Ar Atsakingojo skolinimo nuostatai Lietuvoje reikšmingai prisidėjo prie finansų sistemos stiprinimo?

Komentaro autorius Mantas Dirma, Lietuvos banko Sisteminės rizikos modeliavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas. Komentaras parengtas pagal M. Dirmos ir J. Karmelavičiaus teminį straipsnį, kurį skaityti galite čia.

Atsakingojo skolinimo nuostatai Lietuvoje

Po 2008 m. finansų krizės kilo poreikis sustiprinti finansų sistemos apsaugą nuo sisteminių rizikų formavimosi. Siekiant užtikrinti būsto kredito kokybę, padidinti skolininkų bei kreditorių atsparumą galimiems ekonominiams šokams ir sumažinti finansinio ciklo svyravimus sureguliuojant kredito paklausą Lietuvoje, 2011 m. pradėti taikyti vadinamieji ASN. Šiuo skolinimo taisyklių rinkiniu buvo įtvirtinti minimalūs reikalavimai, kuriuos turi tenkinti fizinių asmenų paskolos, užstatytos nekilnojamuoju turtu. Bene didžiausia paskolų grupė, kuriai taikomi ASN, – namų ūkių būsto paskolos. Nors per daugiau kaip dešimtmetį ASN buvo koreguojami ir pildomi, galima išskirti trijų rūšių pagrindinius reikalavimus, taikomus būsto paskoloms:

• Įsiskolinimo ribojimas: kredito gavėjo visų turimų paskolų mėnesinių įmokų bei palūkanų mokėjimų ir gaunamų pajamų santykis (angl. debt service to income, DSTI) neturi viršyti 40 proc. Papildomai, siekiant apsidrausti dėl galimo palūkanų normų padidėjimo, reikalaujama, kad DSTI santykis, apskaičiuotas su 5 proc. palūkanų norma, neviršytų 50 proc.
• Užstato vertės ribojimas: kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykis (angl. loan to value, LTV) ne didesnis kaip 85 proc.; antrosioms ir paskesnėms būsto paskoloms nuo 2022 m. šis limitas sugriežtintas iki 70 proc.
• Paskolos trukmės ribojimas: maksimali kredito trukmė – 30 metų (nuo 2011 iki 2015 m. galiojo 40 metų limitas).

ASN rodikliai, tokie kaip LTV, DSTI ir trukmė, laikomi pakankamai tiksliais būsto paskolų kredito rizikos rodikliais. Paskolos, kurių DSTI rodiklis didelis, paprastai yra labiau pažeidžiamos dėl sumažėjusių skolininko disponuojamųjų pajamų, aukštos infliacijos, palūkanų padidėjimo. Didelis LTV paprastai reiškia, kad užstato vertė, palyginti su paskolos suma, yra mažesnė ir atitinkamai skolininko bankroto atveju kredito davėjas gali patirti didesnį nuostolį, negalėdamas užstatu padengti neveiksnios paskolos dalies. Kuo ilgesnė kredito trukmė, tuo ilgesni skolininko įsipareigojimai kredito davėjui – jie kartu reiškia ir ilgesnį rizikos horizontą. Minėtų rodiklių ribojimas teoriškai atrodo pagrįstas ir reikalingas. Siekiant įsitikinti, ar ASN priemonės veiksmingos kiekybiškai, atliekamas mikrolygmens kredito rizikos vertinimo pratimas remiantis istoriniais namų ūkių būsto paskolų duomenimis.

Tyrimas rodo, kad tuo atveju, jei ASN būtų pradėti taikyti iki 2008 m., krizės padariniai finansų sistemai būtų mažesni.

