Lietuvos bankas
English

Rekomendacijos dėl EPĮ/MĮ veiklos reikalavimų ir valdymo

  2. Finansų rinkos dalyvių priežiūra
  3. Finansų sektoriai
  4. El. pinigų įstaigos
Spausdinti

[[#ex]]

Konsultavimas

2022 m. vyko konsultacinių renginių, skirtų mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms, ciklas. Pateikiame pristatymų skaidres:

Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų atskaitomybės aktualijos ir sąskaitų atidarymo kredito įstaigose problematika (1.4 MB download icon)

Mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų organizacinė struktūra ir valdymas (659.4 KB download icon)

Mokėjimo paslaugų teikimo aktualijos (379.2 KB download icon)

Vidaus audito vaidmuo įstaigoje ir klientų lėšų apsauga mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigose (746.6 KB download icon)

2021 m. vyko konsultacinių renginių, skirtų mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms, ciklas. Pateikiame pristatymų skaidres:

Mokėjimo paslaugų teikimo aktualijos (417.8 KB download icon)

Organizacinė įstaigos struktūra ir valdymas (566.9 KB download icon)

EPĮ ir MĮ atskaitomybės aktualijos ir sąskaitų atidarymo kredito įstaigose problematika (1.2 MB download icon)

Vidaus audito vaidmuo įstaigoje ir klientų lėšų apsauga mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos (602.5 KB download icon)e 

Bendrovių valdymo, vidaus kontrolės ir atitikties kultūros stiprinimas

2022 m. Lietuvos bankas mokėjimo paslaugų teikėjams pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip gerinti vartotojų aptarnavimą, paslaugų prieinamumą ir stiprinti apsaugą nuo sukčių. Jie parengti įvertinus beveik dviejų metų finansų rinkos dalyvių priežiūros informaciją, vartotojų nusiskundimus ir ginčus. 

2022 m. Lietuvos bankas paskelbė antrąjį lūkesčių laišką elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų vadovams. Jame pateikiami pastebėjimai ir rekomendacijos, į ką derėtų atkreipti dėmesį teikiant licencines paslaugas, valdant rizikas, saugant klientų lėšas ir kitais aktualiais klausimais. Lūkesčių rašte apžvelgiami su verslo planų vykdymu, licencinių paslaugų teikimu, veiklos modelio keitimu, klientų lėšų apsauga, vidaus auditu ir vidaus kontrole, rizikų (įskaitant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo) valdymu ir informacijos teikimu susiję klausimai. 

2021 m. Lietuvos bankas kreipėsi į FinTech sektoriaus atstovus, akcentavo reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikų valdymu, nuosavu kapitalu, vidaus kontrole, klientų lėšų apsaugos reikalavimais, klientų skundų nagrinėjimu, informacinių ir ryšių technologijų bei saugumo rizikos valdymu, pranešimais apie pasikeitusius vadovus ir akcininkus, ataskaitų sudarymu, duomenų patikimumu, ataskaitų teikimo laiku, veiklos funkcijų perdavimu.

[[#ex]]

Analizės ir ataskaitos

[[#ex]]

Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų rizikos valdymo reikalavimų įgyvendinimo analizė

Lietuvos bankas elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) sektoriui ne kartą yra akcentavęs rizikos valdymo svarbą ir būtiną šių įstaigų veiklai būdingų rizikų valdymo priemonių taikymą. Tinkamas rizikos valdymo priemonių taikymas užtikrina tvarų pajamų augimą, padeda įstaigoms išvengti ekonominių ir finansinių šokų padarinių ir sudaro palankias sąlygas bendradarbiauti su kitomis finansinių paslaugų įstaigomis. Lietuvos bankas, siekdamas įvertinti visos EPĮ ir MĮ rinkos rizikos valdymo reikalavimų įgyvendinimą ir gerųjų praktikų taikymą, įvertino EPĮ ir MĮ rizikos valdymo aplinką ir rizikos valdymo proceso vykdymą. Ši atlikta analizė buvo plačios apimties – išanalizuota 80 (daugiau nei pusė viso EPĮ ir MĮ sektoriaus) rinkoje veikiančių įstaigų (41 EPĮ ir 39 MĮ).

Analizės santraukoje pateikiami bendri EPĮ ir MĮ sektoriaus vertinimo rezultatai pagal rizikos valdymo reikalavimų sritis. Atkreiptinas dėmesys, jog nei viena vertinta EPĮ ir MĮ nepasiekė aukščiausio vertinimo balo, 15 įstaigų – vidutiniškai atitinka reikalavimus, 50 įstaigų – iš dalies atitinka reikalavimus, o likusios 15 – neatitinka reikalavimų.

Klientų skundų ataskaitos

Lietuvos bankas, įvertinęs elektroninių pinigų ir mokėjimo Įstaigų už praėjusį ataskaitinį laikotarpį pateiktus klientų skundų ataskaitų duomenis, atkreipė Fintech atstovų dėmesį į nustatytus tobulintinus duomenų pateikimo aspektus.

Vidaus kontrolės ir valdymo sistemos patikimumo analizė

Lietuvos bankas, vykdydamas elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) priežiūrą, įvairių patikrinimų, dokumentinių analizių ir tyrimų metu vis dažniau nustato trūkumų įstaigų vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir valdymo sistemos srityse. Todėl, įgyvendindamas vieną iš savo strateginių krypčių – FinTech sektoriaus brandos ir atitikties kultūros stiprinimą, išanalizavo, kaip EPĮ ir MĮ sekasi įgyvendinti vidaus kontrolės ir valdymo sistemos patikimumo reikalavimus.

