Elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos: mokėjimo operacijų suma trigubėjo ir 2020 m. viršijo 50 mlrd. Eur

„2020 m. elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų sektoriaus augimą lėmė ne tik dėl pandemijos išaugusi elektroninių mokėjimų svarba, bet ir nauji dalyviai: dalis Jungtinės Karalystės įmonių dėl Brexito perkėlė savo veiklą į Lietuvą. Augimo tikimės ir šiemet. Prižiūrėdami šį dinamišką sektorių, 2021 m. ypač daug dėmesio skirsime, kad elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos tinkamai nusistatytų prioritetus, ypač dėl valdysenos, vidaus kontrolės, pinigų plovimo prevencijos ir atitikties kitiems teisės aktų reikalavimams“, – sako Rūta Merkevičiūtė, Lietuvos banko Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorė

Neaudituotais 2020 m. ketvirtojo ketvirčio, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, duomenimis, EPĮ ir MĮ atliktų mokėjimo operacijų suma išaugo daugiau kaip tris kartus ir sudarė 51,1 mlrd. Eur.

EPĮ ir MĮ mokėjimo operacijų suma, mlrd. Eur

2020 m. įmonės iš licencinės veiklos gavo 138,5 mln. Eur pajamų arba 72,4 mln. Eur (2,1 karto) daugiau nei praėjusiais metais. EPĮ pajamos sudarė 114,5 mln. Eur ir per metus padidėjo daugiau nei dvigubai (2,6 karto), MĮ pajamos augo nuosaikiai: per metus padidėjo 1,3 mln. Eur – iki 24 mln. Eur.

2020 m. pabaigoje Viešajame elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų sąraše buvo užregistruotos 132 įstaigos: 80 EPĮ ir 52 MĮ, o 2019 m. pabaigoje – 67 EPĮ ir 48 MĮ. Šiuo metu Lietuvos banke nagrinėjama daugiau kaip 40 paraiškų gauti EPĮ ar MĮ licencijas. 

Šiuo metu Lietuvoje veikia 23 EPĮ ir MĮ, kurių kapitalo kilmė sietina su Jungtine Karalyste.

EPĮ ir MĮ licencijų skaičius ir pajamos iš licencinės veiklos

2020 m. finansiniai rezultatai parodė, kad nuosavo kapitalo reikalavimo netenkino 3 įstaigos (2020 m. pirmąjį ketvirtį – 9, pirmąjį pusmetį – 3, per 9 mėn. – 2), jos jau ėmėsi veiksmų, kad nuosavas kapitalas būtų pakankamas. Šiuo laikotarpiu 82 proc. EPĮ ir MĮ, kurioms taikomas nuosavo kapitalo reikalavimas, nuosavo kapitalo rodiklį (jis negali būti mažesnis už 1) viršijo – jis buvo didesnis nei 1,1, 2020 m. pirmąjį ketvirtį tokių įstaigų buvo 78, pirmąjį pusmetį – 84, per 9 mėn. – 86 proc. 

EPĮ ir MĮ kapitalo rodikliai

Lietuvos bankas ir toliau atidžiai vertina, kaip bankai vadovaujasi Pozicija dėl elektroninių pinigų įstaigų ir mokėjimo įstaigų teisės naudotis kredito įstaigose atidarytomis banko sąskaitomis. Ja siekiama užtikrinti EPĮ ir MĮ galimybes atsidaryti banko sąskaitas, skirtas klientų lėšoms laikyti, ir jomis naudotis tokiu būdu ir mastu, kad EPĮ ir MĮ galėtų netrukdomai ir veiksmingai teikti mokėjimo paslaugas klientams.

Nuo 2019 m. pradžios bankai privalo pranešti Lietuvos bankui, jei atsisako atidaryti, apriboja ar uždaro sąskaitą EPĮ ir MĮ, ir nurodyti tokio sprendimo priežastis. Iš viso iki šiol gauti 39 tokie pranešimai, iš jų 3 – per ketvirtąjį ketvirtį. Pranešimai apie tai, kad EPĮ ir MĮ viršijo bankų norimą prisiimti riziką, sudarė 39, apie bankų korespondentų reikalavimą – 13, apie EPĮ ir MĮ pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo kontrolės priemonių trūkumus – 13, apie kitas įvairias priežastis (neaiškus ar nepagrįstas naudos gavėjų lėšų šaltinis ir kt.) – 35 proc. visų pranešimų. Lietuvos bankas nuolat analizuoja šiuos pranešimus ir teikia vertinimus bankams dėl atitinkamų veiksmų pagrįstumo ir rekomendacijas dėl praktikos gerinimo.

Lietuvos bankas, siekdamas atkreipti EPĮ ir MĮ dėmesį į valdymo ir vidaus kontrolės kokybę, yra numatęs nemažai mokymų ir konsultacijų šiomis temomis. Be to, Lietuvos banko 2021 m. ketinami vykdyti patikrinimai ir kitos teminės analizės yra skirti geresniam rizikų valdymui.

Savo interneto svetainėje centrinis bankas viešai skelbia EPĮ ir MĮ patikrinimų planą, kiekvienos elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigos metinius ir kiekvieno ketvirčio pagrindinius veiklos ir jos riziką ribojančių reikalavimų vykdymo rodiklius.

Finansų rinkos dalyvių priežiūra, Mokėjimai, mokėjimo įstaigos, el. pinigų įstaigos