti į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, o paklausa iš ES valstybių sulėtėja dar labiau (remiantis ECB sudarytu atšiauriuoju scenarijumi). Taip pat maždaug penktadaliui medienos ir metalo žaliavų importo įmonės nesugeba rasti ekonomiškai rentabilių pakaitalų, o namų ūkių ir verslo pasitikėjimas krinta dvigubai stipriau nei pagal šoko jautrumo analizę. Be to, daroma prielaida, kad energijos žaliavų kainos atitiks aukščiausią dienos lygį, pasiektą vasario 28 d.–kovo 17 d. Tokia situacija galėtų susiklostyti, jei, pavyzdžiui, Vakarų valstybės atsisakytų naftos ir gamtinių dujų importo iš Rusijos ir nepavyktų susitarti dėl reikšmingesnio alternatyvios pasiūlos padidinimo. Išsipildžius šioms prielaidoms, Lietuvos BVP 2022 m. sumažėtų 1,2, o vidutinė metinė infliacija padidėtų iki 11,1 proc.

1 lentelė. Numatoma Lietuvos ekonomikos raida pagal konvencinį scenarijų

	2022 m. kovo mėn. prognozė^a			2021 m. gruodžio mėn. prognozė
	2021	2022^b	2023^b	2021b	2022^b	2023^b
Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus)
Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI	4,6	10,5	2,7	4,5	5,1	–
BVP defliatorius^c	6,6	8,4	3,3	4,5	3,4	–
Darbo užmokestis	10,5	10,7	7,7	10,0	8,2	–
Importo defliatoriusc	12,0	7,5	1,9	8,5	5,4	–
Eksporto defliatoriusc	5,9	6,3	3,0	4,2	4,9	–
Ekonominis aktyvumas (palyginamosiomis kainomis; %, pokytis per metus)
Bendrasis vidaus produktas (BVP)c	4,8	2,7	2,7	5,1	3,6	–
Privačiojo vartojimo išlaidosc	7,2	4,7	4,9	6,1	5,8	–
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidosc	0,5	0,0	0,0	0,3	0,0	–
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimasc	7,0	5,6	3,6	8,7	6,3	–
Prekių ir paslaugų eksportasc	14,1	5,2	1,9	12,6	4,8	–
Prekių ir paslaugų importasc	17,8	5,3	3,6	16,2	6,6	–
Darbo rinka
Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %, palyginti su darbo jėga)	7,1	7,1	7,3	7,1	6,7	–
Užimtųjų skaičius (%, pokytis per metus)d	1,2	1,0	–0,8	0,7	0,2	–
Išorės sektorius (%, palyginti su BVP)
Prekių ir paslaugų balansas	3,8	3,0	2,5	5,1	3,6	–
Einamosios sąskaitos balansas	1,6	0,6	0,1	2,3	1,3	–
Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas	3,0	3,3	2,8	4,2	4,1	–

a Makroekonominių rodiklių prognozės parengtos remiantis tarptautinės aplinkos prielaidomis, sudarytomis pagal informaciją, paskelbtą iki 2022 m. vasario 28 d., ir kitais duomenimis bei informacija, paskelbta iki 2022 m. kovo 1 d.

b Prognozė.

c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką.

d Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibrėžiamas pagal vidaus koncepciją.

2 lentelė. Konvencinio scenarijaus ir šokų jautrumo analizių prielaidų palyginimas

	Konvencinis scenarijus	Šoko jautrumo analizė	Didesnio šoko jautrumo analizė
Eksporto į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą mažėjimas	Papildomas ekspertinis vertinimas netaikytas	Eksporto apimtis sumažėja 2/3	Eksporto į šias valstybes nelieka
Paklausos mažėjimas ES valstybėse	Atitinka ECB pagrindinio scenarijaus raidą	Atitinka ECB nepalankiojo scenarijaus poveikį	Atitinka ECB atšiauriojo scenarijaus poveikį
Importuojamų žaliavų trūkumas ir brangimas	Papildomas ekspertinis vertinimas netaikytas	Lietuvos įmonės nesugeba rasti 10 % daugiausia iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos importuojamų žaliavų pakaitalų. Šių žaliavų kainos padidėja trečdaliu	Lietuvos įmonės nesugeba rasti 20 % daugiausia iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos importuojamų žaliavų pakaitalų. Šių žaliavų kainos padidėja trečdaliu
Energijos žaliavų ir maisto kainų didėjimas	Remiasi vasario 28 d. rinkos kainomis	Remiasi kovo 17 d. rinkos kainomis	Kainos atitinka aukščiausią dienos lygį, pasiektą vasario 28 d.–kovo 17 d.
Padidėjusio neapibrėžtumo dėl ateities poveikis	Papildomas ekspertinis vertinimas netaikytas	Pasitikėjimas pablogėja panašiu mastu kaip ir ankstesnių krizių atveju	Dvigubai didesnis pasitikėjimo pablogėjimas nei pagal šoko scenarijų

3 lentelė. Lietuvos ekonomikos raidos ir infliacijos raidos konvencinio scenarijaus ir šokų jautrumo analizių palyginimas

	2022	2023
Bendrasis vidaus produktas
Konvencinis scenarijus	2,7	2,7
Šoko jautrumo analizė	0,4	2,1
Didesnio šoko jautrumo analizė	–1,2	1,5
Vidutinė metinė infliacija pagal SVKI
Konvencinis scenarijus	10,5	2,7
Šoko jautrumo analizė	10,5	2,7
Didesnio šoko jautrumo analizė	11,1	3,0

1.Tarptautinė aplinka

Praėjusio rudens pirmąją pusę, toliau spartėjant vakcinacijai ir švelnėjant COVID-19 plitimo ribojimo priemonėms, pasaulio ekonomika vis sparčiau atsigavo ir judėjo ikipandeminio lygio link. Antrąją rudens pusę pasirodžiusi nauja COVID-19 omikron atmaina buvo greitai pripažinta Pasaulio sveikatos organizacijos „susirūpinimą keliančia viruso atmaina“ ir dar kartą privertė daugumą pasaulio valstybių vėl įvesti viruso plitimo ribojimo priemones norint suvaldyti sparčiai plintančią viruso atmainą (žr. 1 pav.). Šios naujos COVID-19 atmainos paplitimas paveikė pasaulio ekonomikos atsigavimą ir tolesnes prognozes. Plintanti omikron atmaina darė poveikį ekonomikai per finansų rinkos svyravimus bei nepastovumą ir per ilgiau, nei tikėtasi, besitęsiančius tarptautinio tiekimo trikdžius, stabdančius ekonomikos atsigavimą. Šie trikdžiai nulėmė energijos išteklių tiekimo sutrikimus, prisidėjusius prie rudenį išaugusios infliacijos, kuri daugelyje pasaulio šalių augo sparčiau, nei tikėtasi, o 2021 m. pabaigoje reikšmingai pakilusios energijos kainos dar labiau paspartino infliacijos augimą.

Nepaisant vakcinacijos ir COVID-19 ribojimų dėl naujos COVID-19 atmainos, naujų atvejų skaičius smarkiai išaugo.

1 pav. Naujų COVID-19 atvejų skaičius

Dalintis:

Šaltiniai: Macrobond ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pasaulio ekonomika įžengė į 2022 m. su prastesniais rodikliais, nei tikėtasi. Remiantis TVF įvertinimu, pasaulio ekonomika 2021 m. augo 5,9 proc. Prognozuojama, kad 2022 m. ji augs 4,4, o 2023 m. – 3,8 proc., t. y. atitinkamai 0,5 ir 0,2 proc. mažiau, nei buvo prognozuota 2021 m. spalio mėn. Šias pasaulio ekonomikos prognozės korekcijas lėmė plintanti omikron atmaina, judėjimo suvaržymai ir sienų uždarymas. Tačiau, TVF teigimu, neigiami COVID-19 sukelti veiksniai nulems pasaulio ekonomikos raidą tik 2022 m. pirmąjį ketvirtį. Tikimasi, kad viruso keliamas neigiamas poveikis ekonomikos atsigavimui pranyks antrąjį ketvirtį, nes dėl vėlesnių COVID-19 mutacijų nereiks suvaržyti judėjimo, sunkių komplikacijų tikimybę sumažinus veiksmingomis vakcinomis. 2022 m. sausio mėn. atnaujintoje TVF pasaulio apžvalgoje JAV ekonomikos augimo prognozė 2022 m. sumažinta 1,2 proc. punkto dėl fiskalinės politikos paketo „Atkurti geriau, nei buvo“ (angl. building back better)[4]

[4] Plačiau apie JAV prezidento Joe Bideno inicijuotą planą „Atkurti geriau, nei buvo“ skaitykite čia.

pašalinimo iš pradinio scenarijaus ir pasaulinių tiekimo grandinių trikdžių. Euro zonos ekonomikos augimas buvo paveiktas COVID-19 plitimo ribojimo priemonių 2021 m. paskutinį ketvirtį, ir tai neigiamai veikė 2022 m. pirmojo ketvirčio augimo prognozę. O Kinijos realiojo BVP augimas 2022 m. sumažintas 0,8 proc. punkto dėl NT sektoriaus ir mažesnio, nei planuota, privačiojo sektoriaus vartojimo.

Besitęsiantys tiekimo grandinių trikdžiai, energijos išteklių trūkumas ir padidėjusi prekių paklausa pasaulyje lėmė daugelyje šalių išaugusią infliaciją. Plintančios naujos COVID-19 atmainos pasaulyje ir toliau trikdė pasaulines tiekimo grandines. Pandemijos akivaizdoje paklausos ir pasiūlos santykis buvo paveiktas asimetriškų ekonominių veiksnių, kurie sukėlė staigų paklausos augimą ir staigų pasiūlos kritimą[5]

[5] Plačiau apie pasiūlos grandinių trikdžius bei pandemijos poveikį paklausos ir pasiūlos veiksniams skaitykite čia.

. Infliacijos kilimas pagrindinėse pasaulio ekonomikose pradėtas fiksuoti 2021 m. antrąjį pusmetį. TVF teigimu, gamtinio kuro kainų padvigubėjimas per pastaruosius metus padidino energijos kainas, kurios didino infliacijos, ypač Europos šalyse, rodiklius.

Infliacija šiemet turėtų būti didesnė nei pernai, tačiau 2023 m. tikimasi jos sumažėjimo. Remiantis TVF prognozėmis, infliacija 2022 m. sudarys 3,9 proc. išsivysčiusiose šalyse ir 5,9 proc. besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse, o 2023 m. prognozuojama, kad infliacijos rodikliai pradės kristi. Pasaulio banko teigimu, vidutiniu laikotarpiu numatoma, kad, atslūgus pandemijai, išblėsus tiekimo grandinių trikdžiams, pamažu pradėjus griežtinti pinigų politiką ir atsikūrus balansui tarp prekių ir paslaugų sektorių vartojimo, infliacija grįš į ikipandeminį lygį. 2021 m. pabaigoje pakilusios energijos išteklių kainos, TVF duomenimis, ims mažėti 2022–2023 m. ir mažins vartotojų kainas. Panašiai prognozuojamas ir pasaulinių maisto kainų augimas: numatoma, kad 2022 m. jos kils 4,5 proc., o 2023 m. kris (žr. 2 pav.).

Smarkiai išaugusios energijos kainos prisidėjo prie infliacijos padidėjimo.

2 pav. 2020 m. gruodžio mėn.–2022 m. sausio mėn. infliacijos pokytis

Dalintis:

Šaltiniai: TVF ir Lietuvos banko skaičiavimai.

JAV ekonomika 2021 m. augo lėčiau, nei buvo prognozuota, o 2022 m. prognozės buvo dar kartą sumažintos. JAV BVP 2021 m. padidėjo 5,6 proc., tačiau 2022 m. prognozės, palyginti su spalio mėn. TVF prognozėmis, buvo sumažintos net 1,2 proc. punkto. JAV darbo rinkoje 2021 m. įvyko nedarbo lygio sumažėjimas, tačiau jis ir toliau yra didesnis už ikipandeminį lygį, ir pakilo MMA. Jei nedarbo lygis ir toliau bus aukštesnis už ikipandeminį lygį ir bedarbiai nesiryš grįžti į darbo rinką, o rinksis dėl COVID-19 pandemijos padidintas bedarbio išmokas, TVF teigimu, tai dar labiau paskatins prekių ir paslaugų kainų augimą. Dėl šios situacijos darbo rinkoje, JAV federalinio rezervo sistema gruodžio mėn. pareiškė, kad sumažins grynuosius turto pirkimus daug spartesniu tempu, taip signalizuodama būsimą federalinių fondų normų augimą 0,75–1,00 proc. punkto iki 2022 m. pabaigos, t. y. 50 bazinių punktų daugiau nei ankstesnėse gairėse. Galiausiai, JAV mažiau skatinanti pinigų politikos programa paskatins sugriežtinti pasaulines finansines sąlygas, taip sukurdama spaudimą besiformuojančioms rinkos ir besivystančių ekonomikos šalių valiutoms. Skolinimasis taps brangesnis visame pasaulyje dėl didesnių palūkanų normų, ypač šalims, turinčioms didelę nacionalinę skolą užsienio valiuta.

Pasaulyje pasklidusi nauja COVID-19 atmaina smarkiai paveikė ne tik išsivysčiusias šalis, bet ir besiformuojančios rinkos ekonomikos Azijos šalis – tokias kaip Kinija. Be naujų susirgimų neigiamo poveikio, Kinijos ekonomika buvo paveikta ir NT rinkos sąstingio. Kinijos ekonomikos augimas 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo lėčiausias per paskutinius metus dėl tokių nepalankių įvykių: NT rinkos nuosmukio, stiprų poveikį ekonominiam atsigavimui turėjusių griežtų COVID-19 plitimo ribojimo priemonių dėl nulinės tolerancijos politikos COVID-19 atžvilgiu ir pramonės planus jaukusių energijos tiekimo trikdžių. Be to, valstybinio sektoriaus investicijos mažėjo sparčiau, nei tikėtasi, ir turėjo neigiamą įtaką jau lėtėjančioms NT rinkos investicijoms. Naujausios TVF prognozės 2022 m. Kinijai yra sumažintos – realiojo BVP augimas sumažintas 0,8 proc. punkto, palyginti su spalio mėn. prognozėmis. Į naujausią sausio mėn. pradinį prognozių scenarijų buvo įtrauktas NT paklausos nuosmukis 2022 m., atspindintis griežtą NT rizikos valdymo politiką, siekiant suvaldyti rizikos veiksnius, susijusius su NT vystytojais. Rizika tebėra dėl intensyviau lėtėjančio NT rinkos augimo ir dar smarkiau paveiktos finansinės pozicijos. Rizikos veiksnys gali paveikti bankus bei kitus kreditorius ir taip paveikti platesnę regiono ir pasaulio ekonomiką.

Euro zona buvo viena iš labiausiai paliestų naujos COVID-19 omikron atmainos 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį – dėl jos reikšmingai sulėtėjo ekonomikos atsigavimas. 2021 m. jis buvo 0,4 proc. punkto mažesnis, nei buvo tikėtasi, o 2022 m. prognozės sumažintos per 0,7 proc. punkto, palyginti su spalio mėn. prognozėmis (žr. 4 lentelę). Remiantis TVF duomenimis, euro zonos ekonomika 2021 m. augo 5,2, ateinančiais metais prognozuojama, kad augs 3,9, o 2023 m. – 2,5 proc. Vis augant ekonomikai ir atsisakant COVID-19 plitimo ribojimo priverstinių suvaržymų, tiekimo ir gamybos grandinių sukelti trikdžiai ir vis kylančios energijos kainos prisideda prie infliacijos euro zonoje augimo. Tačiau manoma, kad šie dabartinį infliacijos padidėjimą lemiantys veiksniai ilgainiui normalizuosis. Remiantis TVF prognozėmis, infliacija turėtų grįžti į 2,0 proc. lygį ir 2023 bei 2024 m. sudaryti apie 1,8 proc.

Pasaulio ekonomikos prognozių perspektyvų vertinimas suprastėjo vertinant pagal spalio mėn. prognozes.

