2023-09-20
Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektorius: beveik 70 proc. visų pajamų uždirbo dešimt įstaigų
Elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektorius šių metų pirmąjį pusmetį reikšmingai ūgtelėjo, tačiau rinkoje iš esmės dominuoja dešimt įstaigų, kurioms tenka didžioji veiklos pajamų dalis.
„Šis FinTech sektorius toliau sparčiai auga, o Lietuvos bankas siekia, kad minėtas procesas būtų tvarus. Įvertinę elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų pateiktas praėjusių metų finansines ataskaitas, atkreipėme jų vadovų dėmesį į dažniausiai pasitaikančius atvejus ar klaidas“, – sako Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas.
2023 m. pirmojo pusmečio pabaigoje EPĮ ir MĮ sektoriuje veikė 127 įstaigos (83 EPĮ ir 44 MĮ). Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu (dėl palyginamumo eliminavus vieno pasitraukusio reikšmingo dalyvio duomenis), sektoriaus licencinės veiklos pajamos padidėjo beveik ketvirtadaliu – iki 227 mln. Eur, o mokėjimo operacijų suma išaugo daugiau nei du kartus – iki 221 mlrd. Eur.
Tiesa, 77 proc. viso sektoriaus apyvartos (daugiau kaip 170 mlrd. Eur) generavo penkios, o likusią dalį (23 %, arba 50 mlrd. Eur) – 82 EPĮ ir MĮ.
68 proc. sektoriaus pajamų – beveik 154 mln. Eur – uždirbo dešimt EPĮ ir MĮ.
Pirmojo pusmečio pabaigoje trys įstaigos nevykdė nuosavo kapitalo reikalavimų. Įvertinęs pateiktas neaudituotas finansines ataskaitas, Lietuvos bankas lūkesčių raštu kreipėsi į EPĮ ir MĮ vadovus, pateikdamas rekomendacijas dėl nuosavo kapitalo rodiklių stebėsenos ir kontrolės priemonių, užtikrinančių, kad nuosavas kapitalas netaptų mažesnis už reikalaujamą minimalų. Taip pat laiške išdėstytos rekomendacijos dėl verslo ir atitikties funkcijų atskyrimo, rizikos valdymo ir atvejų, kai tam tikros funkcijos deleguojamos trečiosioms šalims.
Be to, Lietuvos bankas lietuvių bei anglų kalbomis pradėjo skelbti nuasmenintą konkrečių atvejų analizę apie patikrinimų ir analizių metu nustatytus trūkumus, pažeidimus ir gerosios praktikos pavyzdžius.
Siekdamas atliepti EPĮ ir MĮ aktualius klausimus, 2023 m. pirmąjį pusmetį Lietuvos bankas surengė 3 konsultacinius renginius (juose dalyvavo apie 350 klausytojų), 55 susitikimus su finansų rinkos dalyviais, išsiuntė 63 raštus, kuriuose atkreipė dėmesį į tobulintiną veiklos praktiką. Dar 2 mokymų renginiai (didesnės kliento rizikos vertinimo ir tarptautinių sankcijų įgyvendinimo klausimais) organizuoti kartu su Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centru, juose centrinio banko atstovai dalyvavo kaip lektoriai. Šie mokymo renginiai pritraukė beveik 2 500 dalyvių.
Lietuvos bankas dalyvauja ir ketvirtiniuose susitikimuose su FinTech asociacijų atstovais ir jų nariais: juose centrinis bankas konsultuoja finansų rinkos dalyvius įvairiais aktualiais jiems kylančiais atitikties ir pinigų plovimo prevencijos klausimais.
Apžvelgiamu laikotarpiu Lietuvos bankas taip pat atliko 4 EPĮ ir MĮ patikrinimus, 2 vertinamuosius vizitus, pritaikė 27 poveikio priemones, išdavė 2 naujas ir panaikino 5 EPĮ ar MĮ licencijas (2 licencijos panaikintos pačių įstaigų prašymu, 3 – už reikšmingus teisės aktų pažeidimus).
Lietuvos bankas ir toliau stebi, kaip laikomasi gairių dėl EPĮ ir MĮ teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis. 2023 m. pirmąjį pusmetį gauti 5 pranešimai iš kredito įstaigų apie uždarytas ar apribotas sąskaitas EPĮ ir MĮ. Iš viso nuo 2019 m. Lietuvos banke gauta 60 tokio pobūdžio pranešimų.
Naujausia informacija rinkos dalyviams skelbiama dažniausiai užduodamų klausimų, rekomendacijų rubrikose. Lietuvos bankas taip pat viešai skelbia informaciją apie kiekvienos EPĮ ir MĮ metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.