Žvelgiant į istorinius duomenis, matyti, kad 2004–2008 m. būsto paskolų skolinimo standartai nuosekliai laisvėjo. Pavyzdžiui, 2008 m. dalis būsto paskolų buvo suteikiama net su 100 proc. LTV rodikliu (žr. 1 pav. a grafiką). Be to, kredito teikėjai vis dažniau rinkdavosi suteikti paskolas labai įsiskolinusiems namų ūkiams – su aukštais DSTI santykiais ir (ar) ilgomis, siekiančiomis 40 metų trukmėmis (žr. 1 pav.). Vertinimo rezultatai rodo, kad tai atsiliepė būsto paskolų kredito rizikai, kuri taip pat didėjo¹. Štai vidutinė iki 2009 m. suteiktų būsto paskolų vadinamojo viso gyvenimo nemokumo tikimybė (tikimybė paskolai tapti neveiksniai² per laikotarpį nuo paskolos suteikimo iki grąžinimo) 2008 m. pasiekė 12 proc. (žr. 2 pav. a grafiką). Kitais žodžiais tariant, 2008 m. finansų krizės akivaizdoje buvo tikėtina, kad viena iš aštuonių suteiktų paskolų bent kartą taps neveiksnia per visą grąžinimo laikotarpį. Atsižvelgus į būsto paskolų nuostolius esant nemokumui, 2008 m. suteiktų būsto paskolų tikėtini nuostoliai sudarė apie 0,6 proc. pradinės paskolų vertės, t. y. kiekvienam 100 Eur nominaliosios paskolos vertės kredito davėjas turėjo sudaryti apie 0,6 Eur atidėjinius dėl galimo nemokumo (žr. 2 pav. b grafiką).

Vis dėlto, kaip matyti iš 1 pav., reikšminga dalis iki 2011 m. suteiktų būsto paskolų nebūtų tenkinusi šiandieninių ASN reikalavimų. Norint retrospektyviai įvertinti ASN efektyvumą, buvo atliktas jautrumo analizės pratimas, kuriuo siekiama pamatuoti, kokia būtų iki 2011 m. (ASN reikalavimų įsigaliojimo) suteiktų būsto paskolų kredito rizika, jei tada būtų galioję šiandieniniai DSTI, LTV ir trukmės ASN limitai (atitinkamai 40 ir 85 %, 30 metų)³. Tam buvo sudaryta hipotetinė, tenkinanti ASN apribojimus, būsto paskolų, suteiktų iki 2011 m., aibė, kiekvienai faktinei paskolai, pirmiausia apribojant trukmę ir perskaičiuojant DSTI santykį, o jei to nepakakdavo, sumažinant paskolos sumą, kad DSTI ir LTV reikalavimai būtų patenkinti. Visų taip pakoreguotų paskolų buvo įvertinti jų kredito rizikos parametrai – nemokumo tikimybė ir tikėtini nuostoliai. Iš 2 pav. matyti, kad tokia hipotetinė kredito rizika, pavaizduota violetine kreive, būtų pastebimai žemesnė už faktinę (žalią) kreivę. Kitaip tariant, jei ASN reikalavimai būtų įsigalioję jau 2000 m., vidutinė būsto paskolų kredito rizika būtų buvusi reikšmingai mažesnė – paskolų nemokumo tikimybę ASN priemonės būtų sumažinusios 2 proc. punkto, arba 18 proc., o santykinius tikėtinus nuostolius – beveik 0,3 proc. punkto, arba 78 proc. Taip pat dėl hipotetinio reguliavimo būsto paskolų portfelis būtų bent 24 proc. mažesnis, nes dalis skolininkų būtų buvę priversti imti mažesnes paskolas, kad patenkintų LTV ir DSTI reikalavimus. Atsižvelgus į šiuos veiksnius, įvertinti absoliutiniai bankų sektoriaus patirti būsto paskolų portfelio nuostoliai būtų apie 83 proc. mažesni nei faktiniai, patirti krizės laikotarpiu.

Pradėjus taikyti ASN, būsto paskolų kokybė pagerėjo – paskolos tapo atsparesnės ekonominiams šokams.

Nuo 2010 m. būsto paskolų nemokumo tikimybė ir santykiniai tikėtini nuostoliai reikšmingai sumažėjo, palyginti su prieš kriziniu laikotarpiu (žr. 2 pav.). Naujų paskolų kredito kokybė išaugo. Tą galima aiškinti tiek pačios rinkos savireguliacija, tiek ASN priemonių taikymu, dėl ko paskolos nebuvo suteikiamos pernelyg įsiskolinusiems (aukštas DSTI santykis) ar negalintiems sumokėti pakankamo pradinio įnašo (aukštas LTV santykis) namų ūkiams (žr. 1 pav.).

