Lietuvos bankas
2020-03-20
11

Gyventojai, kaupiantys pensijų fonduose, ypač jei didžioji dalis jų kaupiamų lėšų yra investuota į akcijas, pastebėjo, kad šiemet jų sukaupto turto vertė smarkiai sumažėjo. Kaip vertinti tokius pokyčius? Lietuvos banko specialistai atsako į gyventojų užduodamus klausimus. 

  1.  Kodėl mano santaupų vertė pensijų fonduose mažėja?

Šį vertės sumažėjimą nulėmė akcijų kainų svyravimai biržose. Vis dėlto vertėtų paminėti – ilgojo laikotarpio duomenys rodo, kad grąža akcijų biržose yra teigiama, t. y. nors per krizes ar rinkų nuosmukio laikotarpius akcijų kainos krinta, bėgant laikui jos grįžta į buvusį lygį ir toliau kyla. Be to, svarbu prisiminti, kad pensijų fondai yra ilgalaikio taupymo produktas, todėl jaudintis dėl svyravimų trumpuoju laikotarpiu – tikrai neverta.

  1. Kurių fondų vertė nukrito mažiausiai?

Vertinant II pakopos trijų vyriausių grupių (turto išsaugojimo bei 1954–1960 ir 1961–1967 m. tikslinių amžiaus grupių) pensijų fondų rezultatus nuo šių pensijų fondų veiklos pradžios (2019 m.), jų vertės pokytis yra teigiamas, o tai rodo, kad dalyvių, kurie yra netoli senatvės pensijos amžiaus, turtas yra investuotas į saugesnes ir akcijų biržų svyravimams atsparesnes finansines priemones (pvz., vyriausybės vertybinius popierius), todėl nuosmukis akcijų biržose šiuos pensijų fondus veikia ne taip reikšmingai.   

  1. Ar yra pasitaikę tokių laikotarpių, kai pensijų fonduose sukaupto turto vertė taip staigiai krito? Kas vyko vėliau?

Pensijų fondų valdytojai akcijų vertės rinkose kritimo laikotarpiais veikia taip, kad pensijų fondų dalyviai patirtų mažiausių galimų nuostolių. II pakopos pensijų fondų veikla yra reglamentuota teisės aktais: jiems taikomi diversifikavimo reikalavimai, nustatyta prievolė laikytis strategijose ir taisyklėse išdėstytų reikalavimų, be to, pensijų fondai privalo veikti dalyviui geriausiomis sąlygomis.

Šių metų pradžia nėra pirmas kartas Lietuvos pensijų kaupimo istorijoje, kai per trumpą laiką smarkiai nukrinta pensijų fonduose sukaupto turto vertė. Panašiai įvyko ir prieš 12 metų, 2008 m., – tais metais II pakopos pensijų fondų grąža buvo neigiama ir siekė beveik 20 proc. Tačiau jau 2009 m. metinė grąža viršijo 17 proc. ir teigiama metinė grąža vyravo iki 2017 m. pabaigos, o pernai metinė grąža buvo rekordinė ir siekė beveik 20 proc. 

  1. Periodinio investavimo nauda: kodėl verta, nukritus akcijų kainoms, ir toliau mokėti įmokas į pensijų fondus?

Periodinis investavimas yra naudingas, nes leidžia investuoti visais ekonomikos ciklais. Šiuo metu, krentant akcijų kainoms rinkose, labiausiai yra veikiami pensijų fondai, kurių dalyviai yra dar jauni ir jų didesnę turto dalį užima rizikingas turtas (pvz., akcijos). Tačiau būtent dabar pensijų fondų valdytojai turi galimybę akcijas pirkti pigiau, tikėdamiesi, kad ateityje šių akcijų kaina kils ir duos teigiamą grąžą. 

Taigi kai kainos rinkose krenta, atsiranda galimybė jų įsigyti pigiau ir taip ateityje gauti didesnę naudą. Dėl šių priežasčių nepatariama stabdyti periodinio investavimo.

  1. Kodėl nereikia šiuo metu mažinti investavimo rizikos, jei kaupiu  pensijų fonduose?

Šiuo metu, kai akcijų kaina rinkose krinta, gali kilti pagunda sumažinti investavimo riziką ir savo sukauptas lėšas perkelti į mažesnę riziką turinčius pensijų fondus. Vis dėlto šitaip elgtis nepatariama – jau sukaupti pensijų fondų vienetai būtų parduoti už mažesnę kainą, nei ji buvo įsigijimo metu. Reikšmingai sumažinę savo fondo riziką netinkamu momentu, galite prarasti galimybę pasinaudoti akcijų kainų kilimu ateityje. Dėl to patirtumėte nuostolių, kurių gali pavykti išvengti, kai akcijų rinkos ims augti ir pensijų fondų vienetų vertė vėl pradės kilti.   

Svarbu! Pensijų fondai yra ilgalaikio taupymo produktas, todėl jaudintis dėl svyravimų trumpuoju laikotarpiu – tikrai neverta.