4 lentelė. Faktiniai 2020 m. duomenys ir prognozės

Geografija	Istoriniai duomenys	Naujausi duomenys	Naujausios prognozės		Spalio mėn. ir metų pabaigos prognozių pokytis
	2020	2021	2022	2023	2022	2023
Visas pasaulis	–3,1	5,9	4,4	3,8	–0,5	0,2
Išsivysčiusios ekonomikos šalys	–4,5	5,0	3,9	2,6	–0,6	0,4
JAV	–3,4	5,6	4,0	2,6	–1,2	0,4
Euro zona	–6,4	5,2	3,9	2,5	–0,4	0,5
Vokietija	–4,6	2,7	3,8	2,5	–0,8	0,9
Prancūzija	–8,0	6,7	3,5	1,8	–0,4	0,0
Italija	–8,9	6,2	3,8	2,2	–0,4	0,6
Ispanija	–10,8	4,9	5,8	3,8	–0,6	1,2
Japonija	–4,5	1,6	3,3	1,8	0,1	0,4
JK	–9,4	7,2	4,7	2,3	–0,3	0,4
Kanada	–5,2	4,7	4,1	2,8	–0,8	0,2
Kitos išsivysčiusios ekonomikos šalys	–1,9	4,7	3,6	2,9	–0,1	0,0
Besiformuojančios rinkos ir besivystančios ekonomikos šalys	–2,0	6,5	4,8	4,7	–0,3	0,1
Besiformuojančios rinkos ir besivystančios ekonomikos Azijos šalys	–0,9	7,2	5,9	5,8	–0,4	0,1
Kinija	2,3	8,1	4,8	5,2	–0,8	–0,1
Indija	–7,3	9,0	9,0	7,1	0,5	0,5
Besiformuojančios rinkos ir besivystančios ekonomikos Europos šalys	–1,8	6,5	3,5	2,9	–0,1	0,0
Rusija	–2,7	4,5	2,8	2,1	–0,1	0,1
Brazilija	–3,9	4,7	0,3	1,6	–1,2	–0,4
Meksika	–8,2	5,3	2,8	2,7	–1,2	0,5
Viduriniai Rytai ir Centrinė Azija	–2,8	4,2	4,3	3,6	0,2	–0,2

Vasario pabaigoje Rusijos Federacijos pradėta karinė invazija į Ukrainą destabilizavo geopolitinę situaciją ne vien Rytų Europoje, bet turėjo stiprų poveikį pasaulio finansų rinkoms ir šalių ekonomikai. Rusijos Federacijos karo veiksmai prieš Ukrainą buvo pasmerkti daugelio pasaulio šalių – jos įvedė iki šiol vienas iš griežčiausių sankcijų Rusijos Federacijai. Sankcijos izoliavo vienuoliktą pagal dydį pasaulio ekonomiką ir vieną didžiausių žaliavų gamintojų. Vasario 25 d. Europos Komisija patvirtino plataus spektro sankcijų paketą, kuris apima ne tik pavienius asmenis, bet ir įvairius ekonomikos sektorius – tokius kaip finansų, energetikos, transporto, technologijų ir vizų Rusijos Federacijos piliečiams išdavimo politiką[6]

[6] Plačiau apie 2022 m. vasario 25 d. ES sankcijas Rusijos Federacijai skaityti čia.

. Be to, JAV ir kitos pasaulio šalys savo ruožtu paskelbė įvairias sankcijas Rusijos Federacijai dėl karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje. Nepaisant sankcijų ir tęsiantis karo veiksmams, ES ir kitos šalys pritarė tolesnėms sankcijoms Rusijos Federacijai siekiant izoliuoti ją ir priversti nutraukti karinę invaziją į Ukrainą. Dėl karo veiksmų ir įvestų sankcijų Rusijos Federacijos izoliacija prisidėjo prie didėjančios infliacijos, lėtesnio ekonominio augimo ir trikdžių finansų rinkose. ES taip pat paskelbė papildomą sankcijų paketą Baltarusijai, prisidėjusios prie neišprovokuotos ir nemotyvuotos karinės agresijos prieš Ukrainą[7]

[7] Plačiau apie 2022 m. kovo 9 d. ES sankcijas Baltarusijai skaityti čia.

. JAV savo ruožtu toliau plečia sankcijas Rusijos Federacijai uždrausdamos Rusijos naftos, suskystintųjų dujų ir anglių importą, taip dar labiau izoliuodamos Rusijos Federacijos ekonomiką[8]

[8] Plačiau apie 2022 m. kovo 8 d. JAV sankcijas Rusijos Federacijai skaityti čia.

. Sankcijos privertė Rusijos rublį kristi į istorines žemumas, palyginti su JAV doleriu, o užšaldžius Rusijos centrinio banko rezervus, buvo pakelta palūkanų norma nuo 9,5 iki 20,0 proc. Be oficialių užsienio valstybių sankcijų, iš Rusijos Federacijos pasitraukė daugelis tarptautinių kompanijų, sustabdydamos savo produkcijos prekybą ir gamybą, taip dar labiau sustiprindamos ekonominę izoliaciją. Tarptautinė kredito reitingų agentūra Fitch pakeitė Rusijos Federacijos reitingą į C, reiškiantį, kad valstybė yra nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. ECB, atsižvelgęs į ekonominės ir geopolitinės padėties kintamumą, paskelbė atnaujintą pinigų politikos planą[9]

[9] Daugiau apie ECB atnaujintą 2022 m. kovo 10 d. pinigų politikos planą skaityti čia.

ir atnaujintas ekonomikos prognozes siekiant suvaldyti sankcijų bei karinių veiksmų daromą įtaką ekonomikai.

2.Eurosistemos pinigų politika

Per pastarąjį pusmetį didėjant infliacijai ir atsigaunant ekonomikai buvo mažinamas skatinamosios pinigų politikos lygis. Nuspręsta iš lėto mažinti grynuosius turto pirkimus, o ateityje, baigus juos vykdyti ir tikintis, kad bus pasiektas 2 proc. infliacijos tikslas vidutiniu laikotarpiu, kelti pagrindines palūkanų normas. Tiesa, pasiliekama teisė prireikus lanksčiai reaguoti ir koreguoti visas turimas priemones.

2021 m. antrąjį pusmetį toliau atsigaunant ekonomikai ECB valdančioji taryba pamažu ėmė mažinti turto pirkimų tempą. Vis dar esant palankioms finansavimosi sąlygoms ir toliau atsigaunant ekonomikos augimui, spalio mėn. pinigų politikos posėdyje Valdančioji taryba patvirtino rugsėjo mėn. priimtus sprendimus, tarp jų ir mažesnę grynųjų turto pirkimų apimtį nei per 2021 m. pirmus mėnesius. Gruodžio mėn. šalims atnaujinus su pandemija susijusius ekonominės veiklos ribojimus, buvo sumažintos ECB ekonomikos augimo 2022 m. prognozės. Nors infliacija ir padidėjo ir buvo padidintos jos prognozės, tačiau 2023 ir 2024 m. prognozuojamas 1,8 proc. lygis vis dar nesiekė 2 proc. ECB infliacijos tikslo, todėl Valdančioji taryba nusprendė ir toliau iš lėto mažinti turto pirkimus. Grynuosius turto pirkimus pagal SPPP buvo numatyta palaipsniui mažinti per 2022 m. pirmąjį ketvirtį, kovo mėn. baigti juos vykdyti, o nuo balandžio mėn. laikinai padidinti grynuosius turto pirkimus pagal TPP tam, kad staigus visų pirkimų apimčių sumažinimas nepablogintų finansavimosi sąlygų. Be to, pirkimų pagal SPPP reinvestavimo laikotarpis pratęstas iki 2024 m. pabaigos.

2022 m. pradžioje priimti svarbūs sprendimai, skirti skatinamosios pinigų politikos lygiui mažinti. 2022 m. vasario mėn. naujų sprendimų nepriimta, tačiau ECB Pirmininkė Christine Lagarde pabrėžė didesnės infliacijos riziką, ypač trumpuoju laikotarpiu. Kovo mėn. posėdyje, atsižvelgiant į padidintas infliacijos prognozes ir didesnės infliacijos riziką, nuspręsta sparčiau mažinti grynuosius turto pirkimus pagal TPP. Pabrėžta ir tai, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus keičiamos palaipsniui ir tik praėjus tam tikram laikui po to, kai Valdančioji taryba baigs vykdyti šiuos grynuosius turto pirkimus. Tiesa, esant padidėjusiam neapibrėžtumui, nuspręsta, kad numatoma pirkimų eiga, taip pat ir visos turimos priemonės, gali būti lanksčiai koreguojamos atsižvelgiant į infliacijos perspektyvas.

Auganti infliacija ir didelis neapibrėžtumas dėl jos raidos ateityje lėmė aukštesnius palūkanų normų lūkesčius (žr. 3 pav.). 2021 m. antrąją pusę finansų rinkose pradėta įkainoti, kad ECB galėtų pradėti didinti pagrindines palūkanų normas 2022 m. pabaigoje, nors ECB prognozės nerodė, kad bus pasiektas infliacijos tikslas. Tiesa, 2021 m. gruodžio mėn. ir 2022 m. sausio–vasario mėn. infliacijai viršijus lūkesčius (daugiausia – dėl energijos išteklių kainų), ECB valdančioji taryba labiau pabrėžė didelį neapibrėžtumą ir didesnės infliacijos riziką. Padidėjusi infliacija ir toks ECB vertinimas sustiprino rinkų dalyvių lūkesčius dėl ankstesnio palūkanų normų didinimo.

Pagrindinės ECB palūkanų normos ir toliau yra itin mažos.

3 pav. Faktiniai palūkanų normų ir infliacijos euro zonoje duomenys bei rinkų lūkesčiai

Dalintis:

Šaltiniai: ECB ir Refinitiv.

Pastaba: paveiksle naudojami kovo 10 d. duomenys.

Eurosistemos pinigų politikos priemonės ir toliau prisideda prie to, kad paskolų palūkanų normos yra žemo lygio. Euro zonoje paskolų palūkanų normos nuosekliai mažėjo nuo 2014 m. vidurio, o per COVID-19 pandemiją jos reikšmingai nepasikeitė ir vis dar yra vienos mažiausių per visą istoriją (žr. 4 pav.). Lietuvoje, palyginti su situacija prieš prasidedant koronaviruso pandemijai, vidutinės naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos netgi yra mažesnės. Nepaisant to, vidutinės palūkanų normos Lietuvoje ir toliau yra didesnės nei vidutiniškai euro zonoje. Prie to prisideda didelė koncentracija bankų sektoriuje ir kiti veiksniai[10]

[10] Plačiau apie smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo situaciją Lietuvoje skaitykite čia.

. Tačiau tikėtina, kad paskolų palūkanų normos euro zonoje, taip pat ir Lietuvoje būtų dar didesnės, jeigu Eurosistema nevykdytų skatinamosios pinigų politikos.

Finansavimosi sąlygos tebėra palankios.

4 pav. PFĮ naujų būsto paskolų ir paskolų ne finansų bendrovėms vidutinė palūkanų norma

Dalintis:

Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: 3 mėn. slenkamasis vidurkis. Neįtraukti esamų paskolų sutarčių sąlygų persvarstymai.

3.Realusis sektorius

Nepaisant neįprastai didelio nepalankių rizikos veiksnių skaičiaus, 2021 m. antrąjį pusmetį Lietuvos ekonomikos augimo tempas ir toliau buvo spartus. Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį ekonomika per metus paaugo 4,8, o ketvirtąjį ketvirtį – 4,4 proc. Tokia ekonomikos raida lėmė, kad 2021 m. Lietuvos BVP buvo 4,8 proc. didesnis nei prieš metus. Labiausiai prie ekonomikos raidos prisidėjo apdirbamoji gamyba ir naftos produktų gamyba bei po pandemijos ribojimų atsigavęs paslaugų sektorius, taip pat neatsiliko ir po pandeminio susitraukimo atsigavęs finansinių paslaugų ir NT sektorius, tačiau gerokai lėčiau augo žemės ūkio sektorius, o statybos sektoriuje stebėtas susitraukimas (žr. 5 pav.). Vis dėlto dėl praėjusių metų antrąjį pusmetį užsitęsusių tiekimo grandinių sutrikimų, darbuotojų trūkumo ir padidėjusio infliacinio spaudimo bei su geopolitiniais konfliktais susijusių iššūkių, prislopinusių Lietuvos ekonomikos plėtrą, augimas praėjusių metų antrąjį pusmetį buvo mažesnis, nei tikėtasi. Tikimasi, kad tiekimo grandinių sutrikimų neigiama įtaka sumenks 2022 m. antrąjį pusmetį, tačiau darbuotojų trūkumo problema vis dar bus, o didžiausią neigiamą įtaką ekonomikos plėtrai darys ekonominių sankcijų Rusijai ir Baltarusijai nulemtas energetikos išteklių kainų augimas ir prekių trūkumas, taip pat tikėtina toliau bus ribojama prekyba su Kinija. Remiantis šiuo metu turimais duomenimis, prognozuojama, kad BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,7, o 2023 m. augs tuo pačiu tempu. Labiausiai ekonomikos augimo sulėtėjimą 2022 m. lems dėl karo Ukrainoje sankcijų sulėtėjusi prekių ir paslaugų eksporto plėtra, pirmąjį pusmetį užsitęsę tiekimo grandinių sutrikimai, dėl padidėjusių energijos kainų lėčiau augantis realusis vartojimas ir darbo jėgos trūkumas. Taip pat yra didelis neapibrėžtumas dėl neigiamo geopolitinių veiksnių poveikio žaliavų kainoms ir prekybos kanalams – griežtesnės ekonominės sankcijos dėl karo Ukrainoje, energetinių žaliavų tiekimo ribojimai galėtų nulemti lėtesnį ekonomikos augimą, nei šiuo metu numatoma.

2021 m. Lietuvos BVP augimui didžiausią įtaką darė pramonės, NT sektoriaus ir paslaugų plėtra, sumenko statybos ir žemės ūkio sektoriai.

5 pav. BVP kaitos veiksniai (gamybos metodu)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Prie spartaus ekonomikos augimo reikšmingai prisidėjo vidaus paklausa – ypač namų ūkių vartojimas, kurio augimas praėjusių metų paskutinį ketvirtį aplenkė realiojo darbo užmokesčio augimo tempą (žr. 6 pav.). Privačiajam vartojimui didžiausią įtaką darė sparčiai didėjusios namų ūkių disponuojamosios pajamos, taip pat dėl panaikintų pandemijos suvaržymų Lietuvoje ir pasaulyje reikšmingai didėjęs paslaugų vartojimas. Daugiausia prie tokios namų ūkių disponuojamųjų pajamų raidos prisidėjo spartus darbo užmokesčio kilimas (2021 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis metinis bruto darbo užmokestis paaugo 9,9 %) ir valdžios institucijų priimti sprendimai, iš jų svarbiausi – pensijų, MMA ir valdžios sektoriaus darbo užmokesčio, išmokų už vaikus pakeitimai. Tačiau realųjį disponuojamųjų pajamų augimą šiais metais mažins iki dviženklio skaičiaus paspartėjęs kainų didėjimas, o tai tikėtina prislopins vartojimo, ypač ne pirmo būtinumo prekių, augimą.

Praėjusių metų paskutinį ketvirtį namų ūkių vartojimas augo sparčiau už realiąsias pajamas.

6 pav. Vartojimas ir darbo užmokestis

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Valdžios institucijų sprendimai bei pensijų indeksavimas ir šiais metais reikšmingai prisidės prie tolesnio namų ūkių disponuojamųjų pajamų augimo. 2022 m. vieni svarbiausių valdžios sektoriaus diskrecinių sprendimų yra MMA, neapmokestinamojo pajamų dydžio, darbo užmokesčio mokytojams ir valdžios sektoriaus darbuotojams didinimas – tai papildomai padidins gyventojų pajamas 577 mln., o išlaidos pensijoms ir socialinėms išmokoms padidės 760 mln. Eur. Turimi duomenys leidžia tikėtis, kad šiais metais tiek namų ūkių disponuojamosios pajamos, tiek vartotojų kainų kilimo tempas viršys praėjusių metų augimą, todėl realusis disponuojamųjų pajamų augimas bus nedidelis, tačiau dėl po pandemijos mažėjančios gyventojų taupymo normos tikimasi tolesnio privačiojo vartojimo augimo. Dėl šių veiksnių namų ūkių vartojimo plėtra bus mažesnė už stebėtą praėjusiais metais, tačiau vis dar bus spartesnė už ikipandeminį augimo tempą.

Augimą labiausiai skatino vidaus paklausa - sparčiai didėjo vartojimo išlaidos, investicijų augimas 2021 m. antrąjį pusmetį sulėtėjo.

7 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Kitas vidaus paklausos veiksnys – investicijos – 2021 m. sparčiai atsigavo po reikšmingo kritimo 2020 m., tačiau antrąjį pusmetį augimas sulėtėjo (žr. 7 pav.). Pirmojo pusmečio augimą nulėmė itin spartus investicijų į įrenginius ir transporto priemones augimas, kuris sulėtėjo antrąjį pusmetį, o statybos sektoriaus investicijos praėjusiais metais susitraukė (žr. 5 pav.). Tokią pastarojo sektoriaus raidą daugiausia lėmė 2021 m. antrąjį pusmetį reikšmingai sumažėjusi inžinerinių statinių statybos apimtis, labiausiai tikėtina, kad dėl stipriai sulėtėjusio valdžios sektoriaus investicinių projektų įgyvendinimo (labiausiai dėl padidėjusių investicinių projektų sąmatų). Po 2020 m. itin didelio kritimo 2021 m. stebėta negyvenamųjų pastatų statybos atsigavimo ženklų. Gyvenamojo būsto statybos apimtis po metus trukusio augimo nuo praėjusių metų vidurio pradėjo mažėti, o praėjusių metų paskutinį ketvirtį traukėsi sparčiau nei per pandemiją. Tokiai viso statybos sektoriaus raidai įtakos turi darbuotojų, gamybos įrenginių ir medžiagų trūkumas. Verslo apklausose statybos įmonių, nurodžiusių darbo jėgos trūkumą kaip veiklą ribojantį veiksnį, dalis šiuo metu yra didžiausia nuo pasaulinės finansų krizės laikų, o statybos įmonių, patiriančių gamybos įrenginių arba medžiagų trūkumą, dalis – didžiausia nuo duomenų skelbimo pradžios.

Vis dėlto didėjanti rizika dėl mažiau palankios tolesnės pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių raidos, taip pat taikomos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai turėtų prislopinti privačiojo sektoriaus investicijų augimą šiais metais. Tačiau prognozuojamas spartus valdžios sektoriaus investicijų atsigavimas šiais metais, taip pat Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano priemonių įgyvendinimas, tikėtina, kad lems teigiamą investicijų balanso dinamiką.

2021 m. fiksuojami visų pramonės šakų gamybos rekordai.

