Lietuvos bankas

[[#ex]]

2021 metai

Lietuvos banko lūkesčiai dėl bendrovių valdymo, vidaus kontrolės ir atitikties kultūros stiprinimo

Lietuvos bankas kreipimesi į FinTech sektoriaus atstovus akcentavo reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymu, nuosavu kapitalu, vidaus kontrole, klientų lėšų apsaugos reikalavimais, klientų skundų nagrinėjimu, informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos valdymu, pranešimais apie pasikeitusius vadovus ir akcininkus, ataskaitų sudarymu, duomenų patikimumu, ataskaitų teikimo laiku, veiklos funkcijų perdavimu.

Spalio mėn. vyko konsultacinių renginių, skirtų mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms, ciklas. Pateikiame pristatymų skaidres:

Dėl elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų teikiamų klientų skundų ataskaitų

Lietuvos bankas, įvertinęs elektroninių pinigų ir mokėjimo Įstaigų už praėjusį ataskaitinį laikotarpį pateiktus klientų skundų ataskaitų duomenis, atkreipė Fintech atstovų dėmesį į nustatytus tobulintinus duomenų pateikimo aspektus.

2022 metai

Lietuvos bankas skelbia antrąjį lūkesčių laišką elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų vadovams. Jame pateikiami pastebėjimai ir rekomendacijos, į ką derėtų atkreipti dėmesį teikiant licencines paslaugas, valdant rizikas, saugant klientų lėšas ir kitais aktualiais klausimais. Lūkesčių rašte apžvelgiami su verslo planų vykdymu, licencinių paslaugų teikimu, veiklos modelio keitimu, klientų lėšų apsauga, vidaus auditu ir vidaus kontrole, rizikų (įskaitant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo) valdymu ir informacijos teikimu susiję klausimai. 

Lietuvos bankas, vykdydamas elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) priežiūrą, įvairių patikrinimų, dokumentinių analizių ir tyrimų metu vis dažniau nustato trūkumų įstaigų vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir valdymo sistemos srityse. Todėl, įgyvendindamas vieną iš savo strateginių krypčių – FinTech sektoriaus brandos ir atitikties kultūros stiprinimą, išanalizavo, kaip EPĮ ir MĮ sekasi įgyvendinti vidaus kontrolės ir valdymo sistemos patikimumo reikalavimus. Analizėje įvertinta esama EPĮ ir MĮ sektoriaus padėtis, apžvelgtos susijusios problemos, nustatytos galimos rizikos ir pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų.

Analizės santraukoje pateikiama glaustų pavyzdžių iš EPĮ ir MĮ gerosios ir tobulintinos praktikos įstaigoms įgyvendinant vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir valdymo sistemos patikimumo reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 03-106 „Dėl Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“. Analizės imtis – 6 įstaigų (5 EPĮ ir 1 MĮ) pateikti dokumentai ir informacija.

Lietuvos bankas, vykdydamas elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) priežiūrą, įvairių patikrinimų, dokumentinių analizių ir tyrimų metu pastebi atvejų, kai vidaus audito funkcija yra vykdoma netinkamai ar visai neįdiegiama. Todėl, įgyvendindamas vieną iš savo strateginių krypčių – FinTech sektoriaus brandos ir atitikties kultūros stiprinimą, išanalizavo ir įvertino, kaip atrinktos EPĮ ir MĮ laikosi vidaus audito funkcijos vykdymo reikalavimų. 

Analizės metu buvo apžvelgti EPĮ ir MĮ sektoriaus vidaus audito funkcijos vykdymo pagrindiniai trūkumai, nustatytos galimos su netinkamu funkcijos vykdymu sietinos rizikos, apžvelgtos susijusios problemos ir pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų.

Analizės santraukoje pateikiami jos rezultatai bei pavyzdžių iš gerosios ir tobulintinos praktikos įgyvendinant vidaus audito reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo 4 skyriuje. Analizės imtis – 15 įstaigų (11 EPĮ ir 4 MĮ) pateikti dokumentai ir informacija.

Lietuvos bankas, vykdydamas elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) priežiūra bei įgyvendindamas vieną iš savo strateginių krypčių – FinTech sektoriaus brandos ir atitikties kultūros stiprinimą, atliko EPĮ ir MĮ sudarytų  klientų lėšų saugojimo sutarčių su kredito įstaigomis dokumentinę analizę ir įvertino, ar EPĮ ir MĮ sudarytų klientų lėšų saugojimo sutarčių su kredito įstaigomis nuostatos užtikrina tinkamą ir efektyvią klientų lėšų apsaugą, įstaigai vykdant veiklą ar tapus nemokia, pagal Lietuvos Respublikos Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (EPEPĮĮ) 25 straipsnio reikalavimus ir pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimo įstaigų (MĮĮ) įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.

Analizės santraukoje pateikiama glausta informacija, kaip  įstaigoms sekėsi  įgyvendinti klientų lėšų apsaugos reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 03-106 „Dėl Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“. Analizės imtis – 42 įstaigos (24 EPĮ ir 18 MĮ) pateikti dokumentai ir informacija.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2022-05-22