2021 m. analizėje įvertinta esama EPĮ ir MĮ sektoriaus padėtis, apžvelgtos susijusios problemos, nustatytos galimos rizikos ir pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų. Analizės santraukoje pateikiama glaustų pavyzdžių iš EPĮ ir MĮ gerosios ir tobulintinos praktikos įstaigoms įgyvendinant vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir valdymo sistemos patikimumo reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 03-106 „Dėl Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“. Analizės imtis – 6 įstaigų (5 EPĮ ir 1 MĮ) pateikti dokumentai ir informacija.

2021 m.

2022 m. analizėje įvertintas atrinktų EPĮ ir MĮ reikalavimų įgyvendinimas. Atlikta analizė parodė, kad vertinamų įstaigų vidaus kontrolės ir valdymo sistemos patikimumo reikalavimai yra įgyvendinami tik iš dalies ir įstaigų valdymo ir rizikos sistemos yra tik iš dalies tinkamos ir patikimos. Be to, nustatyta, kad analizės rezultatai iš esmės nesiskiria nuo 2021 m. atliktos analizės rezultatų. 

Analizės santraukoje glaustai pateikiama geroji praktika ir tobulintinos sritys, į kurias Lietuvos bankas siekia atkreipti EPĮ ir MĮ dėmesį, kad jos tinkamai galėtų įgyvendinti vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir valdymo sistemos patikimumo reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 03-106 „Dėl Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“. Analizės imtis – 5 įstaigų (3 EPĮ ir 2 MĮ) pateikti dokumentai ir informacija.

2022 m. 

Vidaus audito funkcijos užtikrinimo tinkamumo analizė

Lietuvos bankas, vykdydamas elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) priežiūrą, įvairių patikrinimų, dokumentinių analizių ir tyrimų metu pastebi atvejų, kai vidaus audito funkcija yra vykdoma netinkamai ar visai neįdiegiama. Todėl, įgyvendindamas vieną iš savo strateginių krypčių – FinTech sektoriaus brandos ir atitikties kultūros stiprinimą, išanalizavo ir įvertino, kaip atrinktos EPĮ ir MĮ laikosi vidaus audito funkcijos vykdymo reikalavimų. 

2022 m. analizėje įvertintas atrinktų EPĮ ir MĮ vidaus audito funkcijai taikomų reikalavimų įgyvendinimas. Atlikta analizė parodė, kad vertinamų įstaigų vidaus audito reikalavimai yra įgyvendinami tik iš dalies, didelė dalis įstaigų  vykdė vidaus audito funkciją su reikšmingais trūkumais. Be to, palyginus su 2021 m. atliktos analizės rezultatais, įgyvendinant vidaus audito funkciją EPĮ ir MĮ esminio progreso nepasiekė. Analizės santraukoje glaustai pateikiama geroji praktika ir tobulintinos sritys, į kurias Lietuvos bankas siekia atkreipti EPĮ ir MĮ dėmesį, kad jos tinkamai galėtų tinkamai įgyvendinti vidaus audito funkcijai taikomus reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 03-106 „Dėl Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“. Analizės imtis – 15 įstaigų (11 EPĮ ir 4 MĮ) pateikti dokumentai ir informacija.

2022 m.

2021 m. analizės metu buvo apžvelgti EPĮ ir MĮ sektoriaus vidaus audito funkcijos vykdymo pagrindiniai trūkumai, nustatytos galimos su netinkamu funkcijos vykdymu sietinos rizikos, apžvelgtos susijusios problemos ir pateiktos rekomendacijos dėl tolesnių veiksmų. Analizės santraukoje pateikiami jos rezultatai bei pavyzdžių iš gerosios ir tobulintinos praktikos įgyvendinant vidaus audito reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 03-106 „Dėl Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų valdymo sistemos ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų aprašo 4 skyriuje. Analizės imtis – 15 įstaigų (11 EPĮ ir 4 MĮ) pateikti dokumentai ir informacija.

2021 m.

Klientų lėšų saugojimo sutarčių analizė

Lietuvos bankas, vykdydamas elektroninių pinigų įstaigų (EPĮ) ir mokėjimo įstaigų (MĮ) priežiūra bei įgyvendindamas vieną iš savo strateginių krypčių – FinTech sektoriaus brandos ir atitikties kultūros stiprinimą, atliko EPĮ ir MĮ sudarytų  klientų lėšų saugojimo sutarčių su kredito įstaigomis dokumentinę analizę ir įvertino, ar EPĮ ir MĮ sudarytų klientų lėšų saugojimo sutarčių su kredito įstaigomis nuostatos užtikrina tinkamą ir efektyvią klientų lėšų apsaugą, įstaigai vykdant veiklą ar tapus nemokia, pagal Lietuvos Respublikos Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo (EPEPĮĮ) 25 straipsnio reikalavimus ir pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimo įstaigų (MĮĮ) įstatymo 17 straipsnio reikalavimus.

Analizės santraukoje pateikiama glausta informacija, kaip  įstaigoms sekėsi  įgyvendinti klientų lėšų apsaugos reikalavimus, nustatytus Lietuvos banko valdybos 2020 m. liepos 23 d. nutarime Nr. 03-106 „Dėl Vidaus kontrolės, rizikos valdymo ir gautų lėšų apsaugos reikalavimų elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms“. Analizės imtis – 42 įstaigos (24 EPĮ ir 18 MĮ) pateikti dokumentai ir informacija.

[[#ex]]

Paskutinė atnaujinimo data: 2023-02-20