8 pav. Pramonės produkcijos indeksai (pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Net ir esant iššūkių tarptautinėse rinkose, praėjusiais metais stebėtas itin spartus užsienio prekybos atsigavimas, Lietuvos apdirbamoji gamyba gerino pardavimo apimties rekordus (žr. 8 pav.). O transporto paslaugų sektorius patyrė plėtros iššūkių. Praėjusiais metais prekybos su Baltarusija ribojimai, konflikto su Kinija pasekmės, taip pat tebesitęsiantys tiekimo grandinių sutrikimai ir įtampa žaliavų rinkose nesustabdė spartaus eksporto augimo ir apdirbamosios gamybos šakų plėtros. Pastaruoju metu apdirbamoji gamyba bene kiekvieną mėnesį gerino pardavimo rekordus chemijos, maisto, naftos perdirbimo, gamybos priemonių, baldų ir medienos, plastikų ir kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos šakose. Sparčiai augo mašinų ir įrenginių gamybos veikla. Nors iki karo veiksmų Ukrainoje aiškių sektoriaus aktyvumo lėtėjimo ženklų nebuvo, visiškai atmesti tokios raidos nederėtų dėl itin didelio nepalankių rizikos veiksnių skaičiaus – griežtėjančių Rusijai taikomų finansinių ir prekybinių sankcijų, galinčių paaštrinti šiuo metu patiriamus tiekimo grandinių sutrikimus, darbo jėgos trūkumo, turimų gamybos pajėgumų itin didelio panaudojimo.

Transporto sektoriuje po gerų praėjusių metų pirmojo pusmečio rezultatų antrąjį pusmetį transporto sektoriaus gabenamų krovinių apyvarta vėl tapo mažesnė, nei buvo prieš pandemiją, 2019 m. pabaigoje. Prie tokios jos raidos labiausiai prisidėjo sumenkusi tiek geležinkelių transporto, tiek kelių krovininio transporto krovinių apimtis. Abiem šiems transporto sektoriams susiduriant su iššūkiais (geležinkelių transportui – su įvestomis sankcijomis Baltarusijai, kelių krovininiam transportui – su nuo šių metų vasario mėn. įsigaliojusiais papildomais mobilumo paketo reikalavimais), tolesnė jų plėtra gali būti gerokai apribota, o mobilumo paketo reikalavimai gali paskatinti šių paslaugų iškėlimą į arčiau pagrindinių transporto srautų esančių šalių teritorijas.

4.Darbo rinka

Padėtis darbo rinkoje stabilizuojasi: bendri užimtųjų ir bedarbių skaičiai grįžta į ikipandeminį lygį, o darbuotojų paklausa toliau didėja. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį dirbančiųjų ir bedarbių skaičiai buvo artimi fiksuotiems 2019 m. pabaigoje. Nors per praėjusius metus užimtųjų skaičius šalyje augo gana sparčiai (pokytis per metus sudarė 0,8 %), tačiau užimtumo raida atskiruose sektoriuose buvo nevienoda. Šiuos netolygumus rodo skirtinga darbuotojų samda ekonominėse veiklose. Remiantis naujausiais Sodros skelbiamais dieninio dažnio duomenimis, šiuo metu dirbančiųjų ypač gausėja informacijos ir ryšių, transporto, viešajame sektoriuose, o prasčiausia padėtis – apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei pramogų ir poilsio veiklose, kur darbuotojų skaičius vis dar yra mažesnis nei vidutiniškai 2019 m. (žr. 9 pav.). Tiesa, 2021 m. trečiojo ketvirčio pradžioje, kai šalyje buvo panaikintas karantinas ir sušvelnėjo kontaktinės veiklos ribojimai, net ir šiose pandemijos labiausiai paveiktose veiklose užimtųjų skaičiaus augimas reikšmingai paspartėjo. Didžiausi samdos pokyčiai dėl sumenkusių ribojimų vyko intensyvią kontaktinę veiklą vykdančiame apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje: jame visą praėjusių metų trečiąjį ketvirtį užimtųjų skaičius viršijo ikipandeminį lygį, bet metų pabaigoje darbuotojų samda vėl nesiekė 2019 m. fiksuoto vidurkio. Tokiai darbo vietų raidai turėjo įtakos ir sezoniniai svyravimai. Darbdaviams didinant naujų darbo vietų kūrimo apsukas, šalyje vis labiau jaučiama darbuotojų stygiaus problema.

Dirbančiųjų skaičius šalyje didėja ir viršija prieš pandemiją stebėtą lygį, tačiau atsigavimas netolygus.

9 pav. Darbo vietų pokyčiai skirtinguose sektoriuose

Dalintis:

Šaltiniai: Sodra ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: paveiksle naudojami kovo 10 d. duomenys.

Rekordinis darbuotojų trūkumas daro reikšmingą įtaką darbo rinkos padėčiai: disbalansas tarp darbo jėgos paklausos ir pasiūlos lemia didelį spaudimą darbo užmokesčiui. Laisvų darbo vietų rodiklis (pakoreguotas pagal sezoniškumą ir darbo dienų skaičiaus įtaką) rodo, kad šiuo metu šalyje yra itin daug laisvų pozicijų samdomiesiems darbuotojams (apie 27 tūkst.) – apie pusantro karto daugiau nei prieš metus. Apie vis labiau didėjančią darbo jėgos paklausą ir stiprėjančią įtampą šalies darbo rinkoje signalizuoja ir laisvų darbo vietų lygis (laisvų ir visų darbo vietų santykis). Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį šis rodiklis sudarė 2 proc.[11]

[11] Remiamasi duomenimis, iš kurių nepašalinta sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaka.

ir pasivijo 2008 m. trečiąjį ketvirtį registruotą rekordą. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį laisvų darbo vietų lygis sudarė 1,8 proc. ir per metus paaugo net 0,6 proc. punkto – tai didžiausias metinis pokytis nuo matavimų pradžios. Aukščiausias laisvų darbo vietų lygis 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo fiksuojamas viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo įmonėse (3,6 %), informacijos ir ryšių įmonėse (3,4 %) bei finansinės ir draudimo veiklos įmonėse (3,2 %) (žr. 10 pav.). Toks gausus laisvų darbo vietų skaičius aukštos kvalifikacijos veiklose rodo galimai netinkamus potencialių darbuotojų įgūdžius. Darbuotojų trūkumo problema prisideda ir prie gamybos plėtrą ribojančių veiksnių – tai matyti iš mėnesinių verslo tendencijų statistikos. Nors praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį nedarbo lygis (pašalinus sezono įtaką) vis dar buvo maždaug 0,5 proc. punkto didesnis, nei fiksuotas prieš pandemiją, įmonių, nurodžiusių darbuotojų trūkumą, kaip veiklą ribojantį veiksnį, dalis yra pakilusi iki aukščiausio lygio nuo pasaulinės finansų krizės pradžios. Šis padidėjimas ryškus visuose didžiausiuose ekonomikos sektoriuose – pramonėje, prekyboje, statybos ir paslaugų veiklose. Tai, jog darbdaviams, kuriems sunku rasti tinkamų darbuotojų, tenka konkuruoti vis sparčiau keliant darbo užmokestį, rodo, kad su darbuotojų trūkumu susijusi įtampa darbo rinkoje neblėsta.

Darbuotojų itin trūksta aukštą pridėtinę vertę kuriančiose veiklose, o tai signalizuoja apie nesuderinamumą tarp esamos kvalifikacijos darbo pasiūlos ir aukštesnės kvalifikacijos darbo paklausos.

10 pav. Laisvų darbo vietų lygio pagal veiklas raida Lietuvoje

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: pilkame fone parodyta laisvų darbo vietų dinamika kitose ekonominėse veiklose.

Pagrindinis ginklas aštrioje konkurencinėje kovoje dėl trūkstamų darbuotojų – didesni atlyginimai. Itin spartų atlyginimų augimą praėjusiais metais palaikė darbuotojams palanki darbo rinkos padėtis, siejama su mažėjusiu nedarbo lygiu, padidėjusia darbo jėgos paklausa ir laisvų darbo vietų pasiūla. Konkuravimo dėl specialistų atlyginimais rezultatas – praėjusių metų trečiąjį ketvirtį dviženkliu tempu augęs darbo užmokestis. Metinis vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio augimas šalyje šiuo laikotarpiu sudarė beveik 10 proc. Be to, daugelyje ekonominių veiklų darbo užmokestis augimo pagreičio neprarado per visą pandeminį laikotarpį (žr. 11 pav.). Net ir stipriai nukentėjusiose pramogų ir poilsio organizavimo bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklose 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2019 m. vidurkiu, fiksuoti apie 21 proc. didesni atlyginimai. Prie tokio spartaus augimo šiuose sektoriuose prisidėjo ir techninis veiksnys, t. y. žema palyginamoji bazė, susidariusi dėl to, kad 2020 m. antrąjį ketvirtį darbo užmokestis sparčiai mažėjo.

Daugelyje ekonominių veiklų atlyginimai daugiau nei penktadaliu viršija 2019 m. fiksuotą vidurkį, o šalies ūkyje atlyginimai dabar yra apie 28 proc. didesni nei vidutiniškai 2019 m.

11 pav. Darbo užmokesčio pokyčiai ekonominėse veiklose

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: kai kurių ekonominių veiklų pavadinimai legendoje sutrumpinti.

1 intarpas. Ar sparčiai kylantis darbo užmokestis trukdo Lietuvai sėkmingai dalyvauti konkurencingumo lenktynėse?

Pastaraisiais metais stebint spartų atlyginimų augimą Lietuvoje, kyla susirūpinimas, ar tai nepradės menkinti Lietuvos įmonių tarptautinio konkurencingumo. Todėl šiame intarpe plačiau apžvelgiamos pastarųjų metų darbo užmokesčio, našumo ir konkurencingumo rodiklių tendencijos.

Net ir stebint spartų darbo užmokesčio kilimą, atlygio darbuotojams atsilikimas nuo ES vidurkio vis dar yra didelis. Lietuvos darbo rinkoje atlyginimai nuosekliai kyla jau dešimtmetį, šiuo metu darbuotojai gali džiaugtis itin sparčiu, dviženkliu darbo užmokesčio augimu (žr. A pav.). Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį darbo užmokestis buvo apie 10 proc. didesnis nei prieš metus. Nepaisant pandemijos, atlyginimai dabar daugelyje ekonominių veiklų apie 20 proc. viršija 2019 m. fiksuotą vidurkį. Vis didėjančią darbo užmokesčio augimo spartą iš dalies galima aiškinti vykstančia konvergencija. Naujausiais turimais duomenimis, Lietuvoje atlygis darbuotojams už vieną dirbtą valandą vis dar yra tarp trečdalio mažiausių ES ir sudaro tik 44 proc. ES vidurkio (žr. A pav.). Nors lenkiame Bulgariją, Rumuniją, Lenkiją, Vengriją ir Kroatiją, tačiau atsiliekame nuo Latvijos, Estijos ir kitų Vakarų Europos šalių. Nepaisant to, nenustojame vytis šių valstybių – tą patvirtina 2015–2020 m. vienu iš sparčiausių tempų ES didėjęs atlygio darbuotojams už vieną dirbtą valandą rodiklis: pagal augimą nusileista tik Rumunijai, šiek tiek aplenkta Estija, Bulgarija ir Latvija. Palankias sąlygas darbo užmokesčiui augti kuria ir ciklinė ekonomikos padėtis – Lietuvos banko vertinimu, ekonominis aktyvumas jau bene penkerius metus viršija savo potencialą, t. y. Lietuvoje stebimas teigiamas produkcijos atotrūkis. Didėjant pagamintų prekių ir suteiktų paslaugų apimčiai, vis labiau panaudojamas darbo jėgos potencialas. Mažėjant nedarbo lygiui, auga įtampa darbo rinkoje, susijusi su didėjančia konkurencija dėl darbuotojų, o tai pasireiškia kylančiu vidutiniu darbo užmokesčiu.

Net ir stebint spartų darbo užmokesčio kilimą, atlygio darbuotojams atsilikimas nuo ES vidurkio vis dar yra didelis.

A pav. Mėnesinio vidutinio darbo užmokesčio lygis ir pokytis Lietuvoje (viršuje) ir atlygio darbuotojams už vieną dirbtą valandą palyginimas ES (2020 m. duomenys) (apačioje)

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Lietuvos darbuotojams tenkanti pridėtinės vertės dalis 2020 m. priartėjo prie ES valstybių vidutinės reikšmės ir buvo didžiausia nuo duomenų skelbimo pradžios. 2020 m. maždaug pusė sukurtos pridėtinės vertės sudarė darbuotojams išmokėtas atlygis (žr. B pav.). Pastebėtina, kad Lietuvoje darbuotojams tenkanti pridėtinės vertės dalis buvo didesnė nei Lenkijoje, tačiau vis dar yra mažesnė nei Latvijoje ir Estijoje. Tendencija, kai kuriamos pridėtinės vertės struktūroje sumokamų atlyginimų dalis didėja pernelyg sparčiai, gali būti rizikinga. Sparčiau už produktyvumą didėjančios darbuotojų išlaikymo sąnaudos gali lemti mažesnį įmonių produkcijos ir paslaugų konkurencingumą užsienio rinkose: produktyvumo augimui nekompensuojant darbo užmokesčio augimo tempų, įmonėms tą patį prekių kiekį pagaminti tampa vis brangiau, todėl augančias sąnaudas tenka kompensuoti keliant paslaugų ir prekių kainas. Vis dėlto duomenys rodo, kad Lietuva, palyginti su kitomis ES valstybėmis, pagal darbo pajamų dalies rodiklį kol kas labai neišsiskiria (žr. B pav.). Be to, net ir kurį laiką sparčiai kylant atlygiui darbuotojams, jo atsilikimas nuo ES vidurkio vis dar yra didesnis nei darbo našumo. Darbo našumas nuo ES vidurkio atsilieka mažiau ir jo link artėja greičiau nei atlyginimai.

Ilgai trukęs atsilikimas nuo ES vidurkio pagal darbuotojams tenkančią pridėtinės vertės dalį išnyko, tačiau Lietuva, palyginti su kitomis ES valstybėmis, labai neišsiskiria.

B pav. Darbuotojams tenkanti pridėtinės vertės dalis ES valstybėse

Dalintis:

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: šviesiausio atspalvio fone parodyta visų ES valstybių rodiklių sklaida, tamsiausiame – dvidešimtadalio ES valstybių rodiklių sklaida.

Lietuvos darbo našumo raidą daugiausia lemia šio rodiklio pokyčiai atvirajame sektoriuje, tad spartesnis produktyvumo augimas, o kartu ir šalies tarptautinis konkurencingumas – atvirojo sektoriaus rankose. Analizuojant atlyginimų ir darbo našumo augimų dinamiką, svarbu identifikuoti ekonomines veiklas, orientuotas į vidaus ir išorės rinkas. Toks sektorius, kaip, pavyzdžiui, apdirbamoji gamyba, daug eksportuoja, konkuruoja tarptautinėje rinkoje, todėl čia svarbi nuolatinė technologinė pažanga ir investicijos. Kitokia paslaugų veiklų ar viešojo sektoriaus padėtis – vargu ar šalies tarptautinį konkurencingumą labai veikia, pavyzdžiui, kirpėjų ar statybininkų darbo užmokesčio dydis. Uždarajame sektoriuje prekės ir paslaugos daugiausia yra gaminamos, kuriamos ir teikiamos į vidaus rinką, o našumo didinimo būdai jame dažnai yra riboti, nes šis rodiklis iš esmės priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus. Šios ir kitos priežastys gali lemti tai, kad Lietuvos uždarajame sektoriuje našumas kyla lėčiau nei atlyginimai (žr. C pav.). Stebint istorinius atvirojo sektoriaus duomenis, pastarųjų metų tendencijos rodo, kad, palyginti su ikipandeminių metų vidurkiu, atvirajame sektoriuje darbo našumas augo šiek tiek sparčiau nei atlyginimai. Remiantis Balassa-Samuelsono efektu, atvirajame sektoriuje našumui kylant sparčiau, į išorės rinką orientuotos įmonės kartu gali mokėti ir didesnius atlyginimus, o tai ilgainiui didina prekių ir paslaugų paklausą šalies viduje ir suteikia impulsą didinti darbo užmokestį uždarajame sektoriuje. Tiesa, egzistuoja rizika, kad, per sparčiai augant uždarojo sektoriaus atlyginimams, darbuotojai gali pradėti pereidinėti iš atvirojo sektoriaus į uždarąjį sektorių, o tai lemtų didesnį spaudimą darbdaviams didinti darbo užmokestį atvirajame sektoriuje ir šis galėtų tapti mažiau konkurencingas.

Lietuvoje atlyginimai sparčiau kyla uždarajame sektoriuje, o našumas – atvirajame sektoriuje.

C pav. Darbo našumo ir realiojo darbo užmokesčio pokyčiai uždarajame ir atvirajame sektoriuose

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastabos: atvirąjį sektorių sudaro žemės ūkis ir apdirbamoji gamyba. Darbo našumo duomenys pakoreguoti pagal sezoniškumą.

Didėjanti Lietuvos eksporto rinkos dalis kol kas nerodo konkurencingumo užsienio rinkose praradimo ženklų. Lietuvos eksportas stebina gerais rezultatais: Lietuvos rinkos dalis užsienio prekyboje pastaraisiais metais didėjo (žr. D pav.). Lietuvoje išskirtinai sparčiu augimu 2020 m. antrąjį pusmetį išsiskyrė su COVID-19 pandemijos suvaldymu susijusių reagentų eksporto rinkos dalis. Be to, Lietuvos eksportas auga sparčiau už prekių paklausą pagrindinėse prekybos partnerėse. Pavyzdžiui, 2015–2021 m. Lietuvos realusis eksportas vidutiniškai padidėjo 7,5, o išorės paklausa – 2,6 proc. per metus.