Naujų paskolų sutarčių sąlygų pokyčiai turėjo įtakos ir viso būsto paskolų portfelio parametrams. Pavyzdžiui, 2019 m., palyginti su 2009 m., būsto paskolų portfelio einamieji LTV ir DSTI rodikliai (įvertinti atsižvelgiant į paskolos likutį ir einamąją užstato vertę) reikšmingai sumažėjo (žr. 3 pav. a grafiką).

Išaugusi būsto paskolų portfelio kokybė prisidėjo prie padidėjusio skolininkų ir kreditorių atsparumo galimiems ekonominiams šokams. Atliktas nepalankaus scenarijaus poveikio vertinimas parodė, kad namų ūkių būsto paskolų portfelio kredito rizikos parametrai į galimus ekonominius šokus šiandien išties reaguotų gerokai švelniau nei 2009 m. Kredito įstaigų santykinių tikėtinų nuostolių prieaugis nepalankaus scenarijaus išsipildymo atveju 2019 m. būtų beveik devynis kartus mažesnis, o paskolų nemokumo tikimybė padidėtų perpus mažiau nei tokio paties scenarijaus išsipildymo atveju 2009 m. Tą galima bent iš dalies pagrįsti ASN reguliavimu. Atsakingas skolinimas prisideda, kad skolininkai turėtų pakankamai pajamų pakilusioms palūkanų normoms ir vartojimo išlaidoms padengti. Kita vertus, užstato ir minimalus pradinio įnašo reikalavimas užtikrina mažesnį kredito davėjų patiriamą nuostolį dėl neveiksnių paskolų.

Išvados

Mikrolygmens kredito rizikos modelių rezultatai rodo, kad ASN taikymas sustiprino šalies finansinį stabilumą. 2011 m. įsigalioję reikalavimai padidino tiek naujų namų ūkių būsto paskolų, tiek viso būsto paskolų portfelio kokybę – suteiktų paskolų kredito rizika tebėra žemo lygio, portfelis tapo gerokai atsparesnis makroekonominiams šokams, palyginti su 2009 m. laikotarpiu iki ASN įvedimo.

Be to, vertinimas atskleidžia, kad ASN priemonės būtų reikšmingai sumažinusios kredito davėjų patirtą nuostolį 2008 m. finansų krizės laikotarpiu, jei toks reguliavimas tada būtų galiojęs. Remiantis skaičiavimais, būsto paskolų nuostolis dėl atsakingo skolinimo politikos būtų buvęs beveik 83 proc. mažesnis. Kartu mažiau būsto paskolų būtų tapusios neveiksniomis paskolomis – tikimybė skolininkui susidurti su galimu nemokumu grąžinant būsto paskolą būtų apie 18 proc. mažesnė.

Šis komentaras yra asmeninė autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su Lietuvos banko pozicija.

¹ Namų ūkių būsto paskolų kredito rizikai įvertinti sudarytas mikrolygmens paskolų nemokumo tikimybės modelis, kuris vertina tikėtinumą, kad skolininkas vėluos vykdyti skolinius įsipareigojimus – paskola taps neveiksni. Sudarytame modelyje atsižvelgiama į įvairias namų ūkio ir paskolos charakteristikas (taikoma palūkanų norma, skolininko pajamų grupė ir kredito istorija, paskolos trukmė, LTV ir DSTI santykiai) bei pagrindinius makroekonominius rodiklius (BVP, nedarbo lygis, infliacija). Kartu su nemokumo tikimybe, nagrinėjant paskolos likutinę sumą bei užstato vertę, taip pat įvertinti paskolos tikėtini nuostoliai – dėl galimo nemokumo, atsižvelgus į tokio įvykio tikimybę, ir santykiniai tikėtini nuostoliai – tikėtinų nuostolių dalis, palyginti su paskolos suma.

² Paskola laikoma neveiksnia, jei skolininkas ilgiau kaip 90 dienų vėluoja vykdyti skolinius įsipareigojimus arba paskola tampa nurašyta.

³ Paprastumo dėlei į 50 proc. DSTI limitą, įvertintą su 5 proc. palūkanų norma, ir 70 proc. LTV limitą antrosioms ir paskesnėms būsto paskoloms neatsižvelgiama.

Ekonomikos analizė ir prognozės, Analitiniai komentarai, Finansų sistema, Paskolos, kreditai