2026-11-05
Lietuvos darbo rinka po 2025 m. sąstingio vėl atsigauna. 2026 m. pirmus tris ketvirčius užimtųjų skaičius viršijo pernykštį lygį ir priartėjo prie istorinių aukštumų. Tai reikšmingai prisidėjo prie nedarbo lygio sumažėjimo. Įtampa darbo rinkoje palaiko nominaliojo darbo užmokesčio didėjimą, tačiau sparčiau augusi infliacija reikšmingai apkarpė gyventojų realiosios perkamosios galios prieaugį.
Komentuoja Rokas Budrauskas, Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas
Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį darbo jėgą sudarė 1 mln. 592 tūkst. žmonių, t. y. 0,1 proc. daugiau nei 2025 m. tą patį ketvirtį (žr. 1 pav. grafiką kairėje). Užimtųjų skaičius buvo 1 mln. 490 tūkst. (metinis augimas 0,3 %), o bedarbių skaičius – 101,4 tūkst. (per metus sumažėjo 3,4 %). Šiais metais užimtumas pakilo iki didžiausio lygio šį šimtmetį. Įtampa darbo rinkoje jau daug metų yra pakylėto lygio – darbo vietų ir darbo jėgos santykis yra apie 95 proc. Tai reiškia, kad darbdaviams sunku rasti darbuotojų, todėl jie konkuruoja siūlydami didesnius atlyginimus ir geresnes sąlygas.
Nedarbo lygis sudarė 6,4 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto mažesnis nei prieš metus (žr. 1 pav. grafiką dešinėje). Šį sumažėjimą nulėmė padidėjęs darbo vietų skaičius1 ir mažesnis gyventojų aktyvumas darbo rinkoje. Aktyvumo lygis2 sumažėjo nuo 63,8 proc. (2025 m. trečiąjį ketvirtį) iki 63,6 proc., bet vis tiek yra apie 5 proc. punktais didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis.
Šiais metais stebimi reikšmingi migracijos srautų pokyčiai: penkis iš devynių mėnesių iš Lietuvos išvyko daugiau šalies piliečių, nei sugrįžo. Bendras lietuvių grynosios migracijos balansas ir toliau buvo teigiamas ir sudarė 0,5 tūkst., tačiau buvo net 7,7 tūkst. mažesnis nei 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pernai reikšmingai sumažėjusi užsieniečių grynoji migracija šiemet vėl didėja sparčiau – vidutiniškai apie 1,7 tūkst. per mėnesį daugiau nei pernai. Šios tendencijos prisidėjo prie darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus didėjimo. Trečiąjį ketvirtį jis sudarė 2 mln. 503 tūkst. žmonių (metinis augimas 0,4 %).
Lietuvos darbo rinka tebėra atspari nepaisant globalinių sukrėtimų.
1 pav. Darbo rinka (grafikas kairėje) ir nedarbo lygio kaitos veiksniai (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.
Sodros duomenimis, trečiąjį ketvirtį nominalusis vidutinis darbo užmokestis (VDU) didėjo 0,1 proc. punkto lėčiau nei prieš metus ir sudarė 8,3 proc. (žr. 2 pav. grafiką kairėje). Dėl karo Persijos įlankoje išaugusios energijos kainos, reikšmingai prisidėjo prie bendrosios metinės infliacijos didėjimo – vartotojų prekių krepšelis trečiąjį ketvirtį brango 6,2 proc. Įvertinus kainų augimą, realusis darbo užmokestis pakilo 2,2 proc. – 2,4 proc. punkto mažiau nei prieš metus. Artimiausiu metu infliacija ir toliau bus padidėjusi, tačiau neturėtų viršyti nominaliojo darbo užmokesčio augimo, tad gyventojų perkamoji galia tebedidės, nors ir lėčiau.
Trečiąjį ketvirtį darbo užmokestis daugiau nei 2 proc. punktais didėjo sparčiau nei prieš metus trijose ekonominėse veiklose (žr. 2 pav. grafiką dešinėje): nekilnojamojo turto veikloje – iki 12,7 proc. (8,2 proc. p.), energetikoje – iki 12,8 proc. (4,4 proc. p.) bei informacijos ir technologijų veikloje – iki 8,1 proc. (2,1 proc. p.). O darbo užmokestis didėjo daugiau nei 2 proc. punktais lėčiau nei prieš metus keturiuose sektoriuose: transporto sektoriuje – iki 9,1 proc. (2,9 proc. p.), žemės ūkyje – iki 7,4 proc. (3,2 proc. p.), verslo aptarnavimo sektoriuje – iki 7,4 proc. (3,4 proc. p.) ir sveikatos apsaugos sektoriuje – iki 7,1 proc. (3,9 proc. p.).
Nominaliosios pajamos augo panašiu tempu, tačiau, 2026 m. reikšmingai sparčiau didėjant infliacijai, gyventojų realioji perkamoji galia augo 2 proc. punktais lėčiau.
2 pav. Bendras VDU pokytis (grafikas kairėje) ir sektorinis VDU pokytis (grafikas dešinėje)
Šaltiniai: Sodra, VDA ir Lietuvos banko skaičiavimai.
1 Neigiama užimtumo dedamoji reiškia, kad užimtumas mažino nedarbo lygį.
2 Iš viso pagal amžiaus grupes.