Auganti Lietuvos eksporto rinkos dalis pagrindinėse prekybos partnerėse rodo, kad Lietuvos įmonių konkurencingumas užsienio rinkose tebėra gana didelis.

D pav. Lietuvos rinkos dalies pasaulyje metinis augimas

Dalintis:

Šaltiniai: Eurostatas, TVF ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Nors eksporto rinkos dalis didėja, vienetinių darbo sąnaudų rodiklis signalizuoja apie kaininio konkurencingumo iššūkius. Sparčiai artėjant prie Vakarų Europos pajamų lygio, augančios vienetinės darbo sąnaudos yra neišvengiama pasekmė, su kuria susiduria ne tik Lietuva: kaininio konkurencingumo mažėjimas pagal realųjį efektyvųjį valiutos kursą būdingas ir kitoms Baltijos šalims. Jau gana ilgą laiką augančios vienetinės darbo sąnaudos (žr. E pav.) kartu rodo ir didėjančią nekaininio konkurencingumo didinimo veiksnių svarbą. Siekiant ateityje neprarasti ekonomikos plėtros ir palaikyti tolesnį atlyginimų kilimą, pabrėžtina kitų, ne su kaina ar sąnaudomis susijusių veiksnių svarba: pavyzdžiui, technologijų infrastruktūros išsivystymo lygis, klasterizacija, geri prekybos ryšiai, konkuravimas kokybe, patikimomis paslaugomis, pasirinkimo įvairove. Remiantis Lietuvos banko atliktu tyrimu[12]

[12] Kostinas A., Vilniškis M. (2021). Lietuvos eksporto konkurencingumas: ne kainos veiksniai. Teminių straipsnių serija, Nr. 38. Šaltinis internete čia.

, augant Lietuvos eksportui, didėja ne kainomis konkuruojančių prekių dalis eksporto struktūroje.

Sparčiau didėjančios vienetinės darbo sąnaudos išryškina kaininio konkurencingumo iššūkius Lietuvoje.

E pav. Vienetinių darbo sąnaudų raida

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

5.Išorės sektorius

2021 m. antrąjį pusmetį Lietuvos eksporto ir importo apimtis toliau augo, o importo ir eksporto augimo tempai susilygino. Nacionalinių sąskaitų duomenimis, 2021 m. antrąjį pusmetį, palyginti su pirmuoju pusmečiu, realusis prekių ir paslaugų eksportas padidėjo 7,3, o importas – 7,1 proc. Prie ikipandeminės tendencijos grįžusi išorės paklausos raida bei per metus padidėjusios investicijos leido ir toliau didinti eksporto apimtį, o padidėjusi rizika dėl geopolitinių veiksnių (neapibrėžtumas dėl ateities ir didėjančios kainos skatino apsirūpinti prekėmis ir žaliavomis iš anksto) ir per pandemiją sumažėjusios įmonių atsargos teigiamai veikė importą. 2021 m. antrąjį pusmetį didžioji dalis užsienio prekybos augimo buvo nulemta prekybos prekėmis (žr. 12 pav.). Prekybos paslaugomis augimas antrąjį pusmetį vis dar buvo vangesnis. Paklausai grįžtant prie ikipandeminės augimo tendencijos, numatoma, kad didės Lietuvos eksportas ir importas, tačiau importas augs sparčiau dėl numatomo didesnio žaliavų ir įrenginių poreikio, susijusio su gamybos plėtra, ir atsigaunančio namų ūkių vartojimo. Prognozuojamai eksporto raidai pagrindinis rizikos šaltinis yra geopolitinė įtampa ir su ja susijusi rizika – ji gali neigiamai paveikti eksportuojančias Lietuvos įmones, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su Kinija ir Baltarusija. Dabartinė situacija ir karinis konfliktas bei pasaulinės sankcijos Rusijai stipriai padidino ateities neapibrėžtumą. Tai reikšmingai sumažino prognozuojamos paklausos lygį, tačiau, be mažėjančios paklausos, rizikų kyla ir dėl žaliavų (metalai, mediena), kurių didelė dalis importuojama iš Rusijos ir Baltarusijos. Svarbių žaliavų, kurios daugiausia importuojamos iš minėtų šalių, kainų augimas kol kas nėra aiškus, tačiau brangimas bus neišvengiamas ir dėl kritusios pasiūlos rinkoje, ir dėl prarastos pigesnės rinkos.

Lietuvos užsienio prekybos apimtis 2021 m. pasiekė istorines aukštumas, o prie ikipandeminės tendencijos grįžusi išorės paklausos raida leidžia tikėtis tolesnio augimo.

12 pav. Lietuvos užsienio prekybos ir išorės paklausos raida

(palyginamosiomis kainomis, pagal sezoniškumą pakoreguoti duomenys)

Dalintis:

Šaltiniai: ECB, Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Užsienio rinkose ir toliau geriausi yra Lietuvos chemijos pramonės gaminių eksporto rodikliai, tačiau reikšmingą teigiamą poveikį augimui turėjo ir mineralinių bei energetikos produktų eksportas. Palyginamosiomis kainomis didžiausią poveikį prekių eksporto augimui turėjo mineraliniai ir energetikos produktai, tačiau nuo jų nedaug atsiliko chemijos pramonės gaminiai (žr. 13 pav.). Visą antrąjį pusmetį sparčiai didėjo Lietuvos eksportuojamų plastikų ir jų gaminių bei trąšų apimtis. Spartus reagentų eksporto augimas sulėtėjo, tačiau 2021 m. jų eksportuota 13 proc. daugiau nei prieš metus. Šią aukštos pridėtinės vertės grupę pakeitė nukleorūgščių (223 mln. Eur) ir fermentų (318 mln. Eur) eksporto augimas. Nors šių prekių eksporto apimtis atskirai dar nesiekia reagentų eksporto lygio (736 mln. Eur), kartu jų vertė 2021 m. sudarė 541 mln. Eur. Baldų ir medienos bei jos gaminių eksportas dėl nemažėjančios paklausos rinkoje, naujų gaminių bei atsigaunančių investicijų taip pat stabiliai didėjo. Tolesnei baldų ir medienos produktų raidai įtakos turės žaliavų, kurių nemaža dalis importuojama iš Baltarusijos ir Rusijos, kainų raida. Kylančios žaliavų kainos gali riboti gamybą, o kartu ir eksportą.

Realioji prekių eksporto apimtis 2021 m. antrąjį pusmetį ir toliau didėjo, o didžiąją dalį augimo lėmė chemijos pramonė.

13 pav. Realiojo prekių eksporto augimo veiksniai

(pagal sezoniškumą pakoreguoto eksporto lygio pokytis, palyginti su praėjusiu laikotarpiu)

Graphical user interface

Description automatically generated with medium confidence Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Atsigaunant pasaulinei užsienio prekybai, Lietuvos prekių eksporto rinkos dalis pasaulyje sumažėjo. 2021 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirčiais Lietuvos prekių eksporto rinkos dalies pasaulyje augimas sulėtėjo, o trečiąjį ketvirtį buvo neigiamas. O ES rinkoje Lietuvos rinkos dalis krito antrąjį ketvirtį, tačiau trečiąjį vėl didėjo. Per pandemiją sparčiai rinkos dalis didinti padėjo su pandemija susijusių prekių eksportas. Jos poveikiui blėstant ir didėjant konkurencijai rinkoje, Lietuvos reagentų eksportas nuo 2021 m. antrojo ketvirčio augo lėčiau nei konkurentų. 2021 m. atsigaunant pasaulio ekonomikai, užsienio prekybos apimtis didėjo beveik visose ES šalyse, o Lietuvos eksportas augo šiek tiek sparčiau nei vidutiniškai ES (žr. 14 pav.). Trumpuoju laikotarpiu Lietuvos užsienio prekybos rinkos dalis mažės. 2022 m. šis mažėjimas siejamas su rizika dėl prekybos su Baltarusija ir Kinija bei situacija transporto sektoriuje. Kliūtimi rinkos dalių augimui gali tapti iki istorinių aukštumų pakilęs gamybos pajėgumų panaudojimo lygis, kuris gali riboti tolesnę gamybos, o kartu ir eksporto plėtrą. Vis svarbesnis vaidmuo toliau plėtojantis gamybai ir eksportui tenka ir darbo jėgos trūkumui bei pasaulinių tiekimo grandinių trikdžiams. Riziką Lietuvos rinkos dalies raidai kelia ir politinė įtampa – jei ji realizuotųsi, eksporto plėtra gali būti ribojama ne dėl ekonominių, o dėl politinių priežasčių.

Lietuvos prekių eksporto augimo raida iki pat 2021 m. pabaigos buvo artima ES vidurkiui, o metų pabaigoje, kai Latvijoje ir Estijoje jis augo lėčiau, jį viršijo.

14 pav. Baltijos ir ES šalių prekių eksporto raida

(3 mėn. slenkamieji vidurkiai, pokytis palyginti su praėjusiu laikotarpiu)

Dalintis:

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: ES27 – intervalas yra tarp mažiausios ir didžiausios reikšmės ES šalyse (išskyrus Maltą ir Kiprą).

Dėl geopolitinio neapibrėžtumo, tiekimo grandinių trikdžių ir kylančių kainų išaugęs poreikis užsitikrinti žaliavų ir sudedamųjų dalių atsargas skatino importą. 2021 m. antrąją pusę importas ir toliau augo sparčiau už eksportą. Tam nemažą poveikį turėjo pakilusios prekių ir energetikos išteklių kainos, tačiau svarbus ir padidėjusio neapibrėžtumo bei geopolitinės rizikos veiksnys. Prie importo, neįskaitant kuro, augimo daugiausia prisideda tarpinio vartojimo prekės, kurios naudojamos gamyboje. Be energetikos produktų, didžiausią įtaką importo augimui turėjo šios grupės: plastikai ir jų gaminiai, juodieji metalai ir elektros mašinos bei įranga. Didžioji dalis juodųjų metalų importuojama iš Rusijos ir Baltarusijos, o elektros mašinų ir įrangos – iš Kinijos. Dėl sezoninių veiksnių ir padidėjusios kainos prie viso importo augimo daugiausia prisidėjo mineralinis kuras ir alyvos.

Prekyba paslaugomis praėjusiųjų metų antrąją pusę vis dar augo vangiai. Paslaugų eksporto lygis visus metus tebebuvo šiek tiek žemesnis nei 2019 m., o metų pradžioje pradėjęs augti paslaugų importas ir toliau didėjo. Sparčiausiai augo kitų verslo bei telekomunikacijų, kompiuterių ir informacinių paslaugų eksportas, o transporto paslaugų lygis tebėra stabilus. Pažymėtina, kad importuojamų transporto paslaugų dalis visame paslaugų importe didėja. Tikėtina, kad tai sietina su dėl mobilumo paketo užsienyje vykdoma transporto įmonių plėtra. Be to, šiais metais įsigaliojo ir nauji mobilumo paketo reikalavimai dėl reguliaraus vilkikų gražinimo į kilmės šalį, dėl kurių dalis Lietuvoje veikiančių įmonių planavo plėtrą šalyse, esančiose arčiau pagrindinių krovininio transporto srautų.

Užsienio prekybai pasiekus istorines aukštumas 2021 m., prognozuojamas nuosaikesnis jos augimas. Po išskirtinai spartaus augimo 2021 m. antrąją pusę, numatomas tolesnis užsienio prekybos augimas, tačiau jis bus nuosaikesnis. Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2022 m. eksportas augs 5,2, o importas – 5,3 proc. Sparti pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių plėtra palaiko stiprų augimą, o tai teigiamai veikia ir Lietuvos eksporto paklausą, kuri grįžta į ikipandeminę raidą. Nepaisant to, neapibrėžtumas išorės sektoriuje 2022 m. vis dar yra padidėjęs dėl įtemptos geopolitinės situacijos, susijusios su Kinija ir Baltarusija, o rizikų balansą neigiamai veikia ir situacija Ukrainoje.

2 intarpas. Lietuvos ir Kinijos prekybos ryšių analizė

Per paskutinį dešimtmetį Kinijos svarba pasaulinėje prekyboje sparčiai didėjo. Šiuo metu Kinija yra antra didžiausia ekonomika pasaulyje, atsiliekanti tik nuo JAV. 2010 m. Kinijos BVP sudarė apie 13 proc. pasaulio BVP palyginamosiomis kainomis, o remiantis TVF prognozėmis, 2021 m. sudarys apie 17 proc. Vertinant visą ES prekybą (įskaitant prekybą tarp ES šalių), prekių eksportas į Kiniją 2020 m. sudarė 4 proc. viso ES prekių eksporto, o prekių importas iš Kinijos – apie 9 proc. viso ES prekių importo (žr. A pav.). Jei vertinama tik prekyba su ES nepriklausančiomis šalimis, prekių eksportas į Kiniją sudaro 11, o importas – 22 proc.

A pav. Prekybos su Kinija dalis, palyginti su visu šalies prekių eksportu ir importu (Lietuva, ES ir su Kinija daugiausia prekiaujančios ES šalys)

Dalintis:

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pastaba: ES* – Kinijos dalis ES prekyboje su ES nepriklausančiomis šalimis.

Didžioji dalis ES ekonomikų iš Kinijos daugiau importuoja, nei į ją eksportuoja, tai sietina su Kinijos dominavimu gaminant vartojimo prekes ir elektroniką. Paminėtina ir tai, kad didelė dalis ES įmonių savo gamybą perkėlė į Kiniją, o darbui imli masinė gamyba ir toliau yra svarbi Kinijos ekonomikai. Tai lėmė abipusės priklausomybės susidarymą. ES mašinos ir įrenginiai, specializuoti instrumentai, žaliavos ir komponentai yra svarbūs Kinijos žemo ir aukšto sudėtingumo gamyboje, o Kinijoje jau pagaminta elektronika, vartojimo prekės yra svarbios ES vartotojams bei įmonėms. Kinijos svarba užsienio prekybai ES šalyse yra nevienoda. Didžiausią dalį prekių į Kiniją eksportuoja Vokietija ir Airija (žr. B pav.). Didžiausią dalį prekių iš Kinijos importuoja Nyderlandai ir Čekija. Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos šalims, Kinijos rinka tiesiogiai yra mažiau svarbi (kadangi šiose šalyse mažiau išvystyta didelio technologinio sudėtingumo pramonė ir tarptautiniai prekių ženklai), tačiau netiesiogiai šios šalys taip pat yra įsitraukusios į kitų ES šalių vertės grandines, per kurias galutinė produkcija pasiekia Kiniją.

B pav. Kinijos svarba ES šalių prekių eksporte

Dalintis:

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Lietuvos prekybos su Kinija apimtis pastarąjį dešimtmetį taip pat didėjo, tačiau tiesioginių prekybos ryšių požiūriu tebėra nedidelė. 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį–2021 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas į Kiniją sudarė 0,7 proc. viso šalies eksporto, o importas iš Kinijos – 3,7 proc. viso šalies importo. Lietuvos eksportas į Kiniją pagal šalių svarbą yra žemiau nei 20 vietoje, tačiau importas iš jos patenka tarp 10 svarbiausių rinkų. Didžioji eksporto į Kiniją dalis yra Lietuvoje pagaminamos prekės arba tiksliau – lietuviški žemės ūkio ir maisto produktai, tačiau jų eksportas yra labai diversifikuotas. Pažymėtina, kad, nepaisant mažos dalies, palyginti su bendrais užsienio prekybos rodikliais, Kinijos svarba kai kurių prekių grupių ir eksportui, ir importui yra gerokai didesnė. Išsamūs Lietuvos statistikos departamento skelbiami lietuviškos kilmės eksporto duomenys[13]

[13] Prekių eksportas, kombinuotoji nomenklatūra, keturių ženklų detalumo prekių kodai.

rodo, kad daugiausia į Kiniją Lietuva eksportuoja baldų ir jų dalių[14]

[14] Daugiausia 9403 prekių grupė, pagal keturių ženklų kombinuotosios nomenklatūros kodą. Šaltinis internete čia.

, diagnostinių ir laboratorinių reagentų[15]

[15] Daugiausia 3822 prekių grupė, pagal keturių ženklų kombinuotosios nomenklatūros kodą.

bei skystųjų kristalų įtaisų[16]

[16] Daugiausia 9013 prekių grupė, pagal keturių ženklų kombinuotosios nomenklatūros kodą.

. Kiekvienos pirmiau paminėtos prekių grupės eksportas į Kiniją sudaro atitinkamai 3, 2 ir 15 proc. viso lietuviškos kilmės atitinkamos grupės prekių eksporto. Prekių grupės – skystųjų kristalų įtaisų – eksportas sudaro didžiausią dalį, palyginti su kitų prekių grupių eksportu ir palyginti su visu eksportu į Kiniją. Į šią kategoriją patenka ir lietuviški lazeriai bei panašūs optiniai gaminiai, kurių net 30 proc. eksportuojama į Kiniją. Lietuvos eksporto į Kiniją dalis yra santykinai maža, tačiau kai kuriems sektoriams, kaip antai žemės ūkio bei lazerių pramonei, tai svarbi rinka. Kitaip tariant, nors Kinijos svarba Lietuvos užsienio prekyboje nėra didelė, konkretūs sektoriai, pavyzdžiui, lazerių pramonė, tikėtina, patirs didesnių praradimų dėl užsidarančios rinkos. Tiesioginis poveikis taip pat neapima Lietuvos įsitraukimo į pasaulines vertės grandines, tad bendras prekybos su Kinija ribojimų poveikis būtų didesnis.

Dėl rinkos dydžio Kinija yra ypač svarbi ES tarptautinėms bendrovėms, kurių vertės grandinės yra išsidėsčiusios visame pasaulyje. ES pramonės lyderė Vokietija ir kitos šalys yra stipriai susijusios prekybos ryšiais su Kinija. Taip yra dėl to, kad dalis vokiškų ir kitų ES šalių tarptautinių įmonių gamybos procesus yra perkėlusios į Kiniją, ten veikia jų gamyklos. Be to, Kinijoje esančiose gamyklose naudojami ruošiniai, įrenginiai arba jų dalys, pagamintos kitose ES valstybėse. Šios prekės Kiniją pasiekia kaip tarpinio vartojimo arba investicinių prekių importas iš ES valstybių, o jų gamyboje naudojama kitų ES šalių tarpinė produkcija. Lietuva per savo užsienio prekybą su kitomis šalimis netiesiogiai taip pat yra įsitraukusi į šias pasaulines vertės grandines. Pagal Lietuvos ir Kinijos prekybos ryšius, atsižvelgiant į pridėtinės vertės kilmę, prekybos ryšiai su Kinija yra intensyvesni, nei rodo tiesioginiai prekybos srautai. Skaičiuojant Lietuvoje sukurtą pridėtinę vertę, tiesiogiai eksportuotą į Kiniją, ir įskaitant Lietuvoje sukurtą pridėtinę vertę, eksportuotą į Kiniją per kitas valstybes, Lietuvos eksporto į Kiniją dalis padidėja iki 3,2 proc. viso eksporto (žr. C pav.). Skaičiuojant Kinijoje sukurtą pridėtinę vertę, kuri iš Kinijos importuojama tiesiogiai, ir įskaitant toje šalyje sukurtą pridėtinę vertę, importuotą į Lietuvą per kitas valstybes, importo iš Kinijos dalis padidėja iki 3,5 proc. viso importo (remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skelbiama prekybos pridėtine verte (angl. Trade in Value Added, TiVA), 2015 m. statistika).

C pav. Prekybos su Kinija dalis Lietuvos užsienio prekyboje

(standartiniai užsienio prekybos srautai 2020 m. (kairėje); pridėtinės vertės srautai 2015 m. (dešinėje))

Dalintis:

Šaltiniai: EBPO, Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

* PV – pridėtinė vertė.

Kinijos gaminamos mašinos ir įrenginiai bei elektronika yra svarbūs Lietuvos pramonei, o nuo šių prekių priklausomos įmonės gali susidurti su gamybos sunkumais. Išsamūs importo duomenys[17]

[17] Prekių importas, kombinuotoji nomenklatūra, keturių ženklų detalumo prekių kodai.

rodo, kad didžiausią dalį importo iš Kinijos sudaro telefono aparatų ir kitų duomenų perdavimo įranga[18]

[18] Daugiausia 8517 prekių grupė, pagal keturių ženklų kombinuotosios nomenklatūros kodą.

, autotransporto[19]

[19] Daugiausia 8708 prekių grupė, pagal keturių ženklų kombinuotosios nomenklatūros kodą.

bei transporto dalys ir įranga[20]

[20] Daugiausia 8714 prekių grupė, pagal keturių ženklų kombinuotosios nomenklatūros kodą.

. Šių prekių importas iš Kinijos sudaro atitinkamai 13, 9 ir 35 proc. viso šių prekių importo. Didžiąją dalį šių prekių grupių Lietuva importuoja netiesiogiai iš Kinijos, tad, susidūrus su importo ribojimais iš Kinijos, tikėtina, kad jų būtų galima įsigyti iš kitų šalių. Nepaisant to, tarp svarbiausių importuojamų prekių yra ir prekės, kurių didžioji dalis importuojama iš Kinijos. Prie tokių prekių galima priskirti amino junginius, spausdintines grandines ir fermentus – atitinkamai 69, 68 ir 47 proc. viso šių prekių importo Lietuvą pasiekia iš Kinijos. Amino junginiai kaip žaliava naudojami chemijos ir biochemijos pramonėje, o spausdintinės grandinės plačiai naudojamos apdirbamojoje gamyboje, pavyzdžiui, gaminant elektroniką, mikroschemas ir įvairius elektroninius komponentus.

Eksporto į Kiniją ribojimai gali reikšti visiškai nutraukiamą lietuviškos produkcijos pardavimą šioje rinkoje. Tęsiantis nesutarimams dėl Taivano atstovybės pavadinimo, verslo atstovai vis garsiau pradėjo kalbėti apie trikdžius prie Kinijos sienos. Lietuvos eksportas į Kiniją susidūrė su trikdžiais muitinės deklaracijų sistemoje, o medienos ir maisto pramonės kroviniai įstrigo prie Kinijos sienos. Šiuos sunkumus padidino Kinijos pranešimas apie tai, kad importas, kuriame yra lietuviškų komponentų, taip pat bus ribojamas. Toks netiesioginis spaudimas per tarptautines įmones, į kurių vertės grandines yra įsitraukusi Lietuva, gali reikšti reikšmingus verslo praradimus, kurių mastą įvertinti sunku dėl vėluojančių duomenų. Vis dėlto iki pat lapkričio mėn. Lietuvos eksportas į Kiniją reikšmingai nesumažėjo, o importas iš Kinijos sparčiai didėjo. Tikėtina, kad šis augimas susijęs su poreikiu užsitikrinti kiniškus komponentus ir prekes, reikalingus gamybai dėl neapibrėžtumo ateityje. Tačiau 2021 m. gruodžio mėn. išankstiniai rodikliai rodo, kad Lietuvos eksportas į Kiniją labai sumažėjo ir buvo artimas nuliui.

Visiškai sustabdžius tiesioginį Lietuvos eksportą į Kiniją, realiojo BVP augimas 2022 m. sumažėtų 0,1, o 2023 m. – 0,2 proc. punkto. Dėl Kinijos veiksmų, tikėtina, stipriausias poveikis Lietuvos ekonomikai galėtų būti per užsienio prekybą (importą ir eksportą) ir investicijas. Labiausiai tikėtinas ir jau matomas iš išankstinių prekybos duomenų eksporto į Kiniją sumažėjimas iki nulio per dvejus metus Lietuvos BVP augimą sumažintų 0,3 proc. punkto. Neapibrėžtumas dėl Kinijos veiksmų yra labai didelis, tad, be tiesioginio poveikio, tikėtinas ir netiesioginis poveikis, kuris priklausys nuo tolesnių Kinijos veiksmų.

6.Kainos

Tebesitęsiantys pasauliniai tiekimo grandinių trikdžiai, pakilusios įvairių žaliavų ir energijos išteklių kainos didina infliaciją visame pasaulyje. Tai neaplenkė ir Lietuvos. Nuo praėjusių metų kovo mėn. sparčiau pradėjusi augti metinė infliacija jau nuo gruodžio mėn. yra dviženklė, o vasario mėn. sudarė 14,0 proc. (žr. 15 pav.). Didžiausią dalį infliacijos ir toliau lemia pakilusios energijos kainos. Jas daugiausia didina net keliskart išaugusios kai kurių energijos išteklių, pavyzdžiui, elektros ar dujų, kainos rinkose. Nors išorės veiksniai lemia didžiąją dalį infliacijos, tačiau vidaus veiksnių įtaka taip pat sustiprėjo – su vidaus ekonomine raida daugiausia siejamos paslaugų kainos pastaraisiais mėnesiais kyla sparčiau. Pagal konvencinį scenarijų prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sudarys 10,5 proc. Vis dėlto, prasidėjus karui, situacija rinkose labai greitai keičiasi, o neapibrėžtumas, galintis paveikti prognozuojamą kainų raidą, labai padidėjo.

Infliaciją Lietuvoje daugiausia didina brangstantys energijos produktai.

15 pav. Infliacija pagal SVKI ir jos kaitos veiksniai

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Dėl išaugusios paklausos sparčiai atsigaunant ekonomikoms, pakilusias energijos išteklių kainas dar labiau padidino geopolitinė įtampa žemyne. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Brent rūšies naftos kaina buvo viršijusi 130 JAV dol. už barelį. Rusija kiekvieną dieną gamina apie 10 mln. barelių naftos – vidutiniškai 10 proc. pasaulyje kasdien suvartojamo kiekio. Baiminamasi, kad dėl invazijos gali būti sutrikdytos pasaulinės energijos produktų tiekimo grandinės. Ši grėsmė reikšmingai didina naftos kainas. Be naftos kainų, dar daugiau pakilo ir gamtinių dujų kainos, kurios vasario mėn. buvo beveik penkis kartus didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Keičiasi ir lūkesčiai dėl dujų kainų sumažėjimo ateityje. Remiantis ateities sandoriais, dar praėjusių metų lapkričio mėn. buvo tikimasi, kad jau 2022 m. balandžio mėn. dujų kainos rinkoje sumažės iki 48 Eur/MWh (daugiau nei dvigubai, palyginti su praėjusių metų gruodžio mėn.). Vis dėlto, tvyrant geopolitinei įtampai, įvedinėjant sankcijas Rusijai, kuri jau iki invazijos į Ukrainą ribojo dujų tiekimą Europai, šiuo metu tikėtina gamtinių dujų kaina balandžio mėn. yra apie 3,3 karto didesnė. Kylančios dujų kainos veikia ir elektros kainas rinkoje. Praėjusių metų gruodžio mėn. Nord Pool biržoje elektros kainos buvo beveik 5 kartus didesnės nei prieš metus. Nors šių metų vasario mėn. elektros kainos rinkoje šiek tiek sumažėjo, tačiau jos tebebuvo beveik 1,8 karto didesnės nei prieš metus. Prasidėjęs karas sukuria didelį neapibrėžtumą. Jei karo veiksmai stiprėtų ar įvyktų kitų reikšmingų pokyčių, tai galėtų reikšmingai įvairiomis kryptimis paveikti energijos išteklių kainas. Tai atitinkamai galėtų paveikti tiek energijos, tiek bendrosios infliacijos prognozes.

Pakilus energijos išteklių kainoms, auga ir energijos produktų kainos vartotojams. Šių metų vasario mėn. degalų kainos didėjo 29,8 proc. metiniu tempu ir lėmė net 1,7 proc. punkto bendrosios infliacijos (žr. 16 pav.). Dar didesnę įtaką bendrajai infliacijai turėjo ir šilumos kainos, kurios vasario mėn. buvo 93,2 proc. didesnės nei prieš metus ir lėmė 2,0 proc. punkto bendrosios infliacijos (žr. 16 pav.). Šilumos kainos yra peržiūrimos kas mėnesį, tad greitai įvertinamos pakilusios energijos išteklių kainos. Pavyzdžiui, apskaičiuojant vasario mėn. šilumos kainas, buvo naudojamos 2021 m. gruodžio mėn. pirkto kuro kainos: gruodžio mėn. biokuro žaliavos kaina buvo 128,7, o gamtinių dujų – 369,2 proc. didesnė nei prieš metus[21]

[21] Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Šaltinis internete čia.

. Pakilus energijos išteklių kainoms rinkoje, reikšmingai išaugo ir kitos administruojamosios – elektros[22]

[22] Nuo šių metų sausio mėn. elektros kainų statistika įvertina ne tik kainų pokyčius reguliuojamiems buitiniams vartotojams, tačiau ir kainų pokyčius tiekėją pasirinkusiems vartotojams.

ir dujų – kainos buitiniams vartotojams. Kartą per pusmetį peržiūrimos elektros ir gamtinių dujų kainos buvo pakeltos šių metų sausio mėn., o tai padidino jų įtaką bendrajai metinei infliacijai (žr. 16 pav.).

Iš administruojamųjų kainų šilumos energijos kainos daugiausia didina bendrąją infliaciją.

16 pav. Administruojamųjų kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Tebesitęsiant pasauliniams tiekimo grandinių trikdžiams, pramonės prekių kainų augimas padidėjo ir vasario mėn. sudarė apie 9 proc. Pakilusios įvairių žaliavų kainos, pabrangęs krovinių pristatymas jūriniais konteineriais didina pramonės prekių kainas tiek netiesiogiai, tiek tiesiogiai. Netiesioginis tiekimo trikdžių ir įtampos žaliavų rinkose poveikis galutinio vartojimo pramonės prekių kainoms pasireiškia per brangesnes importuotų tarpinio vartojimo produktų kainas, kurios gruodžio mėn. per metus kilo 20,5 proc. Tai didina sąnaudas gamintojams, tam tikra jų apimtis galiausiai perkeliama į gamintojų parduodamos produkcijos kainas, o tai paveikia ir galutinio vartojimo pramonės prekių kainas. Apskritai, gamintojų kainos greičiau sureaguoja į padidėjusias žaliavų kainas – gamintojų kainos yra keičiamos dažniau nei vartotojų kainos[23]

[23] Plačiau apie gamintojų ir vartotojų kainų nelankstumą 3 intarpe „Vartotojų ir gamintojų kainų nelankstumas“.

. Gera ekonominė situacija Lietuvoje ir didelė paklausa sudaro palankias sąlygas perkelti savikainos padidėjimą į galutinio vartojimo pramonės prekių kainas, o tai taip pat turi įtakos pramonės prekių kainų augimui[24]

[24] Plačiau apie pramonės prekių kainų augimą lemiančius veiksnius 4 intarpe „Infliacija išaugo: vidaus ar išorės veiksniai lemia jos didėjimą?“.

. Tiesioginis poveikis jaučiamas, kai yra importuojamos jau gamybos procese paprastai nedalyvaujančios, o vartojimui skirtos prekės. Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodžio mėn. ilgalaikio vartojimo prekių importas brango 7,7, o trumpalaikio – 7,2 proc. per metus. Pramonės prekių kainų augimas ir toliau reikšmingai priklausys nuo pasaulinių tiekimo grandinių, kuriose įtampą dar labiau paaštrinti gali prasidėjęs karas. Tikėtina, kad tiekimo trikdžių gali būti visus 2022 m.[25]

[25] Tiekimo grandinės sutrikimų šaltiniai ir jų poveikis euro zonos apdirbamajai gamybai. Ekonomikos biuletenis, ECB, 2021, Nr. 8. Šaltinis internete čia.

Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainų augimas, iki praėjusių metų rugsėjo mėn. neviršijęs 3 proc., padidėjo ir vasario mėn. sudarė 13,5 proc. Didelę dalį maisto kainų augimo lemia reikšmingai pakilusios daržovių kainos – jos vasario mėn. buvo 35,3 proc. didesnės nei prieš metus ir lėmė net 0,8 proc. punkto bendrosios infliacijos (žr. 17 pav.). Panagrinėjus daržovių grupę išsamiau, matyti, kad dėl prasto derliaus ypač didėjo bulvių kainos – jos vasario mėn. per metus pakilo daugiau nei 64 proc. Vis dėlto šiuo metu fiksuojamas padidėjęs ir kitų maisto prekių, pavyzdžiui, pieno produktų, mėsos ar aliejaus, kainų kilimas. Spartesniam maisto kainų augimui įtakos turi pasaulyje išaugusios maisto žaliavų kainos, kurios vasario mėn. buvo beveik 21 proc. didesnės nei prieš metus. Be to, padidėjusios pašarų ir trąšų kainos, tikėtina, taip pat didins būsimo žemės ūkio produktų derliaus bei gyvulininkystės produktų kainas ateityje. Atsižvelgus į tai ir įvertinus ir pakilusias energijos kainas, pagal konvencinį scenarijų prognozuojama, kad šiemet maisto produktai brangs sparčiau nei pernai – vidutiniškai 10,1 proc. vidutiniu metiniu tempu.

Didžiąją dalį maisto kainų augimo lemia pakilusios daržovių kainos.

17 pav. Maisto kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Su vidaus ekonomine raida labiausiai sietinų paslaugų kainos auga taip pat sparčiau. Nuo praėjusių metų rugsėjo mėn. sparčiau pradėjusios kilti paslaugų kainos vasario mėn. jau didėjo 9,9 proc. metiniu tempu. Daugiau brangsta įvairios paslaugos. Išskiriant didesnę dalį vartojimo krepšelyje sudarančias paslaugas, paminėtinos maitinimo paslaugos – joms skiriama vidutiniškai 4,1 proc. vartojimo išlaidų. Šių paslaugų kainų augimas pastaraisiais mėnesiais taip pat padidėjo ir vasario mėn. sudarė 11,3 proc. Sparčiai kylant darbo užmokesčiui ir padidėjus kitoms sąnaudoms dėl pakilusių energijos ir pramonės prekių kainų, prognozuojama, kad šiemet paslaugos brangs sparčiau nei pernai. Pernai 4,3 proc. vidutiniu metiniu tempu kilusios paslaugų kainos, šiemet pagal konvencinį scenarijų turėtų augti vidutiniškai 8,8 proc. tempu.

3 intarpas. Vartotojų ir gamintojų kainų nelankstumas

Vartotojų ir gamintojų kainų raidą Lietuvoje galima nagrinėti naudojant tokius rodiklius kaip kainų pokyčių dažnumas ir dydis. Šie rodikliai atskleidžia kainų nelankstumo mastą ir pobūdį, o tai yra svarbu siekiant geriau suprasti verslo ciklo svyravimus ir makroekonominės politikos priemonių poveikį. Šie duomenys taip pat yra svarbūs kalibruojant ir tobulinant kainų nelankstumo parametrus naujųjų keinsistų modeliuose. Pagal šiuos modelius, didelis kainų lankstumo mastas reiškia, kad didžiąją dalį nominaliojo šoko poveikio absorbuos kainos ir tik nedidelė dalis atsispindės gamyboje. Šiame intarpe pateikiami kainų nelankstumo rodikliai Lietuvoje 2010–2018 m. – mažos infliacijos euro zonoje laikotarpiu (Ciccarelli and Osbat (2017).

Šiame intarpe pateikiami statistiniai rodikliai ir skaičiavimai, pagrįsti dviem nuasmenintų mėnesinių kainų duomenų bazėmis (šaltinis – Lietuvos statistikos departamentas). Pirmoje duomenų bazėje sukaupta apie 5 mln. mažmeninių kainų įrašų, surinktų SVKI apskaičiuoti, arba maždaug 73 proc. minėto laikotarpio vidutinių ECOICOP4[26]

[26] Europos individualaus vartojimo išlaidų pagal paskirtį klasifikatorius.

svorių. Kiekvienas įrašas – tai tikslinio produkto pardavimo kaina konkrečioje prekybos vietoje konkrečiame mieste. Kitaip tariant, stebimos ne konkretaus prekės ženklo produkto, o tipiško produkto, kaip antai 1 kg ryžių, kainos. Antroje duomenų bazėje sukaupta apytikriai 125 tūkst. gamintojų kainų įrašų, kuriais grindžiamas GKI. Duomenys apima beveik visas ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (2 redakcija) (EVRK2) kategorijas, kurios į indeksą įtraukiamos dviejų skaitmenų lygmeniu. Kiekvienas įrašas – tai tikslinio produkto kaina, neįskaitant PVM ir akcizo mokesčių, kaip antai obuolių sulčių gamintojo kaina.

Statistiniai duomenys apibendrinami tokia tvarka: pirma, apskaičiuojami vidutiniai kiekvienos ECOICOP4 ir EVRK2 dviejų skaitmenų lygmens statistiniai duomenys. Po to, naudojant svertinį vidurkį ir taikant atitinkamai SVKI ir GKI svorius, jie agreguojami į kategorijos lygmens statistinius rodiklius. Iš A lentelės 1 skilties matyti, kad GKI atveju vidutinis kainų pokyčių dažnumas siekia 58 proc. SVKI atveju atitinkamas rodiklis yra 18,1 proc. Darant prielaidą, kad kainų pokyčiai gali įvykti bet kuriuo metu, laikotarpio tarp dviejų kainų pokyčių trukmė būtų lygi –1/ln(1–F), kur F yra dažnumo matas. Taikant minėtus vidutinius dažnumo rodiklius, vidutinė kainų pokyčių trukmė yra maždaug 1,15 mėn. GKI atveju ir 5 mėn. SVKI atveju. Lyginant šiuos Lietuvos rodiklius su euro zonos dydžiais, nustatoma, kad euro zonoje gamintojų kainos taip pat yra lankstesnės nei vartotojų kainos, bet šis skirtumas neviršija 5–10 proc. punktų (Vermeulen et al. (2012). Tokį didelį GKI lankstumą Lietuvoje iš esmės galima paaiškinti tuo, kad indekso sudėtyje dominuoja energijos kainos.

A lentelė. Apibendrinti svertiniai statistiniai duomenys

Rodikliai	Dažnumas	Dažnumas+	Dažnumas–	Dydis	Dydis+	Dydis–	Proc. padid.	Proc. koreg.	Steb.
SVKI	18,1	10,1	8	1,7	17,3	–18,7	58,4	–	5 207 152
GKI	58	29,7	28,3	0,3	7,4	–7,6	51,8	–	126 815
Pakoreguotų duomenų serija
SVKI	8,9	5,8	3,1	4,5	12,9	–11,6	66,8	11,6	5 207 152
GKI	48,6	25,2	23,4	0,4	6,1	–6,2	53,1	14,3	126 815

Pastabos: simboliai „+“ arba „–“ – atitinkamai kainų kilimas arba mažėjimas. „Proc. padid.“ – kainų padidėjimo atvejų dalis bendrų kainų pokyčių struktūroje. „Proc. koreg.“ – kainų, pakoreguotų dėl išpardavimų ir produktų pakeitimo, dalis.

Šios duomenų bazės taip pat leidžia nustatyti daugelį kainų pokyčių, kuriuos lemia produktų pakeitimas kitais, išpardavimai ir (arba) prekybos akcijos bei kitos laikinų kainų pokyčių priežastys. Ši informacija naudojama siekiant parengti „reguliarią“ kainų pokyčių duomenų seriją, pašalinant minėtų kainodaros veiksnių poveikį. Atlikus korekciją, bendras kainų pokyčių dažnumas ir SVKI, ir GKI atveju sumažėja po maždaug 9 proc. punktus (žr. A lentelę). Taigi didelį vartotojų ir gamintojų kainų nelankstumo skirtumą lemia ne šie reiškiniai.

Tai bus aptarta vėliau, bet kainų pokyčių dažnumas ir pats pokyčių dydis yra dvi sudedamosios infliacijos dalys. Iš A lentelės 4 skilties matyti, kad SVKI atveju vidutinis kainų pokyčių dydis yra 1,7, o GKI atveju – 0,3 proc. Pastarojo indekso atveju vidutiniai kainų pakilimo ir sumažėjimo dydžiai yra beveik vienodi ir sudaro 7,5 proc. (absoliučiaisiais dydžiais). SVKI atveju vidutinis pakilimo dydis yra maždaug 17, o vidutinis sumažėjimo dydis – beveik 19 proc. (absoliučiaisiais dydžiais). Pakoregavus kainas (pašalinus išpardavimų, produktų pakeitimų ir kt. poveikį), vidutinis vartotojų kainų pokyčių dydis padidėja maždaug 3 proc. punktais ir tai rodo išpardavimų svarbą. O GKI atveju vidutinis kainų pokyčių dydis dėl korekcijos beveik nesikeičia.

Analizuodamas vienuolika euro zonos šalių 2010–2019 m., Gautier et al. (2022) daro išvadą, kad bendras kainų pokyčių dažnumas SVKI atveju siekia 12,3 proc.: kainų padidėjimas sudaro 64, vidutinis kainų pakilimo dydis – 12,3, o vidutinis sumažėjimo dydis – 16,2 proc. Lietuvoje kainų pokyčiai tuo laikotarpiu buvo šiek tiek dažnesni, o jų dydis buvo didesnis.

Toliau pateikiama, kaip kainų pokyčių dažnumas ir dydis formavo infliaciją Lietuvoje 2010–2018 m. Tam, remiantis hipotetiniais infliacijos rodikliais, vertinamos infliacijos tempų regresijos. Minėti hipotetiniai rodikliai atitinka kategorijų lygmeniu perskaičiuotus infliacijos rodiklius, darant prielaidą, kad vienas iš kainų pokyčių koeficientų – dažnumo ar dydžio – laikui bėgant nekinta. Taigi nustatoma dažnumo dedamoji, atitinkanti kategorijų lygmens laikotarpio infliacijos vidurkį, kai infliacijos tempas kistų tik priklausomai nuo dydžio pokyčių. Panašiai daroma prielaida, kad infliacijos pokyčius skatino tik kainų pokyčių dažnumas. Regresijos papildomos mėnesiniais, ECOICOP4 prekių grupių ar EVRK2 dviejų skaitmenų lygmens ekonominių veiklų fiksuotais efektais, kurie leidžia atsižvelgti į sezoniškumo poveikį ir kategorijų skirtumus.

Iš pirmų dviejų B lentelės skilčių matyti, kad infliacijos didėjimą veikiau skatino vidutinio kainų pokyčių dydžio svyravimai, o ne kainų keitimo dažnumo pokyčiai (didelė koeficiento within-R² vertė 1 skiltyje ir maža – 2 skiltyje). Toliau sudaromos dvi papildomos hipotetinės infliacijos tempų serijos. Pirma, daroma prielaida, kad infliaciją lėmė tik vidutinio kainų padidėjimo ir sumažėjimo dydžio pokyčiai. Galiausiai daroma prielaida, kad infliacijos svyravimams įtaką darė tik atvejų, kai kainos didėjo, dalies svyravimai. Iš 3 ir 4 skilčių matyti, kad vidutinio kainų padidėjimo ir sumažėjimo dydžio pokyčiai prie infliacijos pokyčių prisidėjo tiek pat arba mažiau nei atvejų, kai kainos didėjo, dalies svyravimai (kaip matyti iš within-R² koeficientų skirtumo 3 ir 4 skiltyse). Kitaip tariant, vidutinio kainų pokyčių dydžio svyravimus daugiausia lėmė kylančių kainų skaičiaus pokyčiai.

B lentelė. Kategorijų lygmens regresijos: infliacijos ir hipotetinių infliacijos rodiklių palyginimas

Rodikliai	$π^{D y d i s}$	$π^{D a ž n i s}$	$π^{D y d i s +, D y d i s -}$	$π^{P r o c . p a d i d .}$
GKI
	0,967*** (0,025)	–1,568 (1,032)	1,379*** (0,217)	1,405*** (0,190)
Within-R²	0,946	0,031	0,610	0,595
Steb.	2 730	2 730	2 730	2 583
SVKI
	1,051*** (0,019)	1,228*** (0,135)	1,1154*** (0,177)	1,087*** (0,047)
Within-R²	0,866	0,028	0,234	0,674
Steb.	18 416	18 416	18 416	17 524

Pastabos: $π^{D y d i s}$ reiškia, kad bendras dažnumas nekinta ir atitinka jo vidutinę vertę pagal kategorijas, taigi infliaciją paaiškina tik vidutinio dydžio pokyčiai. Kitose skiltyse viršuje įrašyti žodžiai rodo, dėl kokio koeficiento kinta infliacija. Regresijos apskaičiuotos kategorijų lygmeniu, konkrečiai ECOICOP4 SVKI atveju ir EVRK2 dviejų skaitmenų lygmens GKI atveju. Į regresijas įtraukti fiksuoti mėnesiniai ir ekonominių veiklų ar prekių grupių efektai. Regresijos pasvertos naudojant atitinkamai SVKI ir GKI svorius. Standartinės paklaidos sugrupuotos pagal kategorijas.

***, ** ir * – atitinkamai 0,1, 1 ir 5 proc. lygmens statistinis reikšmingumas.

Taigi šis kainų pokyčių dažnumo ir dydžio santykis yra svarbus veiksnys, į kurį reikėtų atsižvelgti modeliuojant infliaciją. Pažymėtina, kad turimi duomenys neleidžia nustatyti, ar šie modeliai pasitvirtina ir didelių neramumų laikais, kaip antai per COVID-19 pandemiją. Tačiau esama įrodymų, kad dažnumo koeficiento vaidmuo yra kur kas svarbesnis esant hiperinfliacijai (Alvarez et al. (2019)) ar dideliems PVM pokyčiams (Karadi and Reiff (2019)). Tai yra, reaguodamos į didelius agreguotus sukrėtimus, kainos paprastai būna gana lanksčios, o esant normaliai padėčiai, kai šokai yra individualūs, jos yra santykinai nelanksčios.

Literatūra:

·Alvarez, F., Beraja, M., Gonzalez-Rozada, M. and Neumeyer, P. A. “From Hyperinflation to Stable Prices: Argentina’s Evidence on Menu Cost Models”, The Quarterly Journal of Economics, Volume 134, Issue 1, February 2019, 451–505 p.

·Ciccarelli, M. and Osbat, C. “Low inflation in the euro area: Causes and consequences”, Occasional Paper Series, 181, 2017, European Central Bank.

·Gautier, E., Conflitti, C., Faber, R. P., Fabo, B., Fadejeva, L., Jouvanceau, V., Menz, J.-O., Messner, T., Petroulas, P., Roldan-Blanco, P., Rumler, F., Santoro, S., Wieland, E. and Zimmer, H. “New facts on consumer price rigidity in the euro area”, Working Paper Series (forthcoming), 2022, European Central Bank.

·Karadi, P. and Reiff, A. “Menu Costs, Aggregate Fluctuations, and Large Shocks”, American Economic Journal: Macroeconomics, 2019, 11 (3): 111-46.

·Vermeulen, P., Dias, D. A., Dossche, M., Gautier, E., Hernando, I., Sabbatini, R. and Stahl., H. “Price setting in the euro area: Some stylized facts from individual producer price data”, Journal of Money, Credit and Banking, 2012, 44(8).

4 intarpas. Infliacija išaugo: vidaus ar išorės veiksniai lemia jos didėjimą?

Infliaciją lemiantys veiksniai bėgant laikui kinta. Šiuo metu, kai Lietuvoje stebima reikšmingai padidėjusi infliacija, ypač svarbu suprasti infliaciją lemiančius veiksnius, jų kintamumą ir kilmę, išskiriant, ar tai išorės, ar vidaus ekonomikos veiksnys.

Infliaciją lemiančių veiksnių analizė atlikta atkartojant J. Stakėno (2018 m.) tyrimą[27]

[27] Stakėnas J. (2018). Slicing up inflation: analysis and forecasting of Lithuanian inflation components. Lietuvos banko darbo straipsnių serija, Nr. 56. Šaltinis internete čia.

remiantis struktūriniu Bajeso VAR modeliu. Visų pirma, remiantis ženklų ribojimo (angl. sign restrictions) ir Choleskio išskaidymo metodais, buvo nustatyti struktūriniai modelio šokai. Ženklų ribojimo metodas buvo pagrindinis, kadangi jį taikant paprastai gaunama daugiau ekonominių įžvalgų. Choleskio išskaidymo metodas daugiausia buvo taikomas siekiant užtikrinti rezultatų patikimumą ir gauti papildomų įžvalgų. Išskaidžius infliacijos sudedamųjų dalių (neapdoroto ir apdoroto maisto[28]

[28] Neapdorotas maistas apima tokius produktus kaip, pavyzdžiui, mėsa, žuvis ar kiaušiniai, o apdorotas maistas apima, pavyzdžiui, rūkytą ar sūdytą žuvį bei mėsą, sūrį ir kt.

, paslaugų, pramonės prekių ir energijos) metinius augimo tempus, buvo nustatyta, kokia kiekvieno identifikuoto šoko įtaka atitinkamu laikotarpiu sudedamųjų dalių metinei infliacijai. Analizuojamas 2015 m. sausio mėn.–2021 m. spalio mėn. laikotarpis, į modelį įtraukus šiuos kintamuosius: naftos kainas, pasaulines maisto žaliavų kainas, pasaulinę Lietuvos eksporto paklausą, BVP, importo defliatorių, vienetines darbo sąnaudas ir minėtas infliacijos sudedamąsias dalis – energijos, neapdoroto ir apdoroto maisto, pramonės prekių ir paslaugų kainas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, siekiant apibrėžti derybų dėl darbo užmokesčio kintamąjį, ženklų ribojimo metodo atveju vienetinių darbo sąnaudų kintamasis buvo keičiamas realiojo atlyginimo kintamuoju. Kokie ženklų ir nuliniai ribojimai buvo panaudoti siekiant identifikuoti penkis struktūrinius šokus, pateikta A lentelėje.

A lentelė. Ženklų ir nuliniai ribojimai šokams identifikuoti

Rodikliai	BVP	SVKI	Energija	Realusis darbo užmokestis	Naftos kaina	Pasaulinė paklausa
Vidaus paklausa	+	+			0	0
Vidaus pasiūla	+	–		+	0	0
Derybos dėl darbo užmokesčio	+	–		–	0	0
Naftos pasiūla	–		+		+	–
Pasaulio ekonomikos aktyvumas	+				+	+

Pastaba: ženklai lentelėje nurodo teigiamus (+), neigiamus (–) arba nulinius (0) poveikius.

Pasaulio ekonomikos aktyvumo svyravimai turi didžiausią įtaką energijos kainų, kurios praėjusiais metais lėmė didžiąją dalį infliacijos Lietuvoje, raidai (žr. A pav.). Prasidėjus pandemijai įvestos įvairios viruso plitimo ribojimo priemonės ir labai padidėjęs neapibrėžtumas sumažino pasaulio ekonomikos aktyvumą, kuris buvo pagrindinis energijos kainas mažinęs veiksnys 2020 m. O atsigaunant pasaulio ekonomikai, augantis ekonominis aktyvumas tapo pagrindiniu infliaciją didinančiu veiksniu. Infliaciją pernai taip pat reikšmingai didino ir naftos kainos. Žvelgiant į energijos kainų augimo išskaidymą, įdomu atkreipti dėmesį į reikšmingą vidaus pasiūlos dedamosios svarbą tiek pastaraisiais metais, tiek visu analizuojamu laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, galima tikėtis, kad konkurencijos energetikos sektoriuje didinimas, didesnis atsinaujinančiųjų energetinių išteklių panaudojimas ateityje galėtų padėti mažinti energijos kainas Lietuvoje.

Prasidėjus pandemijai, didžiausią įtaką energijos kainoms daro pasaulio ekonomikos aktyvumo svyravimai.

A pav. Metinio energijos kainų augimo tempo išskaidymas pagal ženklų ribojimo metodiką

Dalintis:

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Pramonės prekių, išskyrus energijos produktus, kainų augimo išskaidymas atskleidė reikšmingą vidaus paklausos ir pasiūlos dedamųjų įtaką (žr. B pav.). Lietuva yra maža atvira ekonomika, tad išorės veiksnių įtaka, atrodo, turėtų būti svarbi. Tai ypač aktualu pandemijos akivaizdoje, kadangi 2021 m., atsigaunant pasaulio ekonomikai, įvairių prekių pasiūla nebuvo pakankama patenkinti išaugusią paklausą pasaulyje, o tai lėmė įvairių žaliavų kainų šuolį bei susiformavusius tiekimo trikdžius, apimančius prekių pristatymo jūriniais konteineriais kainų padidėjimą ir pailgėjusius pristatymo terminus. Šią išorės veiksnių įtaką vaizdžiai atspindėjo kylančios importuotų prekių kainos, pavyzdžiui, spalio mėn. importuotų tarpinio vartojimo prekių kainos buvo 17,6, ilgalaikio vartojimo – 7,3, o trumpalaikio vartojimo – 4,5 proc. didesnės nei prieš metus. Nors, remiantis ženklų ribojimo metodika, 2020 m. pasaulio ekonomikos aktyvumo svarba išties buvo išaugusi, tačiau 2021 m. pagrindiniai veiksniai, lėmę pramonės prekių, išskyrus energijos produktus, kainų dinamiką, buvo susiję su vidaus paklausa ir pasiūla. Turint omenyje egzistuojančią įtampą tiekimo grandinėse, tokius analizės rezultatus galima interpretuoti taip, kad gera Lietuvos ekonominė padėtis ir didelė paklausa sudarė palankas sąlygas prekių gamintojams ir pardavėjams perkelti prekių savikainos padidėjimą (daugiausia nulemtą išorės veiksnių) į galutinio vartojimo prekių kainas.

Didelė vidaus paklausa sudarė palankias sąlygas perkelti savikainos padidėjimą į galutinio vartojimo pramonės prekių kainas.

B pav. Metinio pramonės prekių, išskyrus energijos produktus, kainų augimo tempo išskaidymas pagal ženklų ribojimo metodiką

Dalintis:

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Išskaidžius paslaugų kainų augimą, nustatyta, kad paslaugų kainų augimą daugiausia lemia vidaus veiksniai (vidaus paklausa ir derybos dėl darbo užmokesčio) ir ilgalaikis paslaugų kainų raidos trendas, kurį žymi dedamoji, pavadinimu „Kita“ (žr. C pav.). Šis ilgalaikis infliacijos trendas atspindi paslaugų kainų lygio, kuris 2020 m. sudarė 53 proc. ES vidurkio, artėjimą prie vidutinio ES kainų lygio, nulemtą Lietuvos ekonomikos konvergencijos procesų. Tiesa, 2020 m. derybų dėl darbo užmokesčio šoko įtaką paslaugų kainų dinamikai viršijo paslaugų pasiūlos dedamoji. Prasidėjus pandemijai ir įvedus viruso plitimo ribojimo priemones, kontaktinės paslaugos kurį laiką apskritai nebuvo teikiamos, o atnaujinus jų teikimą galiojo įvairūs saugumo užtikrinimo reikalavimai, didinę sąnaudas. Iš analizės matyti, kad visa tai darė reikšmingą įtaką paslaugų kainų raidai. Žvelgiant į Choleskio išskaidymo pateikiamus rezultatus, pastebėtina, kad ši metodika atskleidžia sparčiau didėjusią darbo užmokesčio dedamosios svarbą paslaugų kainų dinamikai pastaraisiais metais, tai yra suderinama su faktiniais darbo užmokesčio augimo duomenimis 2020 ir 2021 m.[29]

[29] 2019 m. darbo užmokestis Lietuvoje kilo 8,8, 2020 m. – 10,2, o 2021 m. – 10 proc. metiniu tempu.

Paslaugų kainų raidą daugiausia lemia ilgalaikis trendas.

C pav. Metinio paslaugų kainų augimo tempo išskaidymas pagal ženklų ribojimo metodiką

Dalintis:

Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Neapdoroto ir apdoroto maisto kainų augimo išskaidymas atskleidė skirtingus veiksnius, reikšmingai lėmusius šių prekių grupių kainų raidą prasidėjus pandemijai. Pagal ženklų ribojimo metodiką nustatyta, kad prasidėjus pandemijai išaugo išorės veiksnio – pasaulio ekonomikos aktyvumo –įtaka neapdoroto maisto kainoms. Rezultatai, gauti pagal Choleskio išskaidymo metodą, papildo šią analizę įžvalgomis apie pasaulinių maisto žaliavų kainų įtaką – ši dedamoji turėjo svaresnį indėlį neapdoroto maisto kainų raidai prasidėjus pandemijai, palyginti su 2017–2019 m. Apdoroto maisto atveju, remiantis ženklų ribojimo metodika, priešingai, nustatyta, kad vidaus veiksniai – vidaus paklausa ir pasiūla – daugiausia formavo šių prekių kainų raidą prasidėjus pandemijai. Išskaidymas pagal Choleskio metodą atskleidžia reikšmingai išaugusią pasaulinių maisto žaliavų dedamosios įtaką, didinusią apdoroto maisto kainas (ypač 2021 m.). Pasaulinės maisto žaliavų kainos, pernai kilusios apie 28 proc. metiniu tempu, tikėtina, išties buvo svarbus veiksnys, didinęs maisto kainas. Pasaulinių maisto žaliavų kainų šoko, remiantis ženklų ribojimo metodika, įvertinti nebuvo galima, tad tikėtina, kad dažnu atveju jo įtaka buvo priskiriama vidaus pasiūlos šokui.

7.Ekonomikos finansavimas

Toliau augant Lietuvos ekonomikai, namų ūkių finansiniai įsipareigojimai didėjo vis sparčiau, ne finansų įmonių – atsigavo po pandeminio nuosmukio. Remiantis naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2021 m. trečiąjį ketvirtį Lietuvos gyventojų turimi finansiniai įsipareigojimai sudarė 13,8 mlrd. Eur ir per pusmetį padidėjo 4,4 proc. (metinis namų ūkių finansinių įsipareigojimų augimas sudarė 6,0 %). Didžiausią įtaką bendram namų ūkių finansavimo augimui turėjo reikšmingai didėjęs finansavimas iš finansų įstaigų: namų ūkių turimų paskolų suma 2021 m. trečiąjį ketvirtį buvo 8,7 proc. didesnė nei prieš metus. Nagrinėjamu laikotarpiu ne finansų įmonių finansiniai įsipareigojimai per pusmetį padidėjo 5,5 proc. ir sudarė 43,7 mlrd. Eur (metinis įmonių finansinių įsipareigojimų augimas sudarė 4,5 %) (žr. 18 pav.). Ekonomikai toliau augant, įmonių tarpusavio ir investuotojų pasitikėjimas jomis taip pat didėjo – didėjantį įmonių finansavimą daugiausia lėmė skolinimasis iš kitų ne finansų įmonių ir skolos vertybinių popierių išleidimas – per metus padidėję atitinkamai 16,8 ir 32,6 proc. 2021 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, namų ūkių ir ne finansų įmonių finansinis turtas didėjo sparčiau nei įsipareigojimai, todėl grynasis finansinis turtas (skirtumas tarp finansinių įsipareigojimų ir turto) padidėjo atitinkamai 19,3 ir 11,4 proc.

Įmonių finansavimas po trumpalaikio stabtelėjimo atsigavo.

18 pav. Ne finansų įmonių įsipareigojimų struktūra

Dalintis:

Šaltinis: Lietuvos bankas.

Augant būsto, vartojimo ir kitų paskolų srautams, PFĮ namų ūkiams suteiktų paskolų portfelis 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį taip pat didėjo. Naujų PFĮ suteiktų paskolų namų ūkiams srautas 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį buvo 16,8 proc. didesnis nei praėjusį ketvirtį ir 55,4 proc. didesnis nei vidutinis ketvirtinis srautas 2019 m. Prie paskolų srauto augimo daugiausia prisidėjo būsto paskolos, kurių srautas, esant istoriškai dideliam aktyvumui būsto rinkoje, per 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį paaugo 16,8 proc. Naujų vartojimo ir kitų paskolų srautas minimu laikotarpiu buvo 16,9 proc. didesnis nei 2021 m. trečiąjį ketvirtį, šių paskolų srautas pastaraisiais mėnesiais didėjo dėl gerėjančios situacijos darbo rinkoje, laisvėjančių karantino ribojimų. Didėjant paskolų namų ūkiams srautui, vis sparčiau augo ir PFĮ namų ūkiams suteiktų paskolų portfelis. 2021 m. gruodžio mėn. šis portfelis buvo 10,7 proc. didesnis nei prieš metus (1,4 proc. p. daugiau nei spalio mėn.) (žr. 19 pav.). Prie portfelio augimo labiausiai prisidėjo būsto paskolos, kurių portfelio metinis augimo tempas sudarė 11,7 proc. (0,5 proc. p. daugiau nei spalio mėn.) ir buvo didžiausias nuo 2009 m. gegužės mėn. Didėjant vartojimo ir kitų paskolų srautams, šių paskolų portfelis po beveik dvejus metus trukusio traukimosi vėl pradėjo augti: gruodžio mėn. šių paskolų portfelis buvo 5,5 proc. didesnis nei prieš metus (spalio mėn. augimas sudarė 0,7 %).

PFĮ skolinimo srautai Lietuvos ne finansų įmonėms 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį pastebimai augo, dėl to paskolų ne finansų įmonėms portfelio metinis augimo tempas spartėjo. 2021 m. ketvirtąjį ketvirtį PFĮ suteiktų paskolų ne finansų įmonėms srautas didėjo ir buvo 47,5 proc. didesnis nei trečiąjį ketvirtį bei 81,0 proc. didesnis nei vidutinis ketvirtinis srautas 2019 m. Bendras PFĮ paskolų ne finansų įmonėms portfelis 2021 m. gruodžio mėn. buvo 10,6 proc. didesnis nei prieš metus (augimo tempas 5,2 proc. p. didesnis nei balandžio mėn. ir didžiausias nuo 2018 m. birželio mėn.)[30]

[30] Tokį didelį augimo tempo spartėjimą iš dalies lėmė 2021 m. spalio mėn. prie „OP Corporate Bank“ prijungta lizingo paslaugas verslui teikusi antrinė grupės įmonė „OP Finance“. Šį veiksnį pašalinus, paskolų ne finansų įmonėms portfelio metinis augimas 2021 m. gruodžio mėn. būtų 5,7 proc. punkto mažesnis ir sudarytų 4,9 proc.

. Labiausiai prie bendro portfelio metinio augimo tempo prisidėjo NT operacijų, transporto ir saugojimo, apdirbamosios gamybos įmonių portfeliai, kurie per metus padidėjo atitinkamai 14,7, 44,2 ir 19,6 proc.

Sparčiai augantis būsto kreditavimas lemia didelį namų ūkių finansavimo tempą, o įmonių paskolų portfelio augimas 2021 m. paskutinį ketvirtį sparčiai didėjo.

19 pav. Ne finansų įmonėms ir namų ūkiams suteiktų PFĮ paskolų portfelio metinis pokytis

Dalintis:

Šaltinis: Lietuvos bankas.

8.Valdžios sektoriaus finansai

Valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykis 2021 m. stipriai sumažėjo ir tikėtina, kad buvo artimas 3 proc. Tai – gerokai mažiau, nei planuota birželio mėn. patikslintame 2021 m. biudžete. Prognozuota, kad valdžios sektoriaus deficitas 2021 m. sudarys 6,9 proc. BVP. Deficitui sparčiai mažėti sąlygas sudarė gerokai padidėjusios valdžios sektoriaus pajamos 2021 m. (žr. 20 pav.). Pajamos augo dėl šių pagrindinių priežasčių. Pirma, 2021 m. gana reikšmingai padidėjo mokesčių surinkimui didelę įtaką turintys makroekonominiai rodikliai – ūgtelėjo namų ūkių vartojimo išlaidos, kurias savo ruožtu teigiamai veikė pakilęs darbo užmokestis ir užimtųjų skaičius, laisvinami pandeminiai ribojimai, gerėjantys gyventojų lūkesčiai ir iš dalies dėl to sumažėjęs taupymas. Dėl to pajamų iš pagrindinių mokesčių ir socialinių įmokų augimas buvo spartus, o surinkimas maždaug dešimtadaliu viršijo planą. Antra, prie gana spartaus valdžios sektoriaus pajamų augimo taip pat prisidėjo ir grįžtantys mokesčių atidėjimai už ankstesnius metus (nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms buvo sudarytos galimybės iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. laikinai atidėti mokesčių mokėjimą) ir dėl to maždaug penktadaliu 2021 m. sumažėjo mokestinė nepriemoka. Geresnis, nei prognozuota, valdžios sektoriaus balansas 2021 m. sudaro prielaidas tikėtis palankesnio balanso ir 2022 m., tačiau pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodo įvairių siūlymų[31]

[31] Siūloma iki 510 Eur didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį ir skirti vienkartinę 100 Eur išmoką pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms, išsamiau čia.

, kuriais siekiama mažinti įsibėgėjusios infliacijos poveikį mažesnes pajamas gaunantiems asmenims. Jeigu šiems siūlymams būtų pritarta, tai galėtų 2022 m. tikėtiną valdžios sektoriaus deficito ir BVP santykį pabloginti maždaug 0,3 proc. punkto.

Valdžios sektoriaus pajamų augimą lemia didėjantis Lietuvos ekonomikos aktyvumas ir surenkami anksčiau atidėti mokesčiai.

20 pav. Valdžios sektoriaus pajamų metiniai pokyčiai ir jų kaitos veiksniai

Dalintis:

Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai.

Valdžios sektoriaus išlaidos 2021 m., tikėtina, augo lėčiau ir buvo mažesnės, nei planuota, daugiausia dėl mažesnių išlaidų investicijoms. Gerokai lėčiau didėjusias išlaidas 2021 m. visų pirma lėmė mažesnės apimties nei 2020 m. įgyvendinamos fiskalinės priemonės, skirtos pandemijos ir ūkinės veiklos ribojimų poveikiui sušvelninti. Šios priemonės 2021 m. sudarė apie 3 proc. BVP ir buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnės nei prieš metus (2020 m. – 4,1 % BVP). Kitas reikšmingai visų išlaidų augimą sulėtinęs veiksnys buvo valdžios sektoriaus investicijos, kurios 2021 m. buvo maždaug penktadaliu mažesnės nei prieš metus. Labiausiai prie mažėjimo prisidėjo kritusios investicijos į inžinerinius pastatus ir statinius, taip pat buvo mažiau lėšų skirta su karinėmis reikmėmis susijusioms investicijoms. Yra pagrindo manyti, kad mažesnes investicijas į inžinerinius pastatus ir statinius greičiausiai lėmė sunkumai, susiję su rangovų, reikalingų valstybės užsakymams įvykdyti, pritraukimu. Kadangi nuo 2021 m. antrosios pusės žaliavų kainos tarptautinėse rinkose pradėjo sparčiai kilti, išaugo rangovų darbų savikaina. Jeigu valstybiniai inžinerinių darbų konkursai buvo paskelbti 2021 m. pirmąją pusę, tikėtina, kad darbams atlikti numatytos maksimalios pinigų sumos yra nepakankamos rangovų dalyvavimui valstybiniuose konkursuose užtikrinti. Neatmestina, kad prie sumažėjusių investicijų prisidėjo ir menkesnės ES lėšos: iš valstybės biudžeto vykdymo ataskaitos matyti, kad 2021 m. iš ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų apmokėtų išlaidų metinis planas įvykdytas tik 60 proc. Taip pat panašu, kad kilo sunkumų panaudoti 2021 m. numatytas lėšas iš liepos mėn. patvirtinto plano „Naujos kartos Lietuva“, finansuojamo ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Vis dėlto šie srautai turėtų suintensyvėti 2022–2023 m. ir kasmet sudaryti 0,6–1,0 proc. BVP.

Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis 2021 m. buvo mažesnis nei prieš metus ir sudarė apie 45 proc. Skolos santykio sumažėjimą daugiausia lėmė kovo mėn. išpirkta daugiau nei 1 mlrd. Eur vertės obligacijų emisija, taip pat prisidėjo dėl mažesnio, nei planuota, deficito sumažėjęs poreikis skolintis deficitui finansuoti. Skolos ir BVP santykis 2022 m. turėtų toliau mažėti dėl būsimų didelių obligacijų išpirkimų, numatomo spartaus nominaliojo BVP augimo ir toliau mažėsiančios vidutinės už skolą mokamos palūkanų normos.

Priedas. Minimaliosios mėnesinės algos poveikis darbo užmokesčiui ir užimtumui

Teisės aktai dėl minimaliosios mėnesinės algos yra pagrindinė politikos priemonė, reglamentuojanti minimalųjį mėnesinį atlygį, į kurį darbuotojai Lietuvoje turi teisę pagal įstatymus. MMA paprastai kasmet didina Vyriausybė, remdamasi Trišalės tarybos – nacionalinės socialinio dialogo institucijos, vienijančios profesinių sąjungų, darbdavių asociacijų ir Vyriausybės atstovus – rekomendacija. Jeigu Trišalės tarybos derybose nepasiekiama susitarimo, sprendimą dėl MMA didinimo galiausiai priima Vyriausybė. Ar MMA lygis yra aukštas, ar žemas, galiausiai yra empirinis klausimas, tačiau turimų MMA poveikio darbo rinkai Lietuvoje įrodymų yra nedaug.

Šiame intarpe nagrinėjamos mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų perspektyvos darbo rinkoje po to, kai Lietuvoje buvo gerokai padidinta MMA[32]

[32] Šis intarpas parengtas remiantis Garcia-Louzao and Tarasonis (2022). Šaltinis internete čia.

. 2012 m. gruodžio 19 d. Vyriausybė paskelbė, kad MMA nuo 2013 m. sausio 1 d. bus padidinta nuo 317 iki 373 Eur. Šis 17,7 proc. padidinimas santykiniu požiūriu yra didžiausias Lietuvos istorijoje ir jam yra būdingos kelios savybės, dėl kurių jis ypač tinka priežastinio MMA ir darbo rinkos ryšio tyrimui. Pirma, dėl naujo MMA dydžio iš esmės pasikeitė darbo užmokesčio pasiskirstymas, nes 2012 m. pabaigoje maždaug 25 proc. samdomųjų darbuotojų mėnesio pajamos nesiekė 373 Eur. Antra, jis buvo patvirtintas praėjus vos 5 mėn. po ankstesnio padidinimo, kuris buvo santykinai mažesnis ir prieš kurį MMA dydis ketverius metus nebuvo keistas. Trečia, tokį sprendimą lėmė sėkmingos socialinių partnerių derybos. Ketvirta, šis istoriškai didelis padidinimas buvo patvirtintas palankių ekonominių sąlygų ir tvaraus kainų augimo aplinkoje.

Dėl MMA dydžio pokyčio gerokai pasikeitė darbo užmokesčio pasiskirstymas MMA atžvilgiu. A pav. parodyta mėnesio pajamų dažnių pasiskirstymo raida po MMA padidinimo 2013 m. sausio mėn. Palyginamas paskutinio mėnesio prieš MMA padidinimą (2012 m. gruodžio mėn.) ir atitinkamo laikotarpio po 12 mėn. (2013 m. gruodžio mėn.) pajamų pasiskirstymas. Iš paveikslo matyti trys pagrindiniai faktai. Pirma, žvelgiant į pajamų pasiskirstymą prieš MMA padidinimą, matyti didelė koncentracija galiojusiame MMA lygyje (317 Eur), bet taip pat ir nemaža koncentracija pusės tos vertės lygyje, ir tai galbūt yra susiję su ne visą darbo dieną dirbusiais darbuotojais, kurie dirbo pusę įprastų valandų. Antra, atsižvelgiant į santykinai mažą ne visos darbo dienos darbo dažnumą, tai, kad buvo daug darbo vietų, kur darbuotojams mokamas darbo užmokestis buvo mažesnis už galiojusią MMA, rodo, kad ne visos bendrovės visiškai laikosi teisės aktų nuostatų. Trečia, nuo 2013 m. sausio mėn. padidinus MMA dydį, pajamų pasiskirstymas aiškiai pasikeitė. Reikšmingai sumažėjo darbo vietų, kur darbuotojams mokamas darbo užmokestis buvo mažesnis už naująją MMA, ir kartu padaugėjo darbo vietų, kur mokamas darbo užmokestis buvo lygus naujajai MMA arba (šiek tiek) viršijo jos lygį.

A pav. Pajamų pasiskirstymas 2012 ir 2013 m.

Dalintis:

Pastabos: mėnesio pajamų dažnių pasiskirstymas 2012 m. gruodžio mėn. (laikotarpis prieš politikos priemonės įgyvendinimą) ir 2013 m. gruodžio mėn. (po politikos priemonės įgyvendinimo). Pajamos – tai draudžiamosios mėnesinės nominaliosios darbo pajamos. Vertikalioji linija žymi minimaliosios algos lygį, nustatytą 2013 m. sausio mėn., t. y. 373 Eur.

Darbo vietos, kur mokamas darbo užmokestis nesiekė naujosios MMA dydžio, nebuvo panaikintos – jos buvo išsaugotos, darbo užmokestis buvo padidintas ir tai lėmė koncentraciją MMA ir šiek tiek aukštesniame lygiuose. Siekiant formaliai įvertinti MMA padidinimo poveikį, naudojami išsamūs mėnesiniai socialinio draudimo įrašai, kurie apima ketvirtadalį Lietuvos gyventojų ir leidžia stebėti darbuotojų rodiklius darbo rinkoje, t. y. pajamas ir užimtumą, prieš teisės aktų pakeitimą ir po jo. Siekiant nustatyti ir tiesioginį, ir netiesioginį MMA poveikį, panaudojama tai, kad turimi didelio dažnumo duomenys, ir pasinaudojama naujosios MMA poveikio darbuotojams skirtumais prieš jos padidinimą.

Pažymėtina, kad mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų rodikliai darbo rinkoje skiriasi nuo darbuotojų, kurie pajamų pasiskirstymo skalėje patenka į aukštesnių pajamų dalį, rodiklių ir tikimybės išsaugoti darbo vietą, ir galimo pajamų augimo požiūriu, neatsižvelgiant į bet kokius MMA pokyčius. Pasirinktas laikotarpis, per kurį MMA lygis nesikeitė (2010–2011 m.), kad tokio laikotarpio darbo rinkos rodiklius būtų galima palyginti su atitinkamais rodikliais po MMA padidinimo, o pajamų pasiskirstymo viršutinį rėžį būtų galima panaudoti poveikiui visai ekonomikai paaiškinti. Šioje sistemoje priežastinis MMA padidinimo ir darbuotojų lygmens rodiklių ryšys nustatomas darant prielaidą, kad tuo atveju, jeigu MMA nebūtų padidinta, darbuotojų, kuriems MMA daro nevienodą poveikį, darbo rinkos rodikliai kistų vienodai.

B pav. MMA padidinimas ir pajamų augimas: baziniai pokyčiai

Dalintis:

B pav. pateikiami pagrindiniai MMA padidinimo poveikio pajamų augimui įverčiai. Paveiksle atskirai 2010–2011, 2011–2012 ir 2012–2013 m. laikotarpiams grafiškai pavaizduotas gruodžio mėn. dirbusių asmenų pajamų augimas per vienų metų laikotarpį, palyginti su jų pradiniu pajamų intervalu. Iš turimų duomenų matyti, kad į apatinį pajamų pasiskirstymo rėžį patekusių asmenų pajamos didėjo sparčiau už aukščiau pasiskirstymo skalėje esančių asmenų pajamas, net ir prieš tai, kai buvo padidinta MMA. Pažymėtina, jog iš B pav. matyti, kad MMA 17,7 proc. padidėjimas 2013 m. sausio mėn. padarė didelį poveikį darbuotojams, kuriems ši priemonė turėjo įtakos: darbuotojų, kurių bazinės pajamos buvo mažesnės už naująją MMA (373 Eur), pajamos 2012–2013 m. didėjo gerokai sparčiau, palyginti su 2010–2011 m., kai MMA nebuvo didinta, bet ir gerokai sparčiau negu 2011–2012 m., kai MMA buvo padidinta mažiau (6 %). Darbuotojų, kurių pajamos viršija 1 000 Eur, atveju šis poveikis nepastebimas.

C pav. MMA padidinimas ir pajamų augimas: santykiniai pokyčiai

Dalintis:

MMA padidinimas iš tiesų buvo priežastiniais ryšiais susijęs su darbuotojų, kuriems ta politikos priemonė darė tiesioginę įtaką, pajamų padidėjimu ir šis teigiamas poveikis pasireiškė ir darbuotojams, kurių darbo užmokestis viršijo naująją MMA. C pav. atskirai pavaizduotas didesnis pajamų augimas 2011–2012 ir 2012–2013 m. laikotarpiais, palyginti su 2010–2011 m. Kaip ir A pav., nustatyti rezultatai rodo, kad darbuotojų, kurių darbo užmokestis buvo mažesnis už 2013 m. sausio mėn. nustatytą 373 Eur MMA, pajamų augimo tempas 2012–2013 m. buvo gerokai spartesnis negu 2010–2011 m. Darbuotojų, kurių darbo užmokestis atitiko MMA, t. y. 317 Eur, arba šiek tiek ją viršijo, pajamos augo maždaug 10 proc. sparčiau, o mažiausias pajamas gaunančių darbuotojų, kurių dauguma greičiausiai dirbo ne visą darbo dieną, – maždaug 20 proc. sparčiau. Įdomu tai, kad darbuotojų, uždirbančių iki maždaug 569 Eur (o tai atitinka pajamų pasiskirstymo prieš MMA padidinimą medianą) atveju pasireiškė MMA padidinimo šalutinis poveikis, dėl kurio jų pajamos padidėjo vidutiniškai 4 proc. Aiškinant priežastinį ryšį, ypač svarbu tai, kad, kaip nustatyta, 2011–2012 m., kai MMA buvo padidinta nuo 299 Eur iki 317 Eur, mažiausių pajamų grupei priklausančių darbuotojų, t. y. tų, kuriems šis mažesnis padidinimas darė tiesioginę įtaką ir, galima sakyti, į tolesnį aukštesnį pajamų intervalą patenkančių darbuotojų pajamos augo sparčiau negu 2010–2011 m. Taigi nustatyti rezultatai rodo, kad MMA padidinimas iš tiesų tapo darbuotojų, kuriems ši politikos priemonė darė tiesioginę įtaką, pajamų padidėjimo priežastimi, ir šis teigiamas poveikis pasireiškė ir darbuotojams, kurių pajamos viršijo naująją MMA ir atitiko pajamas iki pasiskirstymo medianos.

D pav. MMA padidinimas ir užimtumo augimas: baziniai pokyčiai

Dalintis:

Toliau nagrinėjama, kokį poveikį šis padidinimas padarė tikimybei, kad darbuotojai, kuriems ši priemonė padarė poveikį, išsaugos savo darbo vietą. D pav. pateikiami įverčiai, kuriuose pajamų pasiskirstymo skalėje palyginama gruodžio mėn. dirbusių darbuotojų tikimybė išsaugoti darbo vietą trimis skirtingais laikotarpiais: 2010–2011, 2011–2012 ir 2012–2013 m. Iš pav. aiškiai matyti, jog tikimybė, kad pasiskirstymo apačioje esantys asmenys metais vėliau turės darbą, yra 10–15 proc. punktų mažesnė, palyginti su darbuotojais, esančiais viršutiniame pajamų pasiskirstymo rėžyje, t. y. tais, kurių pajamos viršija 1 017 Eur, ir tai atitinka faktą, kad mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų kategorijoje darbuotojo ir darbo vietos atitiktis yra prastesnė. Pažymėtina, jog, kad ir kaip keistųsi MMA, šis rezultatas nesikeičia, kaip matyti iš atskirų laikotarpių palyginimo.

E pav. MMA padidinimas ir užimtumo augimas: santykiniai pokyčiai

Dalintis:

E pav. grafiškai pavaizduota tikimybė išsaugoti darbo vietą 2011–2012 ir 2012–2013 m., palyginti su laikotarpiu prieš politikos pokyčius (2010–2011 m.). Iš rezultatų matyti, kad MMA padidinimas 2013 m. sausio mėn. nepakenkė Lietuvos darbuotojų užimtumo perspektyvoms, neatsižvelgiant į tai, kokį poveikį jiems padarė MMA padidinimas. Vienintelė išimtis, regis, yra į mažiausių pajamų kategoriją patenkantys asmenys, kurių tikimybė išsaugoti darbo vietą yra beveik 3 proc. punktais mažesnė. Šios pajamų kategorijos darbuotojai uždirba mažiau už ankstesnę MMA, taigi jie greičiausiai dirba ne visą darbo dieną. Apskritai, surinkti įrodymai atskleidė, kad dėl 2013 m. sausio mėn. reikšmingai padidintos MMA gerokai padidėjo mažą darbo užmokestį gaunančių darbuotojų pajamos, bet poveikis jų užimtumo perspektyvoms nebuvo kritinis.

Užimtumo elastingumas minimaliosios algos (MWE) ir vidutinio darbo užmokesčio (OWE) atžvilgiu rodo, kad darbo užmokesčio augimo efektas buvo dominuojantis, palyginti su darbo vietų praradimo efektu tarp darbuotojų, kuriuos ši ekonominės politikos priemonė palietė. Siekiant, kad ši išvada būtų aktualesnė politikos formuotojams, apskaičiuojami MWE ir OWE – du svarbūs ekonominių tyrimų ir politikos analizės parametrai, darantys esminį poveikį politikos reformų veiksmingumui. Nustatyta, kad MWE, apibrėžiamas kaip užimtumo pokytis procentais, padalytas iš MMA pokyčio procentais, yra statistiškai nereikšmingas ir lygus 0,021. Tai reiškia, kad MMA padidėjimas 1 proc. siejamas su darbuotojų, kuriems toks politikos pokytis daro tiesioginį poveikį, užimtumo sumažėjimu 0,021 proc. Taip pat apskaičiuotas užimtumo elastingumas vidutinio darbo užmokesčio atžvilgiu, apibrėžiamas kaip darbuotojų, kuriems minėtas politikos pokytis padarė poveikį, užimtumo pokyčio ir su ta darbuotojų grupe susijusio vidutinio darbo užmokesčio atsako santykis. Apskaičiuotas įvertis lygus –0,033, o tai reiškia, kad, vidutiniam darbo užmokesčiui pakilus 1 proc., užimtumas sumažėja 0,033 proc. Taigi, rezultatai rodo, kad darbo užmokesčio augimo efektas buvo dominuojantis, palyginti su darbo vietų praradimo efektu tarp darbuotojų, kuriuos ši ekonominės politikos priemonė palietė.

Šiuos rezultatus reikia aiškinti atsižvelgiant į specifines aplinkybes, kurios gali paaiškinti, kodėl nebuvo padarytas neigiamas poveikis užimtumui. Viena vertus, tai, kad dėl MMA padidinimo susitarė Vyriausybė, profesinės sąjungos ir darbdavių asociacijos, rodo, jog socialiniai partneriai suvokė, kad toks padidinimas vyraujančioje makroekonominėje aplinkoje nepakenks ekonomikai. Pažymėtina, kad įmonės turi įvairių prisitaikymo prie MMA padidinimo mechanizmų, kurie nebūtinai yra susiję su darbuotojų atleidimu. Šiuo atžvilgiu prieš 2013 m. sausio mėn. numatytą MMA padidinimą, atlikus Lietuvos bendrovių reprezentacinės imties apklausą, surinkti duomenys parodė, kad labiausiai tikėtini prisitaikymo būdai, kuriais bendrovės planavo pasinaudoti, buvo su darbo jėga nesusijusių sąnaudų mažinimas ir investavimas į našumą didinančias technologijas. Taip pat, jei bendrovėms visų pirma rūpi paklausa, o ne sąnaudos, darbo sąnaudų sukrėtimas būtų galėjęs būti tiesiogiai arba bent iš dalies amortizuotas kainų kilimu augančioje ekonomikoje. Kita vertus, Lietuvoje nagrinėjamu laikotarpiu dažnai buvo nesilaikoma teisės aktų ir buvo paplitę atlyginimai vokelyje. Taigi, jei mažą darbo užmokestį gaunančius darbuotojus daugiausia buvo įdarbinusios bendrovės, mokančios atlyginimus vokelyje, gautus rezultatus būtų galima paaiškinti tuo, kad šios bendrovės mažino atlyginimų vokelyje dydį ar taip mokamų atlyginimų dalį, nekeisdamos užimtumo lygio.

Ar MMA padidinimo 2012 m. įvertinimo rezultatai gali galioti ir jos padidinimo 2022 m. atveju, priklauso nuo to, kaip per pastarąjį dešimtmetį pakito ekonominė aplinka. Nors yra tikėtina, kad bendrovės ir toliau taikys kitus prisitaikymo prie MMA padidinimo būdus (su darbo jėga nesusijusių sąnaudų mažinimą, kainų didinimą ir kt.), ekonomikoje įvyko tam tikrų svarbių pokyčių, kurie gali turėti įtakos 2012 m. rezultatų išoriniam pagrįstumui. Pirma, Trišalei tarybai pastaraisiais metais prasčiau sekėsi siekti susitarimų. Antra, atlyginimai vokelyje, kurie galbūt buvo sušvelninę neigiamą poveikį užimtumui, laikui bėgant tapo kur kas mažiau paplitę. Trečia, 2017 m. liepos mėn. įsigaliojęs naujasis Darbo kodeksas padarė didžiulį poveikį darbo santykių reguliavimui. Tai ypač svarbu, nes MMA nuo tada gali būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą, taigi daromas nemenkas poveikis tai daliai darbuotojų, kuriems tiesioginę ir netiesioginę įtaką daro bet koks MMA pokytis.

Literatūra:

·Garcia-Louzao, J. and Tarasonis, L. (2022). “Wage and Employment Impact of Minimum Wage: Evidence from Lithuania”, Lietuvos banko darbo straipsnių serija, nr. 103. Šaltinis internete čia.

Santrumpos

BVP bendrasis vidaus produktas

ECB Europos Centrinis Bankas

EK Europos Komisija

ES Europos Sąjunga

EURIBOR Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro interbank offered rate)

Eurosistema Europos Centrinis Bankas ir euro zonos centriniai bankai

Eurostatas Europos Sąjungos statistikos tarnyba

JAV Jungtinės Amerikos Valstijos

JK Jungtinė Karalystė

MMA minimalioji mėnesinė alga

NT nekilnojamasis turtas

PVI prikimo vadybininkų indeksas

PVM pridėtinės vertės indeksas

SVKI suderintasis vartotojų kainų indeksas

TVF Tarptautinis valiutos fondas

VMI Valstybinė mokesčių inspekcija

Gedimino pr. 6, LT-01103 Vilnius

www.lb.lt

Lietuvos ekonomikos apžvalgoje nagrinėjama realiojo sektoriaus, kainų, viešųjų finansų ir kredito kaita Lietuvoje, taip pat numatoma šalies ekonomikos raida. Apžvalgoje pateikiama medžiaga yra statistinių duomenų analizės, modeliavimo ir ekspertų vertinimo rezultatas. Apžvalgą rengia Lietuvos bankas.

Apžvalga pagrįsta informacija, paskelbta iki 2022 m. kovo 10 d.

Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.

ISSN 2029-8358 (online)

Lietuvos ekonomikos apžvalga (2022 m. kovo